Vilniaus gyvūnų globos namai kasmet priglaudžia apie 1500 gyvūnų, daugiausia šunų ir kačių. Gyvūnų skaičius išlieka panašus jau penkerius metus, todėl, pasak globos namų atstovų, būtina didinti vilniečių sąmoningumą tiek dėl atsakingo elgesio su gyvūnais, tiek dėl benamių gyvūnų globos kaip pirmojo pasirinkimo, nusprendus priimti naują šeimos narį.
„Jei pažvelgtume į pastarųjų metų statistiką, tai mūsų priglaustų gyvūnų skaičius yra stabilus. Džiugina, kad maždaug kas dešimtas iš jų randa naujus namus. Nors empatijos mūsų visuomenėje daugėja, tą pastebime iš susirūpinusių gyventojