Sužeistą stirną atvežė geri žmonės
Dar visai mažytė ir jaunutė stirnaitė jau yra patyrusi baisų siaubą ir kančias. Besiganydama laukuose ji nesitikėjo, kad ūkininkų naudojama technika paliks ją be vienos kojos.
DELFI jau yra rašęs, kad kasmet miškuose vis daugėja kanopinių žvėrių, tarp jų ir stirnų. Jos ieško naujų ganyklų, buveinių ir taip užklysta į ūkininkų dirbamus laukus. Ūkininkai, skubėdami pjauti žolę, dirbti žemę, nepastebi ten vaikštančių gyvūnų ir juos mirtinai arba labai sunkiai sužeidžia savo naudojama žemės ūkio technika.
Taip nutiko ir gyvūnų globėjo Petro Dabrišiaus slaugomai stirnai. Kaip pasakoja pats pašnekovas, sužeistą gyvūną jam atvežė medžiotojas.
„Žmonės, kurie atvežė, manė, jog stirniukas neišgyvens. Jie rado stirniuką laukuose, nuvežė į Plungės medžioklės būrelį, o jų atstovas atvežė man. Prieš tai jis vežė stirniuką pas veterinarą, bet šis atsisakė gydyti“, – sako P. Dabrišius.
Ūkininkas, kuris su kombainu sužalojo stirniuką, paliko jį likimo valiai. Medžiotojams jį atvežę visai kiti žmonės, atsitiktinai pastebėję besikankinantį gyvūną.
Stirniukui nupjovė koją ir paliko merdėti
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis stirniukas atsidūrė pas jį, vyras nedaugžodžiavo: „Kažkas pjovė žolę, dabar, žinot, pjauna pievas, laukus, ir nupjovė stirniukui koją.“
Pašnekovas akcentuoja, kad ūkininkai, skubėdami kuo greičiau nudirbti darbus ir džiaugtis derliumi, nemato, ką pjauna ir sužaloja daug gyvūnų. Anot jo, sužeistas stirniukas gali būti pavyzdys, ką daro žmonių neatsargumas. Paklaustas, ar pats nesikreipė į gyvūnų priežiūros tarnybas dėl sužeisto stirniuko, P. Dabrišius sako esąs įsitikinęs, kad nė viena tarnyba stirniuko neglobotų.
„Kokios dar tarnybos. Net veterinarai iškart atsisako gydyti. Sako, kad be kojos mes negydysim.
Bet aš galvoju, kad toks gyvūnas galbūt gali būti kaip mokomoji priemonė žmonėms, kad jie matytų, ką daro jų neatsargumas. Tikrai papjauna, išmeta ir niekam nerodo to gyvūno“, – tvirtina gyvūnų globėjas.
Stirnos būklė sparčiai gerėja
Nors pas P. Dabrišių atvežtas gyvūnas buvo labai silpnas, dabar jis jaučiasi kur kas geriau ir, anot pašnekovo, greitai galės grįžti į savarankišką gyvenimą. Tiesa, būdamas su trimis kojomis, gyvūnas miške ilgai neišgyventų, todėl jo naujaisiais namais taps laukai.
„Koją rišu, jis jau pasveikęs, galima sakyti. Bus toks, kad žmonės suprastų, jog dingsta gyvūnai, jie kankinami. Pas mus yra 50 ha tokie plotai, kur gyvena laukiniai gyvūnai. Jis gali ir miške gyventi, ta koja ne visai nupjauta iki galo, bet vienas nepagyventų, nes užpultų šunys jį“, – aiškina pašnekovas.
P. Dabrišius - garsus laukinių gyvūnų globėjas. Jam žmonės atveža paklydusius ar mamų paliktus jauniklius. Tiesa, dabar, anot paties pašnekovo, tokių atvejų mažiau – žmonės jau supranta, kad iš gamtos imti sveikų jauniklių negalima. Tačiau jis įsitikinęs, kad dabar daugės situacijų, kai į jo rankas papuls žemės ūkio technikos sužeisti gyvūnai.
Kai kuriose užsienio valstybėse ši problema sprendžiama laukuose statant laukinius gyvūnus atbaidančias priemones. Lietuvoje kol kas tokia praktika nėra taikoma.
Tačiau Aplinkos ministerija informuoja, kad ūkininkams siūloma (tačiau tai neprivaloma) pasirinkti palankesnį technikos judėjimo lauke būdą: išvengti daugelio stirnų jauniklių žūčių galima pradedant šienauti nuo lauko vidurio. Šienaujant nuo lauko pakraščio, gyvūnai susirenka lauko vidury ir dažniausiai žūsta ar būna sužalojami.