Tai – ne vienintelė „nekontroliuojama veisykla“
Pati šeimininkė paaiškino, kad prieš kelerius metus namo parsinešė kačių porelę, kuri susilaukė palikuonių, o šie dauginosi toliau, kol vilnietės namuose bėgiojo jau 13 gyvūnų. Garbaus amžiaus moteris katėmis negalėjo tinkamai pasirūpinti. Apleistoms ir išbadėjusioms katėms diagnozuotas virusinis rinotracheitas.
„Patekusios į bendrovės „Grinda“ globą, katės pirmiausia buvo gydomos antibiotikais, stiprinamas jų imunitetas. Kai pasveiks, bus sterilizuojamos. Kadangi katės nebuvo išleidžiamos į kiemą, todėl pagal programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ jų į Vilniaus gatves paleisti negalima, nes jos tiesiog neišgyvens. Tikimės, kad atsiras jas norintys globoti atsakingi šeimininkai“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.
Deja, toks atvejis kaip šis nėra retenybė. Per metus iš tokių „nekontroliuojamų veisyklų“ į Vilniaus gyvūnų globos namus patenka vidutiniškai apie 15 gyvūnų.
„Labai gaila, kad kartais meilė keturkojui perauga į visiškai neatsakingą maniją, nors gyvūnų populiacijos kontrolės paslaugos yra lengvai pasiekiamos. Pavyzdžiui, kiekvienas Vilniaus miesto senjoras, auginantis katę ar šunį, savo augintinį Vilniaus gyvūnų globos namuose gali kastruoti ar sterilizuoti nemokamai“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.
Didžiausi pavojai – kraujomaiša ir ligos
Dar vienas A. Stasiūnienės išskiriamas nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi pavojus – kraujomaiša. Uždaroje patalpoje gyvenantys gyvūnai kergiasi tarpusavyje. Kraujomaišos vaisius dažniausiai sunkiau vystosi, gimęs pasižymi daug silpnesniu imunitetu, pastebimi daug dažnesni susirgimai (pvz., alergijos, artritai ir kt.).
Vilniaus mieste laisvai gyvenančių kačių kontrolė vykdoma pagal tarptautinę programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, t.y., jos pagal gyventojų pranešimus sugaunamos, sterilizuojamos ir po kelių dienų vėl paleidžiamos sugavimo vietoje.
2015 m. pagal šią programą buvo kastruotos 446 katės/ katinai, 2016 m. – 392, o štai 2017 m. sterilizuota 590 gyvūnų. Per 2017 metus 69 pensininkai pasinaudojo nemokama paslauga kastruoti savo augintinius, kurie taip pat buvo vakcinuoti ir pažymėti mikroschemomis.
Veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė atkreipia dėmesį ir į benamėms katėms būdingą užkrečiamą pavojingą ligą. Kačių rinotracheitas – tai dažniausiai sutinkama ir labai greitai plintanti virusinė liga, kurią sukelia I tipo herpes virusas.
Ligos sukėlėjas patenka į organizmą per burnos, nosies, akių gleivinę. Kačių rinotracheitas labiausiai paplitęs tarp benamių, niekada nevakcinuotų kačių ir pavojingiausias mažiems kačiukams (mažylių mirtingumas iki 30 proc.). Pirmieji ligos požymiai – akys pradeda ašaroti, pastebimos išskyros iš nosies, atsiranda akių uždegimas (konjuktyvitas), katė gali pradėti kosėti.
Vis dėlto, rinotracheitu gali susirgti netgi katės, kurios neišleidžiamos iš namų – virusą galite parnešti vien paglostę kitą, virusą nešiojančią, katę. Šios ligos negydant, galimos sudėtingos komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, virškinamojo trakto sutrikimai ar net encefalitas.
Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad laiku būtų suteikta pagalba. Auginantiems kačiukus reikia nepamiršti, kad nuo 8 gyvenimo savaitės jiems būtina atlikti profilaktinę vakcinaciją ir ją kasmet pakartoti.
Mano, kad problemą išspręstų gyvūnų ženklinimas ir registravimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atsakinga už gyvūnų globėjų ir gyvūnų globos vietų valstybinę veterinarinę priežiūrą. t.y. nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kad šios įstaigos atitiktų nustatytus veterinarinius, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė įsitikinusi, kad visuotinė ar tikslinė šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo prievolė būtų viena efektyviausių priemonių, užtikrinančių efektyvesnę augintinių laikymo, veisimo, prekybos, vežimo ir kt. sričių kontrolę. Tačiau kol kas Lietuvoje augintinių ženklinimas ir registravimas yra laisvanoriškas.
„Visuomenėje vis dar sklando klaidinantys mitai, kad šunų ar kačių patelėms būtina atsivesti palikuonių sveikatos sumetimais. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti planuojamas, o ne atsitiktinis. Gyvūnų augintinių savininkai skatinami kastruoti savo augintinius, išskyrus tuos, kurie planuoja verstis komerciniu gyvūnų veisimu. Bet kokiu atveju, gyvūno savininko atsakomybė yra užtikrinti, kad jų augintinių jaunikliai būtų perduoti naujiems savininkams, o ne išmetami į gatvę ar jais kitaip atsikratoma“, – aiškina ji.
Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia R. Sirutkaitytė – neatsakingas ir neapgalvotas gyvūnų jauniklių įsigijimas, dovanojimas ir pan. Tai taip pat labai didina bešeimininkių ar bepriežiūrių augintinių populiaciją.
„Gyvūnus augintinius rekomenduojama įsigyti iš patikimų, oficialiai registruotų veisėjų, pardavėjų ar priglausti iš gyvūnų globėjų. Augintinių įsigijimas iš nelegalių veisėjų skatina ir bešeimininkių, bepriežiūrių gyvūnų augintinių populiacijos skaitlingumą“, – teigia pašnekovė.
R. Sirutkaitytė pabrėžia, kad kartu su augintiniu šeimininkas prisiima ir atsakomybę už jį. Pavyzdžiui, jei namuose laikomas nekastruotas katinas yra išleidžiamas laisvai vaikščioti lauke, jam ne tik kyla pavojus būti sužalotam, užsikrėsti užkrečiamomis ligomis – jis taip pat prisidės ir prie augančio bešeimininkių gyvūnų augintinių jauniklių skaičiaus.