Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis

Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.

Auginate šunį, kurio keliamas triukšmas trikdo aplinkinių ramybę? Kviečiame registruotis: atvykę „Urbandogo“ šunų dresuotojai ir elgesio specialistai identifikuos problemą ir padės ją išspręsti. O visa tai vėliau bus aprašyta mūsų portale.

Problemą identifikuoti padeda kamera

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė sutinka, kad gyventi komfortabiliai turi visi – ir šunų šeimininkai, ir jų kaimynai. Vis dėlto, visur turi būti vadovaujamasi sveiku protu, kurio šiame siūlyme jai labai trūksta.

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžia, kad šuo neloja be priežasties. Anot jos, tai yra visiškai normalu – visgi, į ilgą lojimą ir kaukimą būtina reaguoti, nes tuo šuo nori pasakyti, kad jis jaučiasi blogai.

„Paprastai šuo loja, jei girdi beldimą į duris, skambutį ar į juos panašius garsus, jei mato praeinantį žmogų. Šuo paloja ir nutyla. Tai yra normalu. Kai šuo loja ar kaukia ilgus laiko tarpus, tai yra nenormalu ir, labiausiai tikėtina, parodo nuobodulį, šeimininko ilgesį“, – aiškina ji.

Pašnekovė išskiria šios problemos sprendimo būdus – etiškus, nepažeidžiančius gyvūno gerovės ir tuos, kurie neturėtų būti toleruotini. Anot jos, tai labai svarbu atskirti, o pirmiausia reikia identifikuoti problemą.

„Jei tai šeimininko ilgesys, nuobodulys, turime suprasti, kad šuo yra sociali būtybė ir jam kasdien sėdėti vienam uždarytam namuose po 10 valandų yra netinkamos auginimo sąlygos. Tokiais atvejais siūlau ieškoti galimybių vestis šunį į darbą, palikti jį gyvūnų darželyje, pasamdyti vedžiotoją, kuris bent kartą per dieną ateitų išvesti šunį ir su juo pažaisti. Galima nusipirkti kamerą, kuri turėtų abipusį garsą. Tuomet ne tik matytumėte ir girdėtumėte savo šunį, kas ypač pravartu identifikuojant lojimo problemą. Tuo pačiu galėtumėte pakalbėti, kad šuo jus girdėtų“, – pataria ji.

Kaimynus ragina kalbėtis ir į problemą pažiūrėti empatiškai

Yra ir daugiau problemos sprendimų. „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė teigia, kad galima uždengti langus, jei šuo triukšmingai reaguoja į praeivius.

„Siūlau nepamiršti, kad problemą gali išspręsti draugija, galbūt antras šuo ar katė. Jei šeimininkui visi šie būdai nėra priimtini, tai reiškia, kad šeimininkui gyvūno gerovė vis vien – gal kitoje šeimoje šuo būtų laimingesnis? Svarstant tokį variantą, būtina atkreipti dėmesį, kad prieglaudoje gyvūnui ne vieta. Jis turi likti su šeimininku tol, kol jam bus rasti tinkami namai, kuriuose jo poreikiai bus atliepiami geriau“, – aiškina ji.

O kokios problemos sprendimo priemonės yra absurdiškos – ko šunų šeimininkai neturėtų daryti?

„Absurdas yra bausti gyvūną, nes jis turi pilną teisę išreikšti savo jausmus, už kuriuos, beje, atsakingas yra šeimininkas. Į baudimą įeina ir elektriniai antkakliai nuo lojimo – jie yra netinkama priemonė“, – perspėja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Bene didžiausias iššūkis triukšmingų šunų šeimininkams – gerų santykių su kaimynais palaikymas. Tai tampa sudėtinga, kai gyvūno keliamas triukšmas drumsčia aplinkinių žmonių ramybę. Vis dėlto, problemą patariama spręsti taikiai ir neskubėti kviesti pareigūnų.

„Svarbu suprasti, kad trumpas sulojimas yra normalu, į tai geriau nekreipti dėmesio. Tačiau jei šuo loja ištisai, lai pažiūri į tai empatiškai – turbūt šuo nėra labai laimingas. Pirmiausia reikia pakalbėti su šeimininku, gal šis apie problemą net nenutuokia, nes jam grįžus šuo neloja? Galima pasidalinti problemos sprendimo būdais, kuriuos čia išvardinau. Tokią problemą tikrai galima išspręsti taikiai, to ir linkiu“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Šunų kalba – daugialypė: negalime jų visiškai užtildyti

Kalbėdama apie keliamo triukšmo problemą, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) atstovė Aurelija Staskevičienė pabrėžia šuns socializavimo svarbą.

„Mes pasisakome už atsakingą šunų laikymą. LKD veisėjai stengiasi socializuoti savo išveistus šuniukus, suteikti naujiems šeimininkams žinių apie šuns priežiūrą, auklėjimą. O šunų šeimininkai su savo augintiniais vėliau gali lankyti privačius šuniukų darželius, dresūros aikšteles – mokyti šunį tinkamo elgesio. Kasmet organizuojame „Atsakingo šeimininko akademiją“ – nemokamų 5 paskaitų ciklą apie šuns pasirinkimą ir auginimą. Galimybių šviestis yra, deja, ne visada jomis pasinaudojama“, – pastebi A. Staskevičienė.

Anot jos, šuo loja, nes tokia jo prigimtis, bet atsakingas šeimininkas turi kasdien rasti laiko išeiti su augintiniu. Fiziškai ir emociškai „mankštintis“ su šunimi lauke reikia ne porą minučių, bet keletą valandų.

„Šunys yra protingi gyvūnai, proto ir kūno mankšta jiems būtina, o jei žmogus įsigyja šunį kaip namų puošmeną arba dėl to, kad jo mėlynos akutės, lauk bėdos“, – teigia ji.

A. Staskevičienė aiškina, kad lodamas šuo dažniausiai tenori atkreipti žmogaus dėmesį. Šunys loja sargaudami, kuomet praneša apie pavojų, „kalbėdamiesi“ su gentainiais. Jauni šuniukai garsiai skalija žaisdami, kviesdami kitus šunis ar žmones žaisti. Taip pat entuziastingai gali skalyti likę vieni, „kviesti“ savo žmogų. Šunų kalba yra daugialypė, įvairi.

„Taip, mokyti šunis patylėti tikrai turime, tačiau tai reikia daryti pasitarus su šunų elgsenos specialistais, vengti muštro, bausmių, gyvūnų gerovę pažeidžiančių specialiųjų antkaklių. Jeigu šuniui apskritai uždraustume suloti, jis negalėtų mums pranešti apie savo nerimą, blogą savijautą, kad nori į lauką išsituštinti, ėsti ar lakti“, – teigia A. Staskevičienė.

Svarbu parinkti tinkamą šuns laikymo vietą

Kokius problemos sprendimus siūlo LKD atstovė? Jos teigimu, geriausia išeitis – šuns užimtumas, kūno ir proto mankšta, tinkama dresūra, įdomi veikla (sportas, medžioklinių savybių bandymai, pėdsekystė ir kt.).

„Laikant šunį daugiabutyje, reikia savo namuose parinkti jam tinkamą vietą: patiesti jo guolį toliau nuo įėjimo durų, kad kuo mažiau trikdytų iš laiptinės sklindantys garsai. Uždaryti langus, kad kuo mažiau girdėtųsi nepažįstamų arba šunį erzinančių garsų – kitų šunų lojimas, fejerverkai, automobiliai. Galima netgi įrengti namuose stebėjimo kamerą ir keletą savaičių stebėti, kokia yra lojimo priežastis, pasikonsultuoti su dresuotojais, kaip ją pašalinti“, – pataria A. Staskevičienė.

Vis dėlto, ji įsitikinusi, kad siūlomos įstatymo pataisos Seime yra visuomenės kiršinimas, kuris neprisidės prie problemos sprendimo.

„Absurdiška tikėti, kad priėmus įstatymą visi šunys nutils. Nebent iš nuostabos, jog Seime nebėra svarbesnių darbų. Jau dabar aišku, kad tokį, koks siūlomas, triukšmo reguliavimo įstatymą įgyvendinti bus sunku. Įstatymas ne tik pažeis gyvūnų gerovę, gyvūnų teises ir laisves, bet ir žmonių teisę turėti gyvūną augintinį. Tai gali sukiršinti visuomenę, atsiras galimybių kaimynui skųsti kaimyną. O tuo metu perpildytos gyvūnų prieglaudos sulauks dar daugiau bešeimininkių gyvūnų“, – pastebi A. Staskevičienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad zoologijos verslas (veterinarijos gydyklos, zoologijos prekių gamintojai, zooprekyba) papildo šalies biudžetą.

„Visame pasaulyje žmonės savo hobiui skiria nemažai pinigų, jau nekalbant apie tai, kad naminio augintinio turėjimas išsprendžia kai kurias socialines problemas, padeda ugdyti mūsų vaikus. Ar šalies biudžetui pajamų nebereikia“, – stebisi ji.

Kaip turėtų į šuns lojimą adekvačiai reaguoti kaimynai? Ką LKD siūlo jiems daryti, kad neskubėtų kreiptis į pareigūnus?

„Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su kaimynais, kartu su vietos bendruomene pabandyti spręsti problemas. Šuns šeimininkai, išėję į darbą, kartais net neįtaria, kad jų šuo kaukia ir trikdo viešąją tvarką – būtina apie tai kalbėtis, pranešti šuns šeimininkams. Gerai sutariantys kaimynai galbūt net pasisiūlys išvesti šunį pasivaikščioti, kol šeimininkų nėra namie arba jie ilgiau išvykę. Reikėtų labiau pasikliauti savivalda, vietos seniūnijomis“, – pataria A. Staskevičienė.

Apie emocinę ir fizinę šunų sveikatą, šuniukų parengimą gyvenimui naujuose namuose ir dažniausiai pasitaikančias elgesio problemas daugiau sužinosite tarptautinėje šunų mylėtojų ir profesionalų konferencijoje „Chase“, kuri vyks spalio 13-14 dienomis Vilniuje, viešbutyje ir konferencijų centre „Karolina“. Konferencijos programą rasite čia.