Planuojate kelionę su augintiniais? Viskas, ką būtina žinoti

Atėjus šiltajam sezonui vis daugiau žmonių leidžiasi į išvykas kartu pasiimdami ir savo augintinius. Tiek šeimininkui, tiek jų keturkojams draugams tai gali tapti smagiu vasaros nuotykiu, tačiau bet kokiai kelionei būtina pasiruošti. Gyvūnų temomis rašanti „Delfi“ rubrikos „Letena“ redaktorė Brigita Ragickaitė pataria, kaip pasiruošti kelionei norint išvengti skaudžių pasekmių.

(Ne)atsakingas elgesys kelionėje su augintiniu

Žurnalistė Brigita Ragickaitė dalinasi žiniomis apie saugų keliavimą automobiliu su kate ar šunimi: „Jei keliaujate automobiliu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pačios kelionės saugumą, nes žaismingas ar paprasčiausio posūkio žiedinėje sankryžoje išsigandęs gyvūnas gali išblaškyti vairuotoją ir taip sukelti eismo įvykį.

Koks protingas ir puikiai išdresuotas būtų šuo, pripažinkime: apie kelių eismo taisykles jis numano ne kažin ką, todėl atsakomybė pasirūpinti jo ir kitų keleivių saugumu pirmiausia tenka gyvūno šeimininkui. Kelių eismo taisyklės nenumato tikslių reikalavimų augintiniams gabenti, tačiau pažymi, jog vairuotojas privalo pasirūpinti vežamų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad jie netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų keleivių.“

„Letenos“ rubrikos redaktorė sako, kad kritinė šeimininkų klaida yra keliavimas automobiliu su laisvu augintiniu. Pasak jos, norint užtikrinti saugumą, reikėtų pasirūpinti, kad gyvūnas arba būtų laikomas kito keleivio saugiu atstumu nuo vairuotojo, arba vežamas specialioje dėžėje, arba pritvirtinamas specialiomis petnešomis galinėje sėdynėje.

Kitas labai svarbus dalykas – karštis. B. Ragickaitė ragina įsidėmėti, kad šiltuoju sezonu augintinio automobilyje vieno nevalia palikti net kelioms minutėms: „Karštą vasaros dieną jis įkaista kaip šiltnamis, o viduje likusiam gyvūnui pasunkėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, retesniais atvejais pasireiškia pykinimas, koordinacijos sutrikimas, o kartais tas šeimininko noras „kažkur trumpam nubėgti“ baigiasi ir gyvūno mirtimi.“

Žurnalistė pastebi, kad žmonės, norėdami atvėsinti gyvūną, dažnai jį aplieja šaltu vandeniu, tačiau taip elgtis nereikėtų: „Šunys šilumos perteklių atiduoda per odą, kai karštyje išsiplečia jų kraujagyslės. Užpylus šalto vandens, kraujagyslės susiaurėja, o tai reiškia, kad gyvūnas kaista iš vidaus, nes šiluma neturi per kur ištrūkti.“

Karštomis dienomis B. Ragickaitė siūlo vengti pasivaikščiojimų ir aktyvaus laisvalaikio kaitriausiu dienos metu, augintiniui suteikti daugiau ramybės. Čia padėti taip pat gali ir vėsinamasis kilimėlis.

Iš anksto apgalvoti kelionę – būtina

Pasiteiravus, kuo svarbu pasirūpinti dar prieš išvykstant, žurnalistė pamini gerai veikiantį kondicionierių, vandens atsargas, jau minėtas petnešas automobiliui, transportavimo dėžę.

„Jei augintinis nėra labai didelis, galima be problemų su juo keliauti ir dviračiu – tuo vasarą su savo augintine Mūza mielai mėgaujuosi ir pati, o tam tereikia pasirūpinti specialia gyvūno transportavimo kuprine ar krepšiu, tvirtinamu prie dviračio. Tokia kelionė ir gaivesnė, ir sveikesnė, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad planuojamame maršrute netrūktų pavėsio, ir kartais padaryti sustojimo pertraukėles gyvūnui palakstyti.

Kelionei pėsčiomis su savimi aktualu turėti ne tik patogias petnešas, antkaklį ir pavadėlį, bet kai kuriems šeimininkams galbūt verta pagalvoti ir apie patogų antsnukį augintiniui – neretai tenka girdėti apie problemą, kuomet gyvūnas čiumpa ėsti nuo žemės bet ką“, – sako gyvūnų mylėtoja ir vardija galimas to pasekmes: springimas, skrandžio problemos, užsikrėtimas parazitais, net nusinuodijimas.

„Tiesa, kokiu būdu vasarą bekeliautumėte, bene svarbiausi išlieka tie patys du dalykai, kuriais reikėtų pasirūpinti iš anksto – visada pasiekiamas geriamas vanduo ir apsauga nuo erkių“, – teigia „Letenos“ rubrikos redaktorė.

Vis dėlto, kelionė kartu su gyvūnu – ne visada geriausias pasirinkimas. B. Ragickaitė sako, kad svarbu atsižvelgti į augintinio savijautą kelionės metu.

„Galbūt bekeliaujant viešbutyje jis atrodo vangus, neėda, o važiuojant automobiliu jį pykina? Jei atrodo, kad gyvūnui keliavimas yra kančia, reikėtų apgalvoti alternatyvas – pirmiausia bandyti šalinti dirgiklius, darančius kelionę augintiniui nepatogia, o jei tai neveikia, su gyvūnu nekeliauti. Galbūt katinas, jaučiantis stresą už savo namų ribų, mieliau liktų savo guolyje, o jį prižiūrėtų jūsų draugas“, – svarsto ji.

Tačiau, pasak „Letena“ rubrikos redaktorės, ypač prie šeimininko prisirišusiems gyvūnams, pavyzdžiui, šunims, geriau būti žmogaus kompanijoje – taip augintinis nepatirs didelio streso ir nerimo.

Teigiami pokyčiai gyvūnų pasaulyje

„Turbūt ne vienam jau teko girdėti, kad karantino metu daugiau žmonių priglaudė ar įsigijo augintinius – natūralu, kad esant ribotoms bendravimo ir laisvalaikio galimybėms, dažnam augintinis tapo ta trūkstama, išsiilgta kompanija, ta draugyste, kurios niekas nesuvaržys. Norisi tikėtis, kad tai buvo apgalvoti ir nuoširdūs įsipareigojimai, kad augintiniai naujose šeimose išliks tokie pat mylimi ir svarbūs net ir sugrįžus įprastam, ankstesniam gyvenimo ritmui“, – apie pastarojo laiko tendencijas kalba žurnalistė.

Ji pastebi, kad žmonės tampa vis empatiškesni ir draugiškesni gyvūnams. Tai parodo Lietuvoje griežtėjantys įstatymai augintinių neprižiūrintiems ar juos kankinantiems žmonėms, augantis vietų, kuriose galima lankytis su gyvūnais, skaičius, ir kintantis požiūris – šuo, dar ne taip seniai daugiausia atlikęs sargo vaidmenį, šiandien yra žmogaus draugas, treneris, vaikas, kolega.

„Nors pačiai dažniau tenka aprašyti tas liūdnesnes išimtis, kad iš jų pasimokytume, bet bendrame paveiksle gera matyti, kad žmogaus ir augintinio santykis, nepaisant išimčių, darosi vis jaukesnis, empatiškesnis, supratingesnis.“ – sako „Delfi“ rubrikos „Letena“ redaktorė.