Prieš kelerius metus Klaipėdoje viešėjęs kitas cirkas sulaukė didelės nemalonės ir dėl to, kad jame buvo skriaudžiami gyvūnai. Tad „Vakarų ekspresas“ apsilankė cirko „Marcel ir Odeta“ užkulisiuose, kad įsitikintų, kokiomis sąlygomis laikomi keturkojai cirko artistai.
Šeimos cirkas
Žurnalistus pasitiko Odeta, kuri Lietuvoje žinoma kaip moteris-gyvatė, o jos vyras Marcel tuo metu buvo išvažiavęs šieno gyvūnams.
„Viską organizuoja vyras. Jo šeimoje Čekijoje cirko tradicija perduodama iš kartos į kartą. Jis yra jau penktosios kartos atstovas, pašventęs savo gyvenimą cirkui. Jo seneliai, tėvai buvo cirko artistai.
Čekijoje tokie šeimos cirkai yra labai populiarūs.
Kiek žinau, tokių yra apie dvidešimt. Anksčiau buvo dar daugiau, tačiau nunyko dėl to, kad ne visi vaikai pratęsia tėvų tradicijas. Čekijoje cirkas – puoselėjama kultūros sritis, ją remia valstybė. Lietuvoje cirkas nėra taip vertinamas. Trūksta cirko mokyklų. Kiek žinau, tokia yra tik Šakiuose, Kaune. Egzistuoja tik privatus cirkas.
Marcel Janeček yra cirko vadovas ir pagrindinis gyvūnų dresuotojas, jis ant žemės asistuoja Odetos akrobatiniams numeriams ore.
Odeta cirko artistės kelią pradėjo Radviliškio cirko mokykloje. Apgailestauja, kad ją pabaigusi negalėjo studijuoti cirko meno, nes Lietuvoje tokių studijų nebuvo. Pabaigusi sporto mediciną, moteris-gyvatė išgarsėjo pramogų šou scenoje, vėliau dirbo pantomimos teatre.
„Cirkas buvo ta vieta, kurioje aš visada norėjau būti. Mano svajonė išsipildė, kai sutikau savo Marcel, kuris perėmė tėvų cirką. Mudviejų projektas „Marcel ir Odeta„ gyvuoja jau 12 metų“, – pasakojo O. Janečkova „Vakarų ekspresui“.
Janečkovų vaikai cirke turi savo nišą.
Vyriausias, jau šešiolikmetis, Odetos sūnus Dovydas dirba su žirgais ir poniais. Vidurinieji 10-mečiai dvynukai Stela ir Marcelo rūpinasi šuniukais ir mažaisiais arkliukais, o jauniausioji dukra – devynmetė Odeta Vanesa perėmė mamos lankstumą ir atlieka akrobatinius numerius su lanku.
„Kol kas ant žemės, tačiau ruošiasi kilti į orą. Aš jau 36-erius metus ore, tuoj laikas į pensiją. Tad auga pamaina“, – pasidžiaugia mama.
„Marcel ir Odeta“ cirke dalyvauja ir kviestiniai artistai: Šakių cirko mokyklos atstovė, artistas iš Ukrainos, klounas iš Latvijos.
„Dar cirke dirba trys vaikinai, kurie padeda įrengti palapinę, prižiūrėti gyvūnus, tvarką cirke pasirodymų metu, asistuoja programos metu. Cirke visi esame universalūs, dirbame visus darbus ir galime pakeisti vienas kitą“, – sako Odeta.
Gyvenimas ant ratų – tik vasarą
„Mažesniuose miestuose būname tik po savaitę. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įsikuriame, penktadienį, šeštadienį rengiame pasirodymus, sekmadienį viską ardome ir keliamės kitur.
Dabar taip po savaitę lankėmės trijuose miestuose, tad jau jaučiamės pavargę. Kiekvienas pervažiavimas, krovimas sudėtingas ir mums, ir gyvūnams.
Todėl Klaipėdoje būsime ilgiau – iki liepos 10 d.“, – sakė O. Janečkova.
Žiemos metu Janečkovai gyvena sėsliai Čekijoje. „Ten mūsų namai. Gyvename ūkiškai, turime didelę erdvę gyvūnams. Žiemą taip pat treniruojamės su gyvūnais, nors jie nepamiršta to, ko išmoksta, tačiau treniruotės reikalingos tam, kad neprarastų formos, nepatirtų streso sugrįžę į sceną po žiemos“, – dėstė Odeta.
Gyvūnų sumažėjo
Šalia statomos cirko palapinės, kurioje vyks pasirodymai, atskiroje palapinėje laikomi cirko gyvūnai.
Į klausimą, kaip reaguoja į gyvūnų teisių gynėjų protestus dėl gyvūnų išnaudojimo cirke, pašnekovė ramiai atsakė, kad cirke, kaip ir gyvenime, būna visko.
„Vieni žmonės rūpinasi savo augintiniais kaip vaikais, kiti – į konteinerius mėto. Taip ir cirkuose. Gyvūnai dažniausiai yra mylimi, bet pasitaiko ir tokių, kuriuose – išnaudojami. Tokius cirkus tikrai reikėtų uždrausti“, – sakė O. Janečkova.
Vis dėlto pašnekovė sako, jog pastaraisiais metais „Mercel ir Odetos“ cirke buvo atsisakyta laukinių gyvūnų, o turimų gyvūnų skaičius sumažintas iki minimumo.
„Šiuo metu cirke „Marcel ir Odeta“ gyvūnų skaičius – mažiausias per visą jo gyvavimo istoriją. Yra du kupranugariai, anksčiau jų buvo penki. Taip pat cirke buvo liūtų, tigrų, beždžionių, zebrų, daug žirgų. Dabar liko tik vienas žirgas, du poniai, vienas mažas arkliukas, lama ir du šuniukai.
Noriu pažymėti, kad numeriai su gyvūnais yra pagrindinis cirko žanras. Išėmus pagrindinį žanrą iš cirko, lieka tik šou, kuriame yra akrobatika, teatras, muzika. Tačiau to negalima vadinti cirku“, – sakė O. Janečkova.
Kol moteris pasakoja, vienas iš cirko darbuotojų su vandens žarna maudo kupranugarius. Nors ir labai karšta, šie neatrodo patenkinti procedūra.
„Balta kupranugarė yra gimusi mūsų cirke. Jos mama, deja, numirė. Jau sena buvo. Kadangi vienai likusiai kupranugarei buvo liūdna, įsigijome dar vieną kupranugarį iš Vokietijos cirko.
Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, Prancūzijoje cirko tradicijos – labai gilios. Mes bendraujame su daugeliu cirkų, iš jų ir įsigyjame, keičiamės gyvūnais“, – pasakoja Odeta.
Gyvūnai stebuklų nedaro
Mus pamatęs žirgas kiša snukį iš aptvaro. Odeta jį glosto. „Šis – sūnaus žirgas Apačis. Jį taip pat įsigijome iš Vokietijos cirko. Superinis artistas.
Mažas kaip šuo arkliukas suprunkščia ir taikosi krimstelti. „Šiam mažyliui 5 metai. Jis labai išdykęs, ypač pasileidžia, kai išleidžiame į maniežą. Tai mūsų geriausias klounas, tad ir cirko numerį pagal jo charakterį parengėme. Jis per jį ir bėgioja, ir voliojasi, ir šokinėja.
Mes kuriame šiuolaikinį, modernų cirko šou. Vyras groja būgnais, su gyvūnais darome cirko akademiją, sūnus pasirodo su Olafo kauke. Darome šou, kad vaikams būtų įdomu žiūrėti.
Mūsų gyvūnai cirke daro tai, ką jie darytų ir ne cirke. Stebuklų su gyvūnais nedarome. Pavyzdžiui, arkliukas peršoka kliūtį. Arkliukui tai yra normalu, jo nereikia to mokyti. Jis pabėgioja, apsisuka, peršoka, ant kėdutės atsistoja. Mes jį pamaitiname cukrumi. Cukrus – jų skanėstas.
Prieš pasirodymus gyvūnai maudomi, šukuojami kiekvieną dieną. Lamos kol kas nešukuojame, leidžiame pailsėti“, – komentavo Odeta.
Sunkiausias išbandymas
Pasak pašnekovės, sunkiausias išbandymas cirko gyvūnams – kelionės.
„Gyvūnai keliauja specialiu transportu.
Ilgiausia būna kelionė iš Čekijos į Lietuvą. Važiuojame dvi dienas, nes turime sustoti, gyvūnus pamaitinti, pagirdyti. Lietuvoje atstumai – nedideli, tai gyvūnai nepatiria streso pervažiuoti iš vienos vietos į kitą. Visgi keliauti, ypač įlipti į priekabą ir iš jos, mes ruošiame gyvūnus nuo mažens.
Kad keliautume ir apskritai laikytume gyvūnus, turime įgyvendinti labai daug veterinarijos tarnybos reikalavimų.
Visi gyvūnai turi dokumentus, yra skiepijami, periodiškai tikrinama jų sveikatos būklė. Tai Lietuvoje, beje, taip pat nėra paprasta, nes didžiuosius gyvūnus gali patikrinti tik Kaune esantys veterinarai, kurie yra kvalifikuoti, gali prižiūrėti tokius gyvūnus.
Pagal veterinarijos tarnybos reikalavimus, kiek kiekvienam gyvūnui reikia erdvės, jiems įrengti aptvarai. Cirkui įsikurti reikia gauti ir savivaldybės, ir ugniagesių leidimus. Nėra taip paprasta“, – pasakojo cirko subtilybes artistė ir pasidžiaugė, kad yra žmonių, kurie cirko meną supranta ir vertina.
„Dauguma mūsų žiūrovų yra nuolatiniai, kurie ateina kiekvienais metais, laukia, kada atvyksime. O tie, kurie rašo piktus komentarus feisbuke, dažnai net nebuvę cirke ir nematę, ką mes darome. Į juos dėmesio nekreipiame“, – sakė „Vakarų ekspresui“ O. Janečkova.