Nausėdos augintinis Grikis tapo pirmuoju šalies šunimi: šis šunelis turės atlikti ypatingą misiją

Atidžiai sekę prezidento rinkimus turbūt jau spėjo pastebėti išrinktąjį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą lydinį šunelį Grikį. Šis jau spėjo gauti pirmojo šalies šuns titulą. Su Grikiu galėjome iš arčiau susipažinti dar pirmojo rinkimų turo metu, kuomet G. Nausėda augintinį atsivedė į savo rinkimų štabą. Žurnalistams jis jau anksčiau prisipažino, kad keturkojis draugas jam labai brangus. DELFI žurnalistai domisi, kuo ypatingas prezidento augintinis ir ar keturkojui atsirastų vietos Prezidentūroje.

Pirmuoju šalies šunimi vadinamas Grikis gali prisidėti prie svarbių pokyčių

Galime pastebėti, kad Grikis – Meksikos beplaukių, kitaip vadinamų meksikiečių plikųjų šunų veislės atstovas, išsiskiriantis tuo, jog neturi kailio. Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė teigia, kad meksikiečių plikieji nėra retenybė Lietuvoje.

Ji pabrėžia, kad veislinių šunų kainos yra labai įvairios: tai lemia šuniukų tėvų pasiekimai parodose ir kiti dalykai. Kiekvienas veisėjas nustato savo kainą, tačiau internete galima rasti, kad šios veislės šuns kaina svyruoja maždaug nuo 530 iki 714 eurų.

„Tai – šeimos šuo: prieraišus, dėmesingas, labai vertinantis buvimą su savo šeima, jaučiantis žmonių nuotaikų kaitą, noriai ko nors besimokantis, imlus mokslams, pakankamai socialus“, – kalbėdama apie Meksikos beplaukiams būdingą charakterį, vardija A. Staskevičienė.

O galbūt galima tikėtis, kad dabartinio prezidento meilė gyvūnams turės įtakos ir tam, kad šalyje bus aktyviau sprendžiami gyvūnų gerovės klausimai?

„Tikimės, kad prezidento atsakingas, pagarbus santykis su savo augintiniu, kurį buvo galima aiškiai pastebėti televizijos reportažuose, apskritai darys gerą poveikį požiūriui į gyvūnus augintinius. Lietuvoje padėtis su gyvūnų gerove nėra dramatiškai bloga, tačiau, be abejo, dar yra ką veikti, ir mes tikimės, kad naujasis prezidentas neliks abejingas gyvūnų augintojų problemoms. Viena tokių – visuotinis ir privalomas šunų ženklinimas. Tai būtina padaryti norint mažinti beglobių gyvūnų populiaciją ir didinti šeimininkų atsakomybę. Civilizuotoje šalyje bešeimininkių gyvūnų apskritai negali būti“, – problemą įvardija A. Staskevičienė.

Gali nutikti ir taip, kad prezidento pasirinkimas gali išpopuliarinti Meksikos beplaukių šunų veislę. Vis dėlto, A. Staskevičienė tikisi, jog taip nenutiks.

„Neužgriūkim šunelio su begaliniu ar įkyriu dėmesiu. Jis tik šuo. Jis nori būti mylimas ir kuo daugiau laiko praleisti su savo šeima. Nes dabar atsiras pirmo šalies šuns ir panašios formuluotės, o jis tenori būti šunimi. Tuo, kuo buvo iki šiol“, – sako Lietuvos kinologų draugijos atstovė.

Atsakydama į klausimą, ar pasirinkta šuns veislė gali kažką pasakyti apie šeimininko charakterį, A. Staskevičienė teigia, kad veislės pasirinkimo ir žmogaus charakterio nesietų.

„Žmonės renkasi augintinius atsižvelgdami į savo pomėgius, užimtumą, pasverdami, kiek laiko galės skirti šuniui, ką norės su juo veikti, be abejo, ir pajautę tą nenusakomą jausmą: o, bet tai juk mano šuo – būtent jis“, – priduria pašnekovė.

Nieko prieš, kad Grikis lakstytų Prezidentūroje, bet renginiuose – griežtas „ne“

Turbūt daugelis prisimena, kad savo keturkojį draugą G. Nausėda buvo atsivedęs ir į rinkimų štabą, kartu su juo pozavo nuotraukoms.

Kitų šalių lyderius – Baraką Obamą, Emanuelį Makroną, karalienę Elžbietą II-ąją – įvairiuose susitikimuose galima dažnai pastebėti su jų keturkojais. Galbūt galime tikėtis, kad naująjį Lietuvos prezidentą vizitų, o gal ir inauguracijos metu, matysime kartu su šuneliu Grikiu?

