Idėja susiformavo dar iki pandemijos, kai turinčiai augintinį, aktyviai keliaujančiai Jelenai tekdavo prašyti draugų, artimųjų pagalbos pagloboti augintinį. Visgi, pašnekovės teigimu, tai buvo galimybė ramiai, be skubėjimo ir spaudimo ne tik apgalvoti kilusią idėją, bet ir išbandyti, suprasti, ką būtina tobulinti. „Pradžia nebūna lengva ir nereikia tikėtis, kad įgyvendinti idėją bus greita ir paprasta, ypač dėl to, kad tai yra paslauga, tiesiogiai siejama su jautria sritimi – gyvūną palikti galime tiems žmonėms, kuriais pasitikime, o sukurti pasitikėjimui, žinoma, reikia laiko“, – pranešime žiniasklaidai komentavo „Petsy“ įkūrėja J. Liaudinienė.
Jau nuo platformos pirmojo varianto iki dabar įvykdyta daug pokyčių. Jelena pasakoja, kad pati pradžia reikalavo kantrybės, mat tuomet visas administracinis darbas dar nebuvo skaitmenizuotas, tad gavus augintinio šeimininko užklausą dėl auklės poreikio, būdavo susisiekiama telefonu su visomis auklėmis. Per dieną tekdavo skambinti ir po keliasdešimt kartų, tai užtrukdavo daug laiko. Dar vienas iššūkis, kildavęs iki užsakymų proceso skaitmenizavimo buvo auklių ar šeimininkų atsakomybės stoka, kai nejaučiamas įsipareigojamas užsakymo priėmimui ir vykdymui – atšaukus rezervaciją, veltui nueidavo visos pastangos.
Tobulėjant technologijoms emocinis kontaktas išliks prioritetu
„Suprantama, kad gyvūnas nėra daiktas, kalbame apie loginę sistemą, kuri susijusi su žmogiškuoju faktoriumi. Juk atiduodi savo mylimą augintinį, kuris turi savo charakterį, tad kiekviena auklė, prieš priimdama užsakymą, turi žinoti svarbiausią informaciją. Auklės turi pasirašyti sutartį, žinoti savo pareigas ir jų laikytis. Nepasitikėjimas buvo jaučiamas labiau iš šeimininkų pusės, tad pagrindinis tikslas jau nuo pat pradžių buvo sukurti sistemą, kuria remiantis, abi pusės – tiek auklių, tiek augintinių šeimininkų – jaustųsi saugiai, tad skiriame daug laiko auklių patikrinimui, o šeimininkams norime maksimaliai palengvinti procesą pildant anketą, atliekant užsakymą“, – sako J. Liaudinienė.
Kaip vieną iš artimiausių tikslų, Jelena pabrėžia – galimybę gyvūnų šeimininkams tiesiogiai bendrauti su aukle, dalinantis įspūdžiais ir informacija apie tai, kaip gyvūnas jaučiasi. Pagal taisykles, žmogus, norintis būti platformoje kaip potenciali auklė, turi būti pilnametis. Taip pat tai galimybė vienišiems žmonėms, kurie myli gyvūnus – suteikti pagalbą ir turėti draugiją kuriam laikui arba vaikams, kurie nori suprasti, ar jau yra pasiruošę rūpintis gyvūnu, tačiau tokiu atveju anketą pildo ir atsakomybę prisiimti turi tėvai.
Pašnekovė akcentavo, kad vystant šią idėją buvo sujungtos technologijos, asmeninė vizija, pomėgis, meilė gyvūnams ir rinkos poreikis. Pradedant bet kokią veiklą reikia smalsumo, užsispyrimo ir tiesiog nuolatinio judėjimo į priekį, tikėti, kad pasiseks, ypač, jei aplinkiniai pavyzdžiai rodo, jog paslaugos, prekės trūksta. Tad svarbu nenuleisti rankų, nepasiduoti, bandyti.
Skaitmenizacija būtina, bet prieš tai naudinga kritiškai įvertinti klaidas
Jelena įsitikinusi, kad skaitmenizavimo procesas kiekviename versle yra neišvengiamas, visgi pradedant vystyti savo idėją svarbu turėti viziją - kaip technologijos padės sistemą padaryti patogesne vartotojui? Juk norint pasiekti didesnį vartotojų mastą, turime prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo – inovatyvaus, greito, patogaus, o pradėti galima visai ne nuo didelių investicijų.
„Pradžia yra žmogus, atsidavęs savo idėjai, nes būtent iš pirmųjų metų klaidų analizės mes galime pasiruošti technologijų diegimui. Prieš pradedant skaitmenizuoti platftormą, viską dariau savo rankomis, nes tik taip galėjau maksimaliai suprasti vartotojo kelią, ištyrinėti klaidas, reakcijas, emocinius nesklandumus. Pirmuosius verslo metus reikia vertinti kaip indėlį, kai skiriame savo jėgas, laiką ir formuojame viziją, kaip gali būti įdiegti šiuolaikiniai sprendimai, palengvinantys procesus“, – pabrėžė J. Liaudinienė.