Šio žygio tikslas – paskleisti žinią apie šunų asistentų poreikį Lietuvoje.
Vietoj vežimėlio – rekordiniai atstumai
Cerebriniu paralyžiumi serganti 32 metų amžiaus A. Lolat jau yra patekusi į Lietuvos rekordų knygą. Pernai ji tapo pirmuoju cerebriniu paralyžiumi sergančiu žmogumi, savo kojomis įveikusiu daugiau 12 km atstumą.
„Pagal visas medikų prognozes turėčiau sėdėti vežimėlyje ir gerti vaistus nuo skausmo, tačiau aš daug dirbu, sportuoju, mankštinuosi, kad galėčiau vaikščioti savo kojomis“, – pasakoja A. Lolat.
Rekordinį ėjimą padedanti organizuoti Greta Ašmantaitė sako, kad būtų pasiektas pasaulio ėjimo su ramentais Gineso rekordas A. Lolat pakaktų nueiti 10 km, bet jos tikslas – 15 km.
„Kad užfiksuotume Gineso rekordą yra du keliai: vienas – sumokėti 8000 eurų ir pasikviesti Gineso rekordų organizacijos atstovus, kurie viską užfiksuotų. Antras kelias – viską daryti patiems. Dėl lėšų trūkumo viską fiksuosime patys, todėl Ajana viso žygio metu bus filmuojama, kas keturias valandas prie jos prisijungs po du nepriklausomus liudininkus, kurie viską fiksuos, reikės užpildyti daug dokumentų, o trasą išmatuoti turės geodezininkai. Įmonė „Hnit-Baltic“ parengė interaktyvaus žemėlapio mobilią aplikaciją tiesioginiam virtualiam A. Lolat ėjimo stebėjimui, bei jos palaikytojų maršrutų fiksavimui“, – apie pasiruošimą neeiliniam žygiui pasakoja G. Ašmantaitė.
Kilnus žygio tikslas
Daug pastangų pareikalausiančio A. Lolat žygio tikslas yra ne tik patekti į Gineso rekordų knygą, bet ir surinkti lėšas tam, kad Lietuvoje būtų parengta ir įtvirtinta šunų asistentų žmonėms su negalia rengimo sistema.
„Esu pirmoji Lietuvoje, įsigijusi specialiai man ruošiamą šunį asistentą. Tokie šunys mokomi pagrindinių elgesio taisyklių ir dresuojami komandoms, pritaikytoms būtent konkrečiam negalią turinčiam žmogui pagal specifinius jo poreikius. Parengti tokį šunį kainuoja apie 20 tūkst. eurų.
Tačiau ne kaina yra didžiausia problema. Šiuo metu mūsų šalies teisės aktuose nėra numatytos šuns asistento sąvokos, nenustatyta negalią turinčio asmens teisė naudotis šunimi asistentu, nereglamentuotos nuostatos, padedančios atskirti šunis asistentus nuo kitų šunų. Be tinkamo teisinio reglamentavimo žmonės su negalia negali naudotis šunimis pagalbininkais ir patekti su jais ten, kur gyvūnai paprastai neįleidžiami, pavyzdžiui, į ligoninę ar oro uostą“, – sako A. Lolat.
Vokiečių aviganių veislės kalytė Mulan moteriai tapo ne tik geriausia drauge, bet ir padėjo įveikti emocinius sunkumus. Įsigijusi savo būstą ir pradėjusi gyventi viena A. Lolat pasijuto labai vieniša, pradėjo prastėti ne tik psichologinė, bet ir fizinė sveikata. Tačiau mergina nenuleido rankų: sustiprinti kūną jai padėjo atrasta kinų medicina ir kasdien atliekami pratimai, o šuo asistentas Mulan suteikė stimulą pasirūpinti likimo draugais. Lietuvė įkūrė fondą, kuris renka lėšas šunų asistentų programai paremti.
Kviečia prisijungti
Savo iššūkių kupiną žygį Verkių parke A. Lolat kartu su savo šunimi Mulan bei jas lydinčia komanda pradės naktį – spalio 1 d. 2 valandą nakties. Pavadindama žygį „Hike for dreams“ (lietuviškai – „Svajonių žygis“) mergina pabrėžia, kad žmonės su negalia yra stiprūs, turi svajonių ir jas pildo.
„Kviečiame palaikyti Ajaną ir prisijungti prie jos prasmingo žygio Verkių ir Pavilnių regioniniame parke. Spalio 1 d. 9 val. laukiame žygeivių su šunimis, šeimomis ir vaikais, visų, kurie nori prisidėti prie kilnaus tikslo ir kartu užfiksuoti Gineso rekordą“, – kviečia renginio viešinimu besirūpinančios komunikacijos agentūros „Budinti komunikacija“ vadovė Laura Dabulytė.
Planuojama, kad spalio 1-osios vidurdienį A. Lolat su komanda pasieks Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją (Žaliųjų Ežerų g. 53, Vilnius), kur susitiks su žiniasklaidos atstovais ir ją palaikančiais žmonėmis.