Per metus dauguma šunų, kačių ir šeškų turės būti suženklinti: ką svarbiausia žinoti?

Gegužę įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos, pagal kurias įvedamas privalomasis gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas bei jų registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai pasakoja, kaip vyksta gyvūnų ženklinimas ir pataria, kaip šį procesą organizuotis kuo paprasčiau.

Šiuo metu ženklinti gyvūnus mikroschemomis gali tik gydytojai veterinarai. Mikroschemos įvedimo procedūra nėra sudėtinga ir trunka kelias sekundes – ryžio dydžio mikroschema švirkštu sušvirkščiama gyvūnui į poodį, ties ketera, tad procedūrą atlikti galima kasmetinio gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės metu.

„Įstatymu numatyta, kad visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – privalo būti skiepijami kartą metuose, nepriklausomai nuo to, ar jie išeina į lauką, ar ne. Tad tvarkingai savo augintinius skiepijantiems žmonėms ženklinimas neturėtų sukelti didesnių rūpesčių“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.

Juolab kad visų augintinių suženklinimui numatytas pakankamai ilgas periodas – kalendoriniai metai. Iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai turi būti suženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos. Jaunikliai, atvesti po 2021 m. gegužės 1 d., turi būti suženklinami per 4 mėnesius nuo gimimo. Jei atvestų jauniklių savininkas nori gyvūnus atiduoti ar parduoti ankščiau nei 4 mėn., prieš perduodamas juos kitam asmeniui jis privalo suženklinti ir registruoti gyvūnus savo vardu.

Rajonuose paplitusi paslauga – mobilieji veterinarai

Patekti pas veterinarą gyvūnas gali dviem būdais: jis gali būti atvežtas į veterinarijos gydyklą arba galima pasinaudoti mobiliųjų veterinarų, kurie pas gyventojus atvyksta patys, paslaugomis.

„Pavyzdžiui, rajonuose šis klausimas yra išspręstas nuo neatmenamų laikų – yra įprasta, kad veterinarai atvyksta į gyventojų sodybas ir vienu važiavimu suteikia visas skirtingiems gyvūnams reikalingas paslaugas. Tai čia sistema sukurta ir dviračio iš naujo išradinėti nereikia – skiepyti atvykstantis veterinaras to paties vizito metu gali gyvūną ir paženklinti. Tereikia apie tokį norą veterinarą informuoti iš anksto“, – sakė GATO vadovė. Atlikti administracinę procedūros dalį – užregistruoti mikroschema pažymėtą gyvūną Gyvūnų augintinių registre – gali tiek veterinaras, kuris paženklina gyvūną, tiek ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Į pastarosios teritorinius padalinius pačiam savininkui reikia kreiptis su prašymu.

Ženklindamas gyvūną, savininkas turi pasirašyti prašymą, kuriame nurodomi jo ir gyvūno identifikaciniai duomenys – gyvūną apibūdinantys požymiai (veislė, lytis, amžius, išvaizda, vardas), taip pat nurodomas savininko vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, kontaktiniai duomenys. Gyvūną paženklinus, į jo pasą įklijuojamas unikalus mikroschemos numeris. Patikrinti, ar gyvūnas registruotas Gyvūnų augintinių registre ir kokie duomenys įvesti, pagal turimą mikroschemos numerį galima čia.

Į namus atvykstantys mobilūs veterinarai leidžia spręsti pačias įvairiausias problemas – nuo sudėtingai transportuojamų gyvūnų, nuosavo automobilio neturėjimo ar paties savininko sveikatos būklės iki atvejų, kai namie – keli gyvūnai ir visus juos reikia tiek paskiepyti, tiek ir suženklinti. Jei veterinaras informuotas apie pageidavimą gyvūną paženklinti, atvykdamas jis atsiveš visus reikiamus dokumentus.

Kai kam gyvūnų ženklinimą kompensuos

Gyvūnų ženklinimas yra vienkartinis veiksmas, t. y. kartą paženklinus gyvūną mikroschema, ji lieka jo poodyje visą gyvenimą. Vidutinė ženklinimo kaina – apie 15 eurų, skirtingose veterinarijos gydyklose ji gali skirtis.

Visgi tam, kad gyvūnų gerovė netaptų didesne našta, valstybė yra įsipareigojusi gyvūnų ženklinimo išlaidas kompensuoti socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kam ir kaip gyvūnų ženklinimas bus kompensuojamas, paaiškės artimiausiu metu. Visgi ši grupė sudarys iki 5 proc. gyventojų, tad visi kiti turėtų ženklinti gyvūnus nieko nelaukdami.

„Kartais pasigirsta gąsdinimų, neva dėl privalomojo gyvūnų ženklinimo padaugės į gatvę išmetamų gyvūnų, mat taip elgsis jų ženklinti nenorintys ar negalintys asmenys. Visgi remiamės kitų šalių pavyzdžiais ir matome, kad ženklinimas didesne problema nevirto nė vienoje privalomąjį ženklinimą įsivedusių valstybių. Beje, Europos Sąjungoje esame vieni paskutiniųjų, įvedusių privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.

Alternatyvos veterinarams dar teks palaukti

Kad gyvūnų ženklinimas būtų kuo paprastesnis ir pigesnis tiems jų laikytojams, kuriems tai aktualu dažniau, pavyzdžiui, gyvūnų prieglaudoms, kurios prieš perduodamos gyvūnus naujiems savininkams privalo juos paženklinti, pasiūlyta alternatyva veterinarams – įstatyme numatyta galimybė, jog ateityje ženklinti gyvūnus galės ir specialius mokymus išėję bei leidimus tam turintys, registruoti ir griežtai kontroliuojami asmenys. „Visgi nors tokiai alternatyvai galimybės atvertos, kol kas apie ją kalbėti – anksti, mat dar nėra sukurta tvarka kaip šis procesas bus organizuojamas. Tad artimiausiu metu gyvūnų ženklinimas išlieka veterinarine paslauga “, – sakė B. Kymantaitė.

Gyvūno paženklinimas ir sulig juo atsirandanti galimybė gyvūną patikimai identifikuoti suteikia papildomo saugumo tais atvejais, kuomet augintinis pabėga, pasimeta ar yra pavagiamas. Taip pat ženklinimas padeda atgauti pinigus jei įsigytas jauniklis numiršta dėl pardavėjo kaltės ar ūgtelėjęs nebeatitinka veislės požymių, t. y. parduodant buvo sukčiaujama.

Gyvūnų ženklinimas ir registravimas – itin svarbu gyvūnų gerovei

Visuotinis gyvūnų ženklinimas ir registravimas yra itin svarbus žingsnis gerinant gyvūnų padėtį Lietuvoje, mat padidėja netinkamo ar žiauraus elgesio su gyvūnais atsekamumas. „Yra daugybė atvejų, kuomet savininkai neprisiima atsakomybės ne tik už žiaurų elgesį su savo gyvūnu, bet ir už gyvūnų daromą žalą kitiems žmonėms – asmenys tiesiog neprisipažįsta, kad gyvūnas yra jų ir taip išvengia atsakomybės, o problema tampa besikartojančia ir sunkiai sprendžiama. Gyvūnų identifikavimas sutaupytų daugybę už gyvūnų gerovę atsakingų valstybinių institucijų resursų – laiko ir lėšų, vadinasi, ir mokesčių mokėtojų pinigų, mat specialistai ir pareigūnai galėtų dirbti efektyviau, o gyventojai, tikėtina, elgtųsi atsakingiau“, – pabrėžė GGI atstovė.

„Neprižiūrimi ir valkataujantys gyvūnai, kuriuos tarnybos privalo gaudyti ir pašalinti iš gatvės tiek dėl jų pačių, tiek ir visuomenės saugumo, būtų lengviau identifikuojami ir grąžinami šeimininkams. Taip pat būtų lengviau identifikuoti ir spręsti nuolatinės nepriežiūros atvejus. Net atradus nužudytą, nukankintą gyvūną išlieka galimybė atsekti, kas buvo jo šeimininkas“, – ženklinimo naudas vardijo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Ji kvietė į gyvūnų ženklinimą žiūrėti solidariai, suvokiant, jog patikimas gyvūno identifikavimas yra neatsiejama gyvūnų padėties Lietuvoje gerinimo dalis. O visuomenės švietimas ir žinia, jog po metų Lietuvoje nebegalės būti neženklinto nei suaugusio gyvūno, nei jo jauniklio, taps dar patikimesne prevencija tiek žiauriam elgesiui su gyvūnais, tiek ir nelegaliai prekybai gyvūnų jaunikliais.

Tuo tarpu B. Kymantaitė pastebėjo, jog privalomuoju ženklinimu ir registravimu gyvūno savininkui sugrąžinama atsakomybė, kurią jis prisiima įsigydamas gyvūną: „Per metus Lietuvos prieglaudose atsiduria virš 15 tūkstančių kačių ir šunų, kurie valstybei ir įvairioms visuomeninėms organizacijoms, kurias remia Lietuvos piliečiai, per metus kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tad privalomasis ženklinimas pareikalautų ir pačių gyvūnų savininkų atsakomybės už tą situaciją, kokia dabar yra Lietuvoje“.