Atika

Ji pas mus nebe pirma diena, o, tiksliau, kokie trys metai tai tikrai. Ir, kaip bebūtų keista, niekam neįkrito į širdį.

O Atika nuostabi katytė. Realiai Jūs pamatytumėte, kokios ryškios jos švelnaus kailiuko spalvos, visa tokia apvali, drūta ir tuo pačiu metu minkšta. Taip ir norisi glostyti, niurkyti, suleisti pirštus į tą purų jos kailiuką ir prigludus užgirsti tą nedrąsų murr murrr...

Kad ir kokia nuostabi būtų Atika, jos namų paieškas, ko gero, stabdo jos amžius. Vieni nedrąsiai ir mandagiai atsako, jog ne, ne tokios katės jie ieško, kiti atsako atviriau – ne, senos katės mums nereikia.
Katytė Atika

Atikai apie 10 metų – tai tikrai ne senatvė. Anaiptol: ji suaugusi, subrendusi, santūri katė. Tai katė, kuriai šiuo metu jau geriausia būtų ramybė, miegas, maistas ir mylimo žmogaus draugija. Čia ne jaunas kačiukas, kuriam rūpi išmėginti Jūsų geriausių užuolaidų tvirtumą ir panašiai. Ji savoje vietoje, išmano katiniškas subtilybes, kurios puikiai pasitarnauja norint išauginti nuostabią draugystę tarp katės ir žmogaus.

Mes tikrai nenorim „iškišti“ senos katės, kaip daugelis sako ir galvoja. Mes tik norime rasti jai namus. Ir amžius nėra tas rodiklis, kuriuo reikėtų vadovautis. Niekas ir niekada negali pasakyti, kiek ilgai šioje Žemėje būsime jos svečiai. Tas pats galioja ir gyvūnams.

Katės tikrai išgyvena ilgiau nei dešimt metų, juolab jeigu jos gyvena apsuptos meilės, yra mylimos, jomis maksimaliai rūpinamasi. Todėl vien dėl amžiaus tikrai nereikia jos „nurašyti“, kaip maisto produkto, kurio galiojimo laikas „eina į pabaigą“...
Katytė Atika

Atika dar gali džiaugtis gyvenimu šalia žmogaus – tokio gyvenimo ji visada norėjo ir ieškojo. Tik, deja, praėjus tiek laiko, jai atsirado šansas tą svajonę išpildyti. Nes anksčiau ji gyveno viltimi, jog, užklydus į kurį kiemą, tie namai ir žmonės taps jos šeima. Bet, deja, taip neatsitiko.

Gal šįkart kažkas ją pastebės? Norės ją auginti kaip tikrą šeimos narę ir tas amžius nebus kliūtis?

Atika ieško namų, kuriuose ji gyventų greta žmogaus. Juose vyrautų draugystė, meilė ir širdies šiluma.

Bondas

Jis pas mus tarsi Feniksas, kuris pakilo iš pelenų.

Kartais jau taip būna – gali būti pats geriausias šuo, pats gražiausias, bet, galų gale, atsiduri čia.
Taip gyveni sau, be rūpesčių, džiaugiesi tuo šunišku, nerūpestingu gyvenimu ir staiga užklumpa bėda – sušlubuoja tavo sveikata... Ir karuselė pajuda. Ir prasideda gydymas – įvairūs vaistai, važinėjimas į kliniką ir t. t.

Kartais būna gerai, o kartais nepasiseka sėkmingai įveikti ligos ir viskas pasisuka visai kitu kampu. Net nežinau, kaip įvardyti, bet gal jam vis dėlto pasisekė?

Aš manau, jog jam pasisekė. Juk jis pasveiko, jis dabar tarsi naujas šuo, bet šiltą namų guolį, švelnias žmogaus rankas teko iškeisti į gyvūnų namų kambarį... Už ką? Kad susirgo, kad liga nebuvo įveikiama per du vizitus veterinarijos klinikoje?
Šunelis Bondas

Niekas nenori papildomų rūpesčių, išlaidų ir laiko gaišimo. Juk šiuolaikinis žmogus toks užimtas, o dar ateinantys sunkūs laikai, matyt, daro savo. Bet čia ne pasiteisinimas, čia ėjimas lengviausiu keliu – užmigdyti. Toks buvo tų rankų sprendimas, kai Bondas atvyko paskutinį kartą į kliniką. Tiesiog gydymas pernelyg ilgai tęsiasi, o ar pasveiks – neaišku. Vargas, išlaidos. Nėra šuns – nėra problemos.

Atleiskit, bet nuoširdžiai nesuprantu. Bet mes esame skirtingi ir nenuostabu, jog ir elgiamės, ir mąstome skirtingai. Prie didelių norų visada būna išeitis, bet kai norai per menki, atsiranda priežastys ir pasiteisinimai, dažniausiai tokie banalūs ir iki skausmo pažįstami.
Nieko nekaltiname, nesmerkiame, tik palinkime gero kelio. Kiekvienas juk renkamės tai, kas mums priimtina...

Taigi, jam pasisekė antrą kartą. Kai atsiduri bėdoje – tada supranti, kas yra tikrieji tavo draugai, stiprybė ir užuovėja...

Bondas kokių 6–7 metų berniukas. Dar pati jaunystė, kuri taip entuziastingai veržiasi iš jo su tokia neapsakoma jėga ir noru gyventi.

Akys, o, taip, jau tos jo akys. Ar nebus jos tos kaltininkės?

Kaip renkamės gyvūną? Juk gražus turi būti, tiesa? Buvo era, taip vadinamų haskių, tokių pat ryškiai mėlynų akių. Juk daugelis juos čiupo vien dėl to. O paskui era, kuomet grąžino, pabėgo ir nesusitvarkė. Suprantate, kur suku?
Šunelis Bondas

Draugą rinkitės tik rimtai apgalvojus, koks jis bebūtų mažas, didelis ar mėlynomis akimis. Visi galime sirgti – įvertinkite, ar bus galimybė jį gydyti, nes veterinarijos paslaugos išties yra nepigus malonumas. Nereikia imti vien tam, kad gražus – reikia apmąstyti bent keletą savo žingsnių į priekį.
Su Bondu išlieka ta pati taisyklė. Tik tvirtai nusprendus, apsvarsčius galima reikšti norą imti. Jis turi problemų su žarnynu, serga uždegimine žarnyno liga.

Tai reiškia, kad jis turi gauti kokybišką hipoalerginį maistą ir vaistus – jie būtini norint išlaikyti sveikatą. Nesant to, viskas progresuos. Maistas ir vaistai yra jo pagrindas, taip pat žmogaus meilė, rūpestis ir noras, jog jis gyventų ir džiaugtųsi savo šunišku gyvenimu kartu su Jumis.

Suteikite mums su Bondu vilties, jog ne be reikalo kovojome. Įrodykite, jog dar yra pasaulyje žmonių, kurie sugeba ir gali pasirūpinti kitokiu augintiniu, kurių širdys yra atviros tarsi atversta knyga ir pasiruošusios padėti ir pamilti jį.

Išdavystės skonis pernelyg kartus, jog leistume jam pasikartoti. Taigi, tik rimti kandidatai, tvirtai apmąstę galimybes ir turintis sąlygas, kviečiami susipažinti su Bondu. Maistas, vaistai, gyvenimas namuose šalia mylimo žmogaus – juk tiek nedaug jam reikia.

Tikiu, jog meilė daro stebuklus.

Norint susipažinti su beglobiais gyvūnais, galite susisiekti su gyvūnų namais „Vizgis“ telefonu 862410686 arba apsilankyti jų feisbuko puslapyje ČIA.