Meino meškėnai – ypatingos didžiulės naminės katės, kurios savo išvaizda ir charakteriu nepalieka abejingų. Veislyno „Naminė Lūšis“ įkūrėja Sandra Krisiūnaitė pasakoja, kad pirmą kartą pamačiusi milžiniškus Meino meškėnus manė, jog tai katės, turinčios piktą žvilgsnį. Vėliau skaitydama ir domėdamasi veisle ji susižavėjo jų dydžiu, charakteriu ir lengva priežiūra. Po ilgų paieškų prieš septynerius metus Sandros namuose apsigyveno raudonai sidabrinio kailio Meino meškėnas Brendis.
„Praėjus keliems mėnesiams po Brendžio atvykimo susirgo kitas mano katinas, prasidėjo kova su ligomis, kurią, deja, pralaimėjome. Augintinio nepavyko išgelbėti. Liūdėjo visi namiškiai, Brendis taip pat... Po ilgų svarstymų iš to paties veislyno kaip ir Brendis į namus atvyko ugninė Meino meškėnė Chroma. Dalyvaudama parodose sulaukiau puikių savo augintinių įvertinimų, giliai širdyje pradėjo kirbėti mintis apie veislyną. Pirmoji vada (kačiukams bus jau 5 metai) gimė bendradarbiaujant kartu su Brendžio ir Chromos veislynu. Viską apmąsčiusi, sudėliojusi pliusus ir minusus, nes veisimas yra prabangus pomėgis, kuriam turi skirti daugybę laiko ir bemiegių naktų, įkūriau Meino meškėnų veislyną „Naminė Lūšis“. Pamatę parodose veislyno pavadinimą, lankytojai mano, kad iš tiesų narvelyje laikau lūšį“, – pasakojo pašnekovė.
Socialinio projekto „Purina“ tikslas – papasakoti apie įvairias keturkojų veisles iš pirmų lūpų, nes daugelis jų apipintos mitais ir stereotipais. Ne išimtis ir Meino meškėnai, apie kurių kilmę sklando daugybė legendų ir gandų. Vieni pasakoja, kad šios katės – ilgaplaukės naminės katės ir lūšies palikuonės. Kiti teigia, kad tai katės ir meškėno „vaikas“. Sandra teigia, kad visos šios istorijos – nesąmonė, nes fiziologiškai tokia kilmė neįmanoma.
„Kiti šaltiniai teigia, kad stambias ir ištvermingas kates į laivus imdavo jūreiviai. Keturkojai saugodavo maisto atsargas nuo laive knibždančių žiurkių bei padėdavo žmonėms įveikti psichologinę įtampą, kuri atsirasdavo ilgą laiką būnant toli nuo namų. Katės jūreivius lydėdavo ir krante, neretai ten ir pasilikdavo.“
Pirmasis Meino meškėnas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas apie 1860 metus. 1895-aisiais Medisone Meino meškėno katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Šios veislės populiarumas smarkiai išaugo 1950 metais, kai buvo įsteigtas Meino meškėnų kačių klubas, vadovaujamas Altos Smith ir Ruby Dyer. Veislės standartai aprašyti dar 1960 metais. Nuo to laiko smarkiai išaugo šios veislės populiarumas.
„Šios katės yra antroji pagal populiarumą kačių mėgėjų asociacijoje ir viena populiariausių pasaulyje veislių, auginamų namuose. Šiuo metu Meino meškėnai labai populiarūs. Sunku pagalvoti, kad vienu metu jie buvo ties išnykimo riba ir tik kelių veislės mylėtojų dėka mes galime džiaugtis šiais nuostabiais katinais.“
Nors Meino meškėnai yra stambūs, jie puikiai tinka gyventi tiek bute, tiek nuosavame name. Dažnai žmonės, gyvenantys bute, bijo, kad katinui bus per mažai vietos, bet tai yra mitas. Meino meškėnai yra aktyvūs ir visą gyvenimą išlieka žaismingi. Šios katės mėgsta stebėti savo šeimą užsilipusios kuo aukščiau. Tad jei yra galimybė, Sandra skatina pradžiuginti savo augintinį ir sukalti porą lentynų, ant kurių jis galėtų tupėti ir stebėti visus iš aukštai.
„Meino meškėnai žaismingi, smalsūs ir savo šeimą mylintys katinai. Puikiai dresuojami, jei tik šeimininkas turi noro ir laiko užsiimti dresūra, jis gali nesunkiai išmokyti katiną atnešti kamuoliuką. Nors savo laukine išvaizda gali išgąsdinti ir drąsiausią žmogų, jie yra labai meilūs. Dievina vandenį, maudydamiesi „netyčia“ gali įkristi į pilną vandens vonią ar išsimaudyti savo vandens dubenyje.“
Lietuvoje vyrauja keli mitai, susiję su Meino meškėnų mityba ir charakteriu. Teigiama, kad šios katės linkusios daug ėsti, bet tai nėra tiesa – joms ėdalo nereikia daugiau nei kitoms katėms. Taip pat klaidingai teigiama, kad tai piktos katės, bet ši veislė nėra agresyvi, net veislės standarte nurodyta, kad griežtai draudžiama veisti kates, kurios turi bent menkiausią agresyvumo požymį. Šios katės, nepaisant dydžio, yra grakščios, tad puikiai sugeba apeiti visas kliūtis, taigi vazos ir kambarinės gėlės tikrai liks savo vietoje.
„Žmonės dažnai mano, kalbant ne tik apie Meino meškėnus, kad veisliniai katinai yra tinginiai, t. y. nemedžioja. Kaip juokaujame, jei norite pamatyti „skrendantį meiniuką“, paleiskite namuose musę. Meino meškėnai puikiai prisitaiko prie žmogaus gyvenimo ritmo ir būdo. Puikiai tinka auginti visai „žaliems“ ir jau pažengusiems kačių augintojams. Taip pat Meino meškėnai puikiai sutaria su kitais augintiniais – visai nesvarbu, ar tai būtų papūgėlė, ar šuo.“
Kompanija „Purina“ palaiko atsakingai kates veisiančius veislynus ir jų veiklą. Įsigiję kačiuką su kilmės dokumentais šeimininkai žino ne tik augintinio genetinį fondą bei informaciją apie jo sveikatą. Sandra prideda, kad atsakingi veisėjai, iš kurių yra perkamas augintinis, visada padės ir pakonsultuos, jei auginant gyvūną iškiltų klausimų ar problemų, tad šeimininkams pataria drąsiai su jais konsultuotis ir tartis.
„Kačiukų kainos labai įvairios. Svarbiausias dalykas, kurio nereikia pamiršti, kad Meino meškėno (su kilmės dokumentais) už 50–200 Eur nenusipirksite. Jei svajojate apie šią veislę – geriau pataupykite ir nusipirkite tikrą šios veislės atstovą. Taip pat nereikia bijoti suteikti namus vyresniems gyvūnams, kurie jau baigė savo parodų karjerą. Tokie katinai puikiai praskaidrins gyvenimą ir bus ne mažiau žaismingi nei jauni kačiukai.“