Treniruojasi kelis kartus per savaitę
„Šiame čempionate šunys dalyvauja įvairiose disciplinose: nuo paprastų sportinių disciplinų, tokių kaip agility, obedience, iki tų disciplinų, kurios yra vadinamos darbinėmis disciplinomis – tai ganymo šunys, IGP šunys, mondioringo šunys, rescue dog disciplina, kur ieškomi dingę žmonės.
Tai Kvini šiuo atveju buvo mondioringo šuo. Mondioringas tai yra atakuojantys šunys – tie, kurie gina savo šeimininką ir kurie gali sulaikyti priešininką. IGP šunys yra skirti gynybai, o šis šuo – skirtas atakoms“, – aiškina čempionate kartu su augintine dalyvavęs S. Motvilas ir skuba pastebėti, kad kai šuo yra ne darbinėje aplinkoje, jis yra visiškai kitoks – toks, kokį įprasta matyti kiekvieno keturkojo šeimininko draugijoje.
„Dabar šuo yra išjungtas, mes taip vadiname, nes jis yra sociume ir jis šiuo atveju negali būti agresyvus. Bet jeigu mes norėtume, mes galėtume tai pasiekti ir tuo metu šis šuo būtų visiškai kitoks“, – šypteli Kvini šeimininkas.
Paklaustas, kiek laiko reikia paruošti darbinį šunį, laidos „Delfi diena“ pašnekovas pabrėžia, kad pasiruošimas yra nuolatinis darbas.
„Kvinei yra 2,5 metų, greitai bus treji. Pasiruošimas vykdomas praktiškai kas antrą dieną, kai mes kažką darome su šiuo šunimi. Pinigais būtų sunku įvertinti, nes vis dėl to čia ne verslas, čia yra hobis ir kurį įdedi visą širdį. Jeigu tu būsi nesąžiningas su šuniu, šuo nedirbs sąžiningai lygiai taip pat. [...] To mokoma ilgai. Ta prasme, ilgai laike, nes pačios treniruotės yra trumpos. Nors tai mano šuo ir aš esu vedlys, bet prie šio šuns dirba daug žmonių.
Būtent jie yra tie vadinami masalai, kuriuos šuo kanda, kurie provokuoja situacijas, kurie mane pastumia, paliečia, o šuo pradeda ginti mane arba objektą, kuris jam yra duotas ir kurį jis turi saugoti. Jis turi tuos masalus surasti, identifikuoti 3–4 hektarų plote. Jeigu jie nesipriešina, jis neturi jiems kasti, jis turi pakviesti mane, paklausti, ar čia viskas tvarkoje. Jeigu jie bėga, jis turi juos sulaikyti, ir taip toliau. Savaime aišku, prie viso to yra ir paklusnumo dalis, ta vadinama agility, šuolių dalis, kur yra tikrinama šuns sveikata, nes jeigu šuo negali užšokti, negali nulipti, negali dar kažko tai padaryti – jis negali būti tokioje disciplinoje“, – teigia S. Motvilas.
Kvini pasiektas rezultatas – didžiulė reikšmė Lietuvos kinologijai
Čempionatas, kaip pasakoja Kvini šeimininkas, vyko Italijoje, Bolonijos mieste: „Mes dalyvavome pirmoje kategorije, nes šis sportas skirstomas į tris kategorijas. Mes laimėjome trečią vietą ir tai galima sakyti yra aukščiausias Lietuvos darbinių šunų pasiekimas Lietuvos istorijoje, kiek man tai yra žinoma. Galbūt kažkur, kažkas, kažką buvo pasiekęs, bet man tai nėra žinoma.“
Į Italiją šuo su šeimininku vyko automobiliu. Vis dėlto, kelionė neapsiėjo be kuriozų.
„Didžiausia problema buvo tai, kad prieš pat išvažiuojant mano automobilis sugedo. Jau galvojau, kad nebevažiuosiu, bet draugai, su kuriais mes treniruojamės, iš karto man surado automobilį ir sako: važiuok“, – juokiasi S. Motvilas.
Paklaustas, ką Lietuvai reiškia šis Kvini pasiekimas, šeimininkas atviras – tai reiškia labai daug.
„Lietuvai reiškia labai paprastai, – kad kinologijos lygis yra aukštas, kad mūsų LKD [Lietuvos kinologų draugija, aut. past.] sugeba turėti ne tik parodinius šunis, bet jų politika teisinga ir darbinių šunų atžvilgiu. Šie šunys, vėliau jų palikuonys, gali tarnauti tiek policijoje, tiek specialiose pajėgose, nes jie yra patikrinti.
Pasauliniu mastu tai yra šunų linija, kurių yra apie maždaug šimtas, gal truputį mažiau. Šimtas genetinių linijų nėra daug. Ir tai yra tas individas, kuris išlaiko, pavadinkime, tikrą malinua [belgų aviganių, aut. past.] vardą.
Šuo būtinai turi turėti savo genetiką. Jeigu jis genetikos neturi, santykį išdirbti yra sudėtinga, nes mes kovojame su gamta, bet jeigu genetinė bazė pas šunį yra gera, [...] tai gavus tokį šuniuką, žinant, ką su juo veiki, gali daug ką pasiekti. Ir būtent šios sportinės varžybos ir reiškia tai, kad šuo yra geras ir kad jis turi teisę turėti palikuonių ir tie palikuonys galės dirbti Lietuvos labui, nes jos sesutė, pavyzdžiui, dirba Klaipėdos policijoje – ji ieško narkotikų ir kitų dalykų“, – aiškina jis.
Konkurentų šiame čempionate buvo net 24 – po vieną, iš kai kurių šalių – po du, geriausius savo veislės atstovus.
„Kvini nusileido tik anglams ir norvegų šuniui. Ten buvo du patinai, o ji, kaip kalytė, buvo trečia. Aišku, patinas šioje vietoje yra stipresnis, jis kaip gyvūnas yra stipresnis. O kadangi kaip gyvūnas jis yra stipresnis, tai galbūt jam labiau pavyko viską geriau šiek tiek padaryti ir gauti daugiau balų. O visi kiti, deja, bet buvo žemiau už ją“, – šypteli čempionės Kvini šeimininkas.
Paklaustas, ar Kvini buvo deramai apdovanota, šeimininkas juokiasi: „Kvini, savaime aišku, gavo savo porciją dešros. Bet ta dešra jai aktuali tiktai tuo momentu – ji suvalgo ir jau kitą dieną ji nebeprisimena, kad ji čia kažkur dalyvavo, nes tai yra jos kasdienė veikla, bet ji kiekvieną dieną yra viena geriausių, bent jau man“, – šypsosi S. Motvilas.