Prisimena daiktus pagal pavadinimus
„Žodžio supratimas reikštų, kad šuns smegenyse yra išsaugotas konkretaus daikto vaizdinys. Tokiu atveju, gyvūnui išgirdus šį daiktą reiškiantį žodį, jo smegenyse pasireikštų gerai žinomas su įvykiais susijusio potencialo efektas, kurį galima užfiksuoti pasitelkus elektroencefalografiją. Šio efekto pasireiškimo žmonių smegenyse tyrimai atliekami gana seniai, regis, nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Jie yra plačiai aprašyti mokslinėje literatūroje. Padarėme prielaidą, kad ir šunų smegenims būdingas su įvykiais susijusio potencialo efektas, ir atlikome atitinkamus tyrimus“, – aiškina viena iš tyrimo autorių, mokslininkė Marianna Boros.
Vengrijos sostinėje Budapešte esančiame Lorando Etvešo universitete atliktų tyrimų metu buvo matuojamos šunų smegenų aktyvumo bangos, siekiant įrodyti, kad jie sugeba prisiminti daiktą, išgirdę jo pavadinimą.
„Šunys supranta, kad kai kurie žodžiai reiškia daiktus. Jie pasižymi šiokiu tokiu abstrakčiu mąstymu, kad suvoktų, jog žodis gali reikšti išorinį dalyką. Šunys supranta daiktavardžius ir šiuo atžvilgiu yra gana panašūs į žmones. Jie naudoja protinius vaizdinius ir žodžio reikšmę susieja su konkrečiu vaizdiniu, ne tik su kontekstu“, – teigia M. Boros.
Panašiai veikia ir žmogaus smegenys
Tyrimo metu 18 šunų savininkai vardijo daiktų, kuriuos žino jų augintiniai, pavadinimus. Paskui jie savo šunims rodė konkrečius daiktavardžius atitinkančius arba neatitinkančius daiktus.
„Šunys atėjo į laboratoriją ir ne tik klausėsi, kaip žmonės kalba apie jiems visai neįdomius dalykus, bet ir dalyvavo eksperimente. Šeimininkai atnešė jų mėgstamiausių žaislų ir pakaitomis rodė savo augintiniams, taip ir neleisdami su jais pažaisti. Žinoma, šunims tai nelabai patiko, nes jiems buvo liepta ramiai sėdėti savo vietose ir nejudėti. Teko truputėlį pavargti, kol keturkojai suprato, ko iš jų norima, ir nusiramino, kai buvo atskirti nuo šeimininkų. Nedidelį instruktažą teko pravesti ir šunų šeimininkams, kadangi šis eksperimentas buvo savotiškas vadinamojo piliečių mokslo ir tradicinio mokslo derinys – šunų savininkai turėjo būti eksperimentatoriai“, – pasakoja mokslininkė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad šunų smegenų aktyvumas skyrėsi, kai ištartas žodis atitiko daiktą ir kai neatitiko. Panašiai veikia ir žmogaus smegenys. Studijos autoriai planuoja išsiaiškinti, ar šis gebėjimas suprasti referentinę kalbą būdingas ne tik šunims, bet galbūt ir kitiems žinduoliams.