Sunerimti reikėtų, jei glostydami šunį apčiuopiate odos darinius, kiek panašius į karpas, apgamus ar papilomas.
Šiuos darinukus derėtų parodyti veterinarijos gydytojui, kuris greičiausiai patars pakitusias vietas stebėti, o jei jos pradės didėti (pavyzdžiui, per mėnesį net ir mažas darinukas padidės dvigubai), būtina skubiai apsilankyti dar kartą ir atlikti pažeistos vietos biopsiją – gali būti, kad jūsų šuo susirgo putliųjų ląstelių naviku, dar vadinamu mastocitoma.
Tai gana dažnas odos ir poodžio vėžys, kuris negydomas arba uždelsus gali plisti į kitus organus – limfmazgius, blužnį, kepenis ar kaulų čiulpus, ir gana greitai gyvūną pražudyti.
„Diagnozavę šią ligą anksčiau turėdavome išpjauti patį darinį ir mažiausiai 3, pageidautina 5 centimetrus audinio aplink. Bet žinant, kad mastocitoma labai dažnai įsitaiso ant šuns snukio, letenos ar netoli išangės, tinkamai išoperuoti ir pašalinti visas metastazes būdavo ypač sunku. Labai daug priklausydavo ir nuo šuns dydžio – vienaip gali operuoti labradorą, visai kitaip seksis metastazes šalinti mažos veislės šuniukui. Tačiau dabar, atsiradus naujam gydymui, mes negalime atsidžiaugti pasiekimais – per devynis mėnesius, kiek mes naudojame naują vaistą, visiškai pavyko išgydyti šešis šunis“, – sako veterinarijos klinikų „Siaurio Šnauceris“ įkūrėjas, gydytojas veterinaras Vytautas Siaurys.
Gydytojas pasakoja, kad naujasis vaistas visiškai atsitiktinai sukurtas Australijoje iš ten augančių uogų. Buvo netyčia pastebėta, kad šių uogų poveikis būtent putliųjų ląstelių vėžiui – naikinantis.
Atradėjai suskubo platinti vaistą pasaulyje. Kitose šalyse jis jau sėkmingai naudojamas, o Lietuvoje ir net Baltijos šalyse pirmą kartą šis preparatas buvo panaudotas būtent V. Siaurio įkurtoje klinikoje šuniukui Rikiui.
Rikio kelias pasveikimo link
Pasaulyje naujuoju vaistu sėkmingai išgydytų mastocitomos atvejų buvo vos 28, kai kauniečiai pareiškė norą jį išbandyti ir Lietuvoje.
Tai buvo praėjusių metų liepos mėnesį, tada Rikis išskirtine tvarka buvo pradėtas gydyti naujaisiais vaistais.
„Pasakyti, kad nesijaudinome, tikrai negaliu – Rikio auglys sparčiai augo, ir citologiniais tyrimais diagnozavę šuneliui mastocitomą, turėjome kartu su šeimininkais nutarti, ką daryti toliau – ar 6,5 cm auglį šalinti chirurgiškai, ar išbandyti naujuosius vaistus. Šeimininkai pasitikėjo mumis ir pasirinko vaistus – kaklo srityje esantį naviką saugiai išoperuoti būtų buvę labai sudėtinga“, – prisimena V. Siaurys.
Gijimo procesui šeimininkas turi pasiruošti morališkai, o jei nervai silpnesni, geriau savaitei augintinį palikti klinikos stacionare, nes vaistai leidžiami tiesiai į auglį ir jau pirmą-antrą dieną navikas pradeda tiesiog gabalais kristi lauk. Griežtai negalima žaizdos tvarstyti ar valyti, nebent pats gyvūnas pasiekia pasilaižyti.
„Psichologiškai ir mums, visko mačiusiems gydytojams, ir Rikio šeimininkams buvo labai sunku matyti, kaip iš šuniuko kaklo krenta bjaurūs, tamsūs gabalai. Kai maždaug per savaitę pasišalina visas auglys, galima matyti atskiras duobes tose vietose, kur metastazės buvo paplitusios giliau. Viskas saugiai ir švariai pasišalino, o žaizda užsitraukė stebėtinai greitai ir gražiai. Beveik neliko nė žymės, kad ten buvo didžiulis darinys, – pasakoja veterinarijos gydytojas. – Anksčiau šalindami tokius navikus neišvengiamai užkliudydavome ir nervus, ir kraujagysles, o šio vaisto ypatumas – sunaikinti blogąsias ląsteles niekaip nepakenkiant gerosioms, nepažeidžiant nei nervų, nei kraujagyslių.“
Naująjį gydymą V. Siaurys drąsiai vadina proveržiu veterinarinėje medicinoje, nes jau pradėta tirti, ar šios Australijoje augančios uogos veikia ir kitas vėžio rūšis. Belieka sulaukti rezultato ir tikėtis geriausio.