„Pirmadienį vakare kaime, ant kelio, pamatėme didelę, kone 200 kilogramų sveriančią kiaulę. Ieškojome šeimininkų, bet neradome, kvietėme policiją. Pareigūnai atvyko per pusantros valandos, visą tą laiką budėjome prie gyvulio. Tačiau jie niekuo padėti negalėjo. Neradę šeimininkų, kiaulę palikome gulėti negyvenamame sode. Kokios instancijos turėtų tokiu atveju pagelbėti?“ – teiravosi į redakciją paskambinusi ponia Daiva.
Kaimo gyventojai kreipėsi ir į „Nuarą“, tačiau gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atstovai atsakė, kad neturi galimybių atvažiuoti į Derceklių kaimą spręsti šios problemos.
Moteriškė atrodė sutrikusi: dar praėjusią vasarą po kaimą lakstė pabėgusi karvė. Tąkart irgi bandyta skambinti tarnyboms, tačiau šios taip pat niekuo negalėjo pagelbėti.
„Žmogui prie svetimo gyvulio eiti baisu, nes neaišku, kas gyvuliui gali šauti į galvą. O ką, jei neprižiūrima kiaulė ar kitas didelis gyvulys išbėgs į gatvę ir sukels eismo įvykį?“ – teiravosi Daiva.
Klaipėdos regiono globos namų „Nuaras“ administratorė Eglė Mulevičiūtė teigė, kad tarnyba užsiima pasimetusiais šunimis ir katėmis, na, o dėl pasimetusių karvių ar kiaulių patarė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Esą „Nuaras“ tikrai neturi galimybės suteikti priežiūrą didiesiems naminiams gyvuliams.
„Vis dėlto, jeigu sulaukiame skambučių apie kaime, ne mieste, pasimetusį šunį ar katę, negalime ten važiuoti be seniūnijos leidimo. Žinoma, jei sulaukiame skambučio dėl agresyvaus šuns, tokią tvarką pastumiame į šoną ir važiuojame pas gyvūną, o vėliau aiškinamės su seniūnija“, – apie egzistuojančią tvarką pasakojo „Nuaro“ atstovė.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža sakė, kad tarnyba neužsiima gyvulių gaudymu, tačiau galėtų surasti jo savininką pagal identifikavimo numerį.
„Jeigu kiaulė deklaruota, yra bandos numeris, tuomet surasti šeimininką lengva. Bet jei tokio numerio nėra, kyla problemų. Klaipėdos rajonas turi patvirtintas taisykles ir šį reikalą kontroliuoja Savivaldybė. Tačiau bet kokiu atveju tegul žmonės praneša ir mums – bandysime susisiekti ir su kitomis institucijomis“, – paragino A. Bauža ir pridūrė, kad dėl pasimetusios kiaulės tarnyba tikrai atvyktų į įvykio vieta – esą dėl maro prevencijos kiaulės lauke negali būti laikomos.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys nusijuokė, išgirdęs Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pasiūlymą dėl pasimetusios kiaulės kreiptis į Savivaldybę.
„Geras klausimas. Turbūt reikėtų kreiptis į gyvūnų prieglaudą, Maisto ir veterinarijos tarnybą, Aplinkos apsaugos agentūrą arba telefonu 112. Savivaldybė juk nė neprieina prie identifikavimo duomenų, – kalbėjo E. Kuturys. – Aš pats kreipčiausi į seniūniją, kuri, manau, bandytų užtverti kiaulę - kad ši nepabėgtų, ieškoti savininko. Kalbant apie gyvūno saugojimą, matyt, reikėtų ieškoti ūkininko, kuris priimtų gyvulį pas save, o atsiradus savininkui, reikėtų prašyti jo kompensacijos už išlaikymą.“
Klaipėdos policijos pareigūnė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog policija kartkartėmis sulaukia skambučių apie pasimetusius gyvūnus ar per kelią einančią bandą, tačiau tokius pranešimus vertino skeptiškai. „Kokiu būdu policijai ieškoti gyvulio savininko? Kokiam registrų centre kiaulė yra registruota? Žinoma, reaguojame į kiekvieną pranešimą, atvykstame į įvykio vietą, tačiau, supraskit, turime rimtesnio darbo nei ieškoti kiaulių ar karvių šeimininkų“, – teigė pareigūnė.