Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Vilnietė Laura Bulotaitė visada labai mylėjo kates, bet jas auginti pradėjo tik išsikrausčiusi iš tėvų namų. Šiuo metu moteris yra įkūrusi škotų stačiaausių ir nulėpausių kačių veislyną „Vuco“. Šiame pavadinime užkoduoti pirmųjų kačių vardai – Vugis ir Coco. Laurą, kaip ir daugelį kitų žmonių, pirmiausia sužavėjo nulėpusios škotų kačiukų ausys, vėliau – išraiškingas charakteris.

„Kai perki pirmąją katę, dažnai perki katiną maiše – nežinai, kas tavęs laukia. Kai įsigijau pirmąją augintinę, veisėja buvo patikinusi, kad ji tinkama veisti, dalyvauti parodose. Pirmieji žingsniai šioje srityje buvo sudėtingi – ilgai neradau tinkamo patinėlio, atlikau daug sveikatos tyrimų. Galiausiai pati įsigijau man reikalingos kraujo grupės katiną ir intensyviai pradėjau kaupti žinias apie kačių veisimą.“

Norint atsakingai veisti šiuos katinus iš tiesų reikia nemažo žinių bagažo. Visi škotų veislės kačiukai gimsta stačiomis ausytėmis ir tik po kelių savaičių paaiškėja, kuris genas dominuoja – stačiaausio ar nulėpausio.

„Škotų stačiaausiai ir britų katės – skirtingos veislės, bet jie yra giminaičiai. Pagal taisykles jas uždrausta veisti tarpusavyje. Britai stambesni, škotai – laibesni, elegantiškesni. Charakteriu jie panašūs, bet sako, kad stačiaausiai šiek tiek meilesni, tikri šeimyniniai katinai.“

Škotų stačiaausės katės, kaip ir žmonės, pasižymi skirtingais charakterio tipais. Vienos labiau linkusios glaustytis, gulėti ant kelių, kitos – savarankiškesnės, mėgsta laisvę.

„Mūsų katinas visada ateina prie galvos atsigulti, o katė atsigula prie kojų. Jie renkasi skirtingas vietas, bet visada būna šalia žmogaus. Šioms katėms nepatinka, kai jas nešioja, tampo, bet jos yra pakančios. Jos nesidraskys, nekąs, bet ieškos būdų, kaip pasprukti, išvengti tokio mylavimo.“

Laura pasakoja, kad veislynai dirba ne tik tam, kad veistų kates, bet ir siekia gerinti pačios veislės duomenis – kailio savybes, sveikatą, galvos struktūrą ir kita.

„Anksčiau buvo veisiama labai daug trumpaplaukių šios veislės kačių, šiuo metu Lietuvoje gal tik vienas ar du veislynai tokių turi. Dėl priežiūros subtilybių dauguma veislynų perėjo prie pusiau ilgo arba ilgo plauko škotų kačių veisimo. Šis kailis geriau vertinamas parodose, o ir priežiūra lengvesnė. Dauguma žmonių ieško trumpaplaukių kačių, nes mano, kad šios mažiau šersis, nors ilgaplaukių kačių kailis šiuo klausimu patogesnis. Aišku, jį reikia šukuoti, bet yra priemonių, kurios tai lengvina. Kačiukus, kurie išvažiuoja į naujus namus, mes siūlome maudyti tik esant poreikiui, bet tai nėra būtina, katės pačios susitvarko. Mes maudome savo kates tik prieš parodas.“

Škotai yra ramesni katinai, todėl tinkami tiems šeimininkams, kurie mėgsta poilsį. Šios katės nebijo vienatvės, būdamos vienos jos ilsisi, mėgaujasi katinišku gyvenimu. Škotų stačiaausės katės nėra ėdrios, nelinkusios persivalgyti, nors jų kūno struktūra stambi, pilnesnė.

„Kai išvykstame, namuose keliose vietose pastatome dėžučių su kraiku – katėms svarbi švara. Taip pat keliose vietose pastatome vandens ir ėdalo dubenėlių. Kartais net kriauklę užkemšu ir pripilu pilną vandens. Taip pasirūpinus augintiniu, jį galima palikti vieną iki trijų parų.“

Škotų stačiaausės katės turi stipresnius kaulų sąnarius, o nulėpausėms katėms patartina duoti papildų, kurie užtikrina, kad katei netrūks jokių medžiagų. Tokį skirtumą lemia tai, kad nulėpusios ausys nėra natūraliai susiformavęs požymis.

„Istoriškai nulėpusios kačiukų ausys atsirado dėl žmogaus įsikišimo. Vienas žmogus lauke rado katytę nulėpusiomis ausytėmis. Jis pamanė, kad šią ypatybę galima perduoti kitoms katėms. Nulėpausės katės buvo maišomos su įvairiomis kačių veislėmis. Taigi katinus su nulėpusiomis ausimis sukūrė ne gamta.“

Kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto tikslas – skatinti, kad žmonės kilmingus augintinius įsigytų tik iš patikimų ir atsakingų veisėjų. Laura pataria, kad, renkantis veislyną, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis priklauso klubui, o klubas turi priklausyti pasaulinei sistemai.

„Jei veislynas nepriklauso pasaulinei sistemai, į tokį veislyną nereikėtų rimtai žiūrėti. Yra daug užregistruotų nepriklausomų klubų, kurie kilmės dokumentus pasirašo savo ranka. Į parodas tokie kačiukai nebus priimti. Be to, iš veislyno kačiukas turi išvažiuoti su visais skiepais, nukirmintas, pažymėtas, jei kačiukas nėra skirtas veisti ar parodoms – jis privalo būti sterilizuotas. Jei veislynas parduoda kačiuką veisimui, visada pasirašomos papildomos sutartys, kuriose susitariamos sąlygos, atsakomybės.“

Laura pasakoja, kad visada atidžiai atsirenka žmones, kuriems patiki savo kačiukus. Pirmiausia ji visus perspėja, kad kačiukas į naujus namus galės keliauti tik sulaukęs 4 mėnesių, kai bus visiškai pasiruošęs pakeisti aplinką. Jei būsimi šeimininkai nesutinka su tokiomis sąlygomis arba jos atrodo jiems neteisingos – veisėja ieško kitų šeimininkų.

„Prieš perkant katę, išsirinkus veislę, reikia apvažiuoti kelis veislynus, gyvai pamatyti kates, susipažinti su jomis. Pabūti valandą ar dvi kartu su jomis, pažaisti, pabendrauti su veisėju ir tik tada priimti sprendimą, ar tikrai ši veislė yra tinkama.“