Pats G. Nausėda žurnalistams yra sakęs, kad į Prezidentūrą Grikio vestis neketina. Vis dėlto, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis mano, kad atsivesti šunį į Prezidentūrą nebūtų klaida. Tačiau jis šuns dalyvavimui oficialiuose susitikimuose ir renginiuose sako griežtą „ne“.

„Aišku, šuniukas, kaip ir bet kuris kitas naminis gyvūnas, turi savo vietą Prezidentūroje, gerbiamo prezidento asmeninėje erdvėje. Tačiau oficialūs priėmimai, renginiai vyksta pagal nustatytas ceremonijos taisykles, o bet koks tarp kojų šliaužiantis pitonas ar skraidanti virš galvų papūgėlė tikrai nesuteiktų iškilmingumo jokiam renginiui. Visi pasaulio galingieji puikiai žino šią nuostabią įvaizdžio detalę, mėgsta su augintiniais fotografuotis ir žaisti prieš žurnalistus, tačiau net ir Anglijos karalienė vengia atsivesti savo korgius ar mėgstamą žirgą į oficialius renginius“, – pastebi G. Drukteinis.

Anot jo, augintinis gali lydėti savo šeimininką neoficialioje aplinkoje, tačiau iškilmių metu tai atrodytų keistai.

„Tokių atvejų, kai valstybių vadovai atsakinėdavo į sudėtingus žurnalistų klausimus su šuniukais ar kačiukais rankose, buvę, tačiau jie dažnai nepasikartoja. Inauguracijos metu, sutinkant aukšto rango pareigūną ar, pavyzdžiui, Romos popiežių, sunku įsivaizduoti, kad valstybės vadovas jį pasitiktų laikydamas rankose kokią nors šinšilą. Nebent gyvūnas būtų valstybės simbolis“, – svarsto G. Drukteinis.

Šuns dalyvavimas inauguracijoje būtų drąsus ir rizikingas sprendimas

O kaip etiketo specialistas reaguotų, jei inauguracijoje G. Nausėda pasirodytų su savo šuniuku Grikiu?

„Tai būtų neįtikėtinai drąsus ir be galo rizikingas sprendimas. Kad ir kokie išdresiruoti gyvūnai būtų, pačiu iškilmingiausiu metu, grojant „Tautiškai giesmei“ ar priiminėjant priesaiką, nežinai, kas jiems šaus į galvą. Įsivaizduokite dabar lojantį šuniuką, kai prezidentas priima priesaiką. Tikrai tuo metu dingtų visas iškilmingumas. Bet pasikartosiu – be abejo, Prezidentūroje šuniukui ar bet kuriam gyvūnui vieta yra“, – pabrėžia jis.

Kalbant apie šuns pasirodymą Prezidentūroje, G. Drukteinis įsitikinęs, kad jo buvimas ten būtų geras sprendimas.

„Netgi gerai būtų, jei šuo Prezidentūroje lakstytų. Kaip sakė kažkuris kandidatas – atėjo laikas, kai Prezidentūroje aidės vaikų juokas, tai dabar ir šuniukų lojimas, papūgėlių tarškėjimas, pitonų šnypštimas. Manau, tai suteiktų prezidentui žmogiškumo. Kalbant iš politinės ir komunikacinės pusės, pasižiūrėkite – gyvūnai visuomet sušvelnina bet kokio pasaulinio ar valstybės masto veikėjo įvaizdį. Net ir Vladimiras Putinas, kad ir kokį puoselėtų tvirto žmogaus įvaizdį, vis tiek mėgsta nusifotografuoti su kate ant rankų ar pasigavęs kokį nors šunį“, – juokiasi G. Drukteinis.

Anot pašnekovo, rankose laikomas augintinis siunčia aplinkiniams signalą, kad jo šeimininkas – toks pat žmogiškas, kaip ir mes patys: mylintis, galbūt kompensuojantis savo vienatvę, būdo šaltumą.

„Juk jei prezidentas, spręsdamas kokią nors sunkią problemą, spręstų ją kartu su savo šuniuku, mums tai suponuotų, kad jis atsižvelgia į žmogiškus interesus ir yra pilnavertis žmogus“, – pabrėžia G. Drukteinis.

Šunis mylėjo ir ankstesni šalies prezidentai

Pasirodo, tarp Lietuvos prezidentų keturkojai augintiniai yra labai populiarūs. Bene garsiausi šių laikų prezidentų šunys – Čikis ir Sargis.

Čikis – ilgametis prezidento Algirdo Brazausko bičiulis. Šis taksų veislės augintinis A. Brazausko buvo labai branginamas. Čikiui nugaišus, vieno gimtadienio proga prezidentas gavo originalią dovaną – bronzinę Čikio skulptūrėlę.

Tačiau Čikį pažinojusių žmonių pasakojimai leidžia susidaryti įspūdį, kad šuo buvo tikras padykėlis. Jis kartu su A. Brazausku gyveno Turniškėse, kur yra prikrėtęs daug išdaigų. Pavyzdžiui, į namus tempdavo kurmius ir žiurkes, o vieną kartą palindo po signataro Rolando Paulausko automobiliu ir sugraužė elektros instaliaciją.

Kaip 2001 metais rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, Nepriklausomybės akto signataras R. Paulauskas kreipėsi į policiją skųsdamasis nežinomais „diversantais“, kurie saugomoje Turniškių teritorijoje nuniokojo jo automobilį. Dienraščio žurnalistams pavyko sužinoti, kad signatarui nuostolių pridarė kadenciją baigusio prezidento A. Brazausko šuo.

Vėliau pareigūnai pasakojo, kad Čikis vaikėsi katę, kuri nuo šuns pasislėpė po R. Paulausko automobilio variklio dangčiu. Po juo palindo ir A. Brazausko šuo, todėl dviejų gyvūnų grumtynės vyko po automobilio variklio dangčiu. Ten įstrigusį prezidento Čikį išvadavo A. Brazausko namus prižiūrėjusi moteris.

Sargis – prezidento Valdo Adamkaus augintinis. Sargis, vokiečių aviganių veislės šuo, V. Adamkui draugiją palaikė net 15 metų. Vokiečių aviganių veislė V. Adamkų lydėjo nuo pat jaunystės ir jis laikydavo tik šios veislės šunis.

V. Adamkaus šuo prezidentui draugiją palaikė abiejų prezidentavimo kadencijų metu. V. Adamkus pats dresavo savo šunį, tačiau įvairių istorijų apie Sargio išdaigas likę nemažai. Pavyzdžiui, kai šalia V. Adamkaus rezidencijos Turniškėse buvo nukirstos dvi pušys, pasiteisinimas buvo vienas – taip padaryti teko todėl, kad medžiai nudžiuvo Sargiui nuolat ant jų šlapinantis.

Kita vertus, ne viename svarbiame renginyje dalyvavęs Sargis viešose vietose elgėsi pavyzdingai. Kai 2001-aisiais vos penkių mėnesių aviganis dalyvavo atidarant Lietuvos gyvūnų globos draugijos centrinę būstinę Kaune, visi džiaugėsi nepriekaištingu Sargio elgesiu. Svarbiausias šalies šuo per pirmąjį vizitą į Kauną paliko savo letenos atspaudą būstinės svečių knygoje, palakė vandens iš jam skirto vardinio dubenėlio, abejingai nužvelgė dubenį su šunų ėdalu ir ėmė domėtis iškilmių dalyviams skirtu vaišių stalu. Tačiau ne kartą V. Adamkaus pusryčius nučiupęs Sargis atidarymo metu neprarado orumo ir nuo stalo nieko nenugvelbė.

Tačiau tikroji Sargio kova vyko Turniškėse. Jam ir A. Brazausko augintiniui Čikiui niekaip nepavyko užkasti karo kirvio. Pasakojama, kad šunų konfliktas prasidėjęs tada, kai Čikis, saugiai pasislėpęs už tinklinės tvoros, pagavo už nosies Sargį ir gana ilgai taip jį kankino. Nuo tol Sargis visaip persekiojo Čikį.

Kitose šalyse augintiniai – ir skandalams apraminti

G. Nausėdos Grikis – ne vienintelis augintinis, kurį mielai aptaria žurnalistai ir visuomenė. Pasaulio lyderių keturkojai draugai ne kartą yra užkariavę žiniasklaidos dėmesį ir tapę susižavėjimo ar net mokslininkų tyrimo objektu.

Pavyzdžiui, Džordžo Vašintgono profesoriai yra parašę tyrimą „Išlaisvinti prezidentinę galią: augintinių politika Baltuosiuose rūmuose“. Mokslininkai tyrė žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie prezidentų augintinius. Išvadose pastebima, kad informacija apie politikų auginamas kates beveik nepatraukia žiniasklaidos dėmesio, tačiau šunys žurnalistus sudomina dažniau, tik tam turi būti tinkamas kontekstas.

Nurodoma, kad ekonominio sunkmečio metu istorijos apie keturkojus augintinius yra daug retesnės, retoriškai klausiant, ar prezidentas norėtų būti matomas visuomenei žaidžiantis su šunimi, kai likusi šalis kenčia nuo ekonominio liūdesio. Kita vertus, prieinama prie išvadų, kad augintiniai pasitarnauja kaip stabilumo ir tvirtumo ženklas karo metu. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas Antrojo Pasaulinio karo metu ne kartą stojo prieš žiniasklaidą su savo škotų terjeru Fala.

Moksliniame darbe taip pat rašoma, kad politikų augintiniai pasitarnauja ir iškilus tam tikriems skandalams. Autoriai klausia, „ar yra geresnių būdų atsikariauti visuomenės palankumą nei pasirodant vienišam su vieninteliu ištikimu draugu – šunimi“. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Billas Klintonas po skandalo su Monika Lewinsky buvo dažnai fotoaparatų fiksuojamas su savo labradoru Buddy. Nuotraukose jis arba vienas žaisdavo su augintiniu, arba vedžiodavo jį su žmona.

Pasaulio lyderiai – šunų mylėtojai

Nors politologai ir mokslininkai nagrinėja, kaip politikams pasitarnauja jų artima draugystė su šunimis, tikėtina, kad didelė dalis pasaulio lyderių šalia keturkojus glostė be jokių papildomų politinių kėslų.

Vienas iš istorijoje reikšmingiausių politikų, nevengęs savo augintinių draugijos, seras Vinstonas Čerčilis. Buvęs britų ministras pirmininkas augino ne tik šunis (Dodo ir Rufus), bet ir kiaules, žuvis, drugelius, gulbes ir papūgą.

JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas taip pat turėjo keturkojį draugą, kuris dažnai patekdavo į žiniasklaidos akiratį. Tai – škotų terjeras Fala. Augintinis įamžintas kartu su F. D. Ruzveltu memorialu. Augintinio skulptūra pasodinta šalia šeimininko.

Ne ką mažiau žinoma tapo ir prezidento Ronaldo Reagano Flamandų buvjė veislės Lucky. Ji kartu su prezidentu Baltuosiuose rūmuose apsigyveno 1984 m. ir juose iš mažo šuniuko išaugo iki ponio dydžio šuns.

Bene garsiausio šuns Baltuosiuose rūmuose titulu galėtų pasigirti prezidento Džordžo H. V. Bušo Millie. Anglų springerspanielė buvo atvaizduota ne viename televizijos šou, pavyzdžiui, animaciniame filme „Simpsonai“.

Prezidento Barako Obamos šeimoje taip pat netrūko šuniškų džiaugsmų. Netrukus, kai B. Obamos šeima įsikraustė į Baltuosius rūmus, juose apsigyveno ir Portugalų vandens šuo vardu Bo. Keturkojį prezidento šeimai padovanojo senatorius Tedas Kennedy. Vėliau prie Bo Baltuosiuose rūmuose prisijungė dar vienas šios veislės šuo – Sunny.

B. Obama yra prisipažinęs, kad nėra šunų mylėtojas, tačiau prezidentinės kampanijos metu jis buvo pažadėjęs savo dukroms, kad pergalės atveju šeima galės auginti šunį.

V. Putinas pasinaudojo augintiniu, kad „įkąstų“ A. Merkel

Keturkojai augintiniai karaliauja ne tik JAV prezidento rūmuose. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas taip pat dažnai rankas panarina į augintinio kailį. Prie politiko šeimos visai neseniai prisijungė labradoro ir grifono mišrūnas Nemo. Keturkojis augintojas į prezidento namus atkeliavo iš šunų prieglaudos, o vardas jam suteiktas pagal Žiulio Verno knygos „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“.

Meilę šunims nevengia rodyti ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Bene žinomiausi – jo augintinė Jumi ir juodas retriveris Koni.

Visą pasaulio žiniasklaidą V. Putino augintinio Koni nuotraukos apskriejo po to, kai 2007 m. Sočyje susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu Rusijos prezidentas pakvietė savo juodakailį augintinį. Skandalu ši istorija tapo dėl to, nes A. Merkel bijo šunų.

Tuo metu „The New Yorker“ žurnalistai rašė, kad, kai šuo prisiartino prie A. Merkel, ji sustingo ir atrodė išsigandusi. Vokietijos politikė šunų bijo nuo tada, kai dar 1995 m. buvo apkandžiota. Vėliau politikė žurnalistams komentavo: „Suprantu, kodėl jis tai padarė – įrodyti, kad yra vyras. Jis bijo savo silpnybių. Rusija neturi nieko: nei sėkmingos politikos, nei ekonomikos. Viskas, ką jie turi, – yra tai“.

Nuo pat jaunystės iki šiol keturkojų augintinių draugijos negali atsisakyti ir Anglijos karalienė Ežbieta II-oji. Dar būdama maža ji augino valų korgio pembruko veislės šuniuką. Karalienę visą jos gyvenimą lydėjo daugybė šios veislės augintinių.

Pernai balandį Karališkieji rūmai pranešė apie paskutinio karališkojo korgio mirtį. Augintinis Willow iškeliavo būdamas 15 metų, sirgdamas vėžiu. Skaičiuojama, kad karalienė iš viso turėjo apie 30 korgio veislės keturkojų. Prieš ketverius metus buvo skelbta, kad karalienė nustojo veisti šunis, nes nenorėjo jų palikti, kai pati numirs. Ji ir toliau augina du šunis Vulcan ir Candy, kurie yra korgio ir takso mišrūnai.