Pasivaikščiojimų metu vieno vedančiojo nėra
Kai kuriems pasivaikščiojimas su šunimi gali tapti tikru iššūkiu – ypač tuomet, kai situacija apsiverčia aukštyn kojomis ir atrodo, kad ne šeimininkas išsivedė šunį pasivaikščioti, o atvirkščiai. O kaip turėtų būti iš tikrųjų? Net jei ir galvojate, kad šeimininkas yra tas, kuris vedasi šunį, A. Jazukevičiūtė įsitikinusi, kad šiame pasivaikščiojime vieno vedančiojo negali būti.
„Tai yra ėjimas kartu. Dažniausiai tai darome dėl šuns, nes jam to reikia. Žmonės eina į darbus, bendrauja, o šunys taip pat turi savo socialinį gyvenimą lauke, kuriame jiems ypač įdomus kvapų pasaulis. Jie suvokia aplinką ne tik vizualiai, bet ir uostydami, todėl jei šuniukas sustoja kažką pauostyti – viskas yra gerai ir tai reikia leisti. Juokaujame, kad tokiu būdu jis skaito gautus laiškus ir į juos atrašinėja. Tai jų socialinis gyvenimas“, – aiškina šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė.
Kartais šeimininkai paskubomis „tik dėl reikalo“ išsiveda šunis už trumpo pavadėlio, kad jis paklusniai eitų prie pat kojų. Tokiu atveju A. Jazukevičiūtė teigia, kad geriau išvis palikti jį namuose – šuo bus laimingesnis. Būtina suprasti, kad pasivaikščiojimas yra svarbus ryšiui tarp šeimininko ir augintinio sukūrimui.
„Pagrindinė taisyklė yra vienas kito netempti – neleisti šuniui mūsų tempti ir patiems netempti šuns. Jei jis sustojo parašyti ir paskaityti laiško, turi atsirasti tarpusavio supratimas. Jei toks šuo kaip Bleiras kažko užsimanytų ir pradėtų mane tempti, aš sėkmingai skrisčiau iš paskos. Mokytis to reikia nuo pirmųjų žingsnelių, kai šuo dar mažiukas“, – pabrėžia pašnekovė.
Jaučiant įtampą pataria nejudėti iš vietos
Svarbu išmokti mėgautis pasivaikščiojimu – jeigu žmogui atrodo, jog pasivaikščiojimas su nuolat jį tampančiu šunimi yra tikra kančia, tikėtina, kad taip pat jaučiasi ir šuo.
„Atsiminkite taisyklę: šunys daro tai, kas veikia. Kai mokini šunį sėsti, jis nori maisto, atsisėda ant žemės ir gauna skanėstą. Šiuo atveju motyvacija yra skanėstas, tačiau buityje jų yra ir kitokių. Motyvacija yra viskas, ko nori šuo. Žiūrėkite, ką daro šuo ir kas jums nepatinka: jei jis tempia jus ir elgesys kartojasi, vadinasi, jis gauna paskatinimą už tai – ėjimą pirmyn, žemės pauostymą, ėjimą pas kitą šunį ir panašiai“, – aiškina A. Jazukevičiūtė.
Trenerė pataria išvis neiti pirmyn jaučiant įtampą. Jei šuo tempia jus pasivaikščiojimo metu, eiti negalima. Šuo turi suprasti, kad esant įtampai jis negalės žengti nė žingsnio pirmyn, o pajudėti galės tik tuomet, kai nejaus įtampos kakle. Tokiu būdu šuo išmoksta pajusti šeimininko judesius ir pasivaikščiojimas tampa kur kas malonesnis.
Tiems, kurie dar tik galvoja įsigyti ar priglausti šunį, svarbiausias klausimas – pagal kokius kriterijus išsirinkti naujojo draugo veislę? Šunų trenerė neabejoja, kad laimingo šuns ir šeimininko gyvenimas prasideda nuo tinkamo jo pasirinkimo, tačiau dažnai šiame žingsnyje darome klaidą ir renkamės augintinį dėl to, nes jis mielas ir gražus, o ne tinkamas mūsų gyvenimo būdui.
Beveik kiekvienas bute gyvenantis žmogus, bandantis išsirinkti augintinį, dažnai suklysta rinkdamasis mažą šunį. Žmonės mano, kad dideliam šuniui bute bus ankšta ir nepatogu, todėl renkasi mažą augintinį. Iš tiesų kai kurių veislių maži šuniukai kaip tik yra energingesni ir jiems reikia daugiau erdvės, todėl šunų trenerė pataria visuomet pasitarti su specialistais dėl šuns charakterio ir nesirinkti jo vien pagal išvaizdą.
Be to, dažnai žmonės susiduria su problema, kad namuose paliktas šuo sujaukia namus. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Visų pirma, šuniui reikia fizinės veiklos. O taip pat svarbu, kad pasilikęs vienas namuose jis turėtų, ką veikti. Tam puikiai tinka specialūs žaidimai.
Bausmės ir paskatinimai: kaip juos suderinti?
Šuns dresūroje labai svarbus ir bausmių vaidmuo ir tenka pripažinti, kad ne visi sugebame jas taikyti teisingai. Bausmėmis galime sukelti šunims diskomfortą ir skatinti už tą elgesį, kuris mums patinka ir kurį šuo bus linkęs kartoti.
„Dažnai būna, kad šuo lauke pamato kitą šunį ir iškart tempiasi šeimininką, inksčia, loja. Šeimininkas paleido šunį ir atrodo viskas gerai – šunys išsidūko, išsižaidė, bet kas iš tikrųjų įvyko? Šuo gavo paskatinimą, tai yra bėgimą, žaidimą. Ne skanėstą, o laisvę ir bendravimą su kitu šunimi. Ateityje toks elgesys kartosis“, – perspėja šunų trenerė.
Tokiu atveju reikėtų leisti augintiniui suprasti, kad jis gali su kitu šunimi pabendrauti tik atlikęs tam tikrą komandą ir žinoti pasekmes, kas nutiks, jei jis tempsis pirmyn, pavyzdžiui, šeimininkas pyks ir sugėdins šunį, sutrumpins pavadėlį ir neleis eiti. Jei šuo moka sėsti, galima jam parodyti, kad gali bendrauti su kitu šunimi tik atlikęs šią komandą.
Įprastai manoma, kad šunį paskatinti gali tik skanėstas, tačiau bet kurioje situacijoje galima auklėti šunį jį skatinant ne tik skanėstais, bet ir laisve, mėgstama veikla. Svarbu nepadaryti klaidos ir nenaudoti bausmės ir paskatinimo tuo pačiu metu – reikia pasirinkti konkrečioje situacijoje tik vieną iš jų.
Nuotraukos iš konferencijos: