Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti nuotraukos, kuriose užfiksuoti brutaliai nukankinto triušio vaizdai. Nukankinto triušiuko nuotraukas internete skelbusios merginos prisipažino įvykdžiusios kraupią egzekuciją gyvūnui. Dėl tokio žiaurumo abi gali netekti laisvės.
Po šio įvykio Gyvūnų globos namų „Klajūnas“ atstovai išplatino peticiją, kuria ragina politikus priimti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisas dėl tokio elgesio, kuomet gyvūnai yra nukankinami, tokiais veiksmais didžiuojamasi ir ketinama juos tęsti, kartoti.
„Prašome įstatymų leidėjų skubiai peržiūrėti 310 straipsnį („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) ir priimti pataisas, kurios numatytų realią atsakomybę ir atitinkamą bausmę, kai asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą, ne tik nesigaili, bet dar ir didžiuojasi savo smurtiniais veiksmais, ir ketina tokius savo veiksmus tęsti toliau“, – rašoma gyvūnų globos namų „Klajūnas“ inicijuotoje peticijoje.
D. Šakalienė: jei kiti to nedarys, pataisas teiksiu aš
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Šakalinė teigia, kad internete plintančios peticijos tekstas gerai suformuluotas, jį patikslinus galima teikti pataisas, ir jei to dar nedaro jos kolegos, tai ji padarysianti pati.
„Peticijos tekstas yra labai gerai suformuluotas – trumpas ir visiškai aiškus. Aš jam iš esmės pritariu, o konkrečias pataisas galima būtų suformuluoti taip, kad būtų diferencijuotos sankcijos, numatytos 310-ajame Baudžiamojo kodekso straipsnyje. Šiuo metu numatytas platus spektras sankcijų tiesiog nurodant, kad jos taikomos, jei gyvūnas dėl žiauraus elgesio žuvo arba buvo suluošintas.
Manau, kad, atsižvelgiant į gyvūnų teisių gynėjų pasiūlymą, jei asmuo žiauriai elgiasi su gyvūnu (dėl ko gyvūnas suluošinamas arba žūsta), didžiuojasi savo smurtiniais veiksmais ir ketina juos tęsti, tai galėtų būti laikoma sunkinančia arba kvalifikuojančia aplinkybe ir turėtų būti taikomas realus laisvės apribojimas – areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų“, – kalba D. Šakalienė.
Politikė sako nemananti, kad sankcijas reikia sunkinti, tačiau, pasak jos, būtina taikyti realų laisvės apribojimą.
„Pasitarsiu su kitais kolegomis, galbūt jau kažkas yra parengęs pataisų tekstą. Jei ne, tuomet aš pati parengsiu ir registruosiu šias pataisas“, – teigia D. Šakalienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto bei laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako nesuvokiantis tokio žmonių elgesio ir viena iš priemonių su juo kovoti įvardija įstatymo pataisas, kurios numatytų bausmes tokiais atvejais.
„Toks elgesys nepateisinamas ir nesuvokiamas. Tai keisti padėtų įstatymo pataisos. Manau, kad tokie pavyzdžiai veda prie to, kad turime numatyti tokias bausmes. Taip pat svarbus yra švietimas.
Kai matome situacijas, kuomet žmonės mėgaujasi tokiu elgesiu, tokius vaizdus platina internete, tikrai turime imtis griežtų priemonių. Aš tikrai pritarčiau, kad tokias pataisas reikėtų svarstyti. Mes jau ir dabar turime daugybę pasiūlymų, apie kurios diskutuojame, kalbėdami apie Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Manau, rudens sesijoje ateisime su tam tikru pasiūlymų paketu“, – kalba K. Mažeika.
Peticijos nenueina veltui
Nors išplitus peticijai kai kurie žmonės ėmė abejoti jos veiksmingumu, D. Šakalienė įsitikinusi, kad peticijos veikia ir yra labai reikalingos.
„Žinoma, kad tokios peticijos turi įtaką sprendimų priėmimui. Demokratinėje visuomenėje visuomeninių organizacijų, pilietinės visuomenės, neabejingų žmonių aiškiai ir garsiai išreikšta pozicija, pokyčių reikalavimas daro įtaką, turi poveikį. Būkime realistai – „Matuko reforma“ tikrai nebūtų prasidėjusi arba būtų užtrukusi, jei žmonės nebūtų rinkęsi prie Seimo nuo gruodžio mėnesio kiekvieną savaitę, stovėję, šalę ir reikalavę, kad pagaliau pasakytume visišką „ne“ smurtui prieš vaikus.
Lygiai taip pat ir šiuo atveju – gyvūnai priklauso nuo mūsų, jie negali apginti savo teisių, tad, manau, aiškus ir garsus aktyvistų kalbėjimas turi įtakos ir yra tikrai labai reikalingas ir sveikintinas“, – sako D. Šakalienė.