„Persikraustėme gyventi šalia anytos. Galvojau, kad nusinešiu savo katiną ir kažkodėl tikėjausi, kad jie draugiškai priims vienas kitą. Abu kastruoti, o maniškis apskritai visiems draugas – ramus, taikus. Tik tą kartą, vos įėjus pro duris su savo katinėliu, anas atbėgo ir puolė į kojas. Sustojo tik tada, kai anyta jį nuspyrė. Žiauriai gal nuskambėjo, bet kitu atveju būčiau be kojų likusi“, – su siaubu prisimena pašnekovė.
Moters teigimu, katinas buvo nevaldomas ir nedaug trūko, kad iškabintų akis. Sužalota ne tik Violeta, bet ir jos augintinis. „Katinas patyrė stresą ir dėl susiklosčiusios situacijos jis nekaltas. Išmokau, kad nevalia šitaip suvesti gyvūnų. Pasielgiau neapgalvotai, nes toks puolimas buvo netikėtas“, – teigia ji.
Gyvūnų supažindinimui reikia daug laiko ir pastangų
Veterinarijos klinikos „CanisFelis“ veterinaras Justas Kantoravičius teigia, kad katės yra teritoriniai gyvūnai, todėl bet koks naujas gyventojas ar kitas gyvūnas joms kelia grėsmę.
„Natūralu, kad katė gynė save ir savo teritoriją, kurioje greičiausiai gyveno ne vienerius metus. Kitas katinas, atneštas į svetimą teritoriją, taip pat gina save. Abiem katinam tai didžiulis stresas. Taip pat neaišku, ar abu katinai matė vienas kitą iš karto, ar anytos katinas buvo užkluptas netikėtai, pavyzdžiui, miegant“, – aiškina veterinaras.
J. Kantoravičiaus teigimu, supažindinti du gyvūnus nėra paprasta. Reikia nemažai laiko ir pastangų, kad jie priprastų vienas prie kito ir nemėgintų pulti. Anot jo, jeigu yra būtinybė supažindinti dvi kates, reikia atidžiai stebėti augintinių reakcijas, jų kūnų pozicijas, snukučių išraiškas.
„Jeigu matote, kad gyvūnai pasišiaušė, stovi „kovos” pozicijoje – tokiu atveju reikėtų juos kurį laiką laikyti atskiruose kambariuose, kad galėtų tik pro durų tarpą pasiuostyti. Kartais reikia išleisti vieną katę apžiūrėti namus, kol kita uždaryta, paskui išleisti kitą katę. Abu augintiniai visada turi turėti galimybę pabėgti vienas nuo kito, kad būtų išvengta kovos“, – perspėja veterinaras.
Vis dėlto, niekada nereikėtų iškart paleisti dviejų gyvūnų viename kambaryje. Anot pašnekovo, dažniausiai vyresnės katės lengviau priima jauniklius, nei jau subrendusias, suaugusias kates. Suaugusios katės tolerantiškesnės jaunikliams, juos auklėja savais metodais.
„Anytos katinas pasikeitė dėl patirto streso, todėl dabar gali visko bijoti. Kurį laiką reikėtų leisti katinui pabūti vienam, labai prie jo nelysti, ypač kitų gyvūnų nesivesti į namus, prie kurių jis nepratęs. Yra raminančių preparatų, kurie truputį padėtų augintiniui aprimti. Bet sukeltas toks stiprus stresas gali turėti įtakos jo elgesiui visam jo gyvenimui“, – aiškina J. Kantoravičius.
Grėsmingiausios komplikacijos – stabligė ir pasiutligė
„AND klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė perspėja, kad įdrėskimais svarbu tinkamai pasirūpinti. Pirmiausiai juos reikia nuplauti po tekančiu vandeniu su muilu, o tuomet dezinfekuoti ir uždėti sterilų tvarstį.
„Jeigu įdrėskimo ar įkandimo vieta pradeda tinti, parausta, tampa skausminga, padidėja ir tampa skausmingi netoli įdrėskimo ar įkandimo vietos esantys sritiniai limfmazgiai, reikėtų pasirodyti gydytojui, ir laiku pradėti gydyti infekciją antibiotikais. Grėsmingiausios įdrėskimo ir įkandimo komplikacijos yra stabligė ir pasiutligė“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
J. Valiukienės teigimu, jeigu įdrėskęs ar įkandęs gyvūnas yra ne naminis, neprižiūrėtas ir neskiepytas, papildomai būtina apdraskytą ar sukandžiotą asmenį paskiepyti nuo pasiutligės ir stabligės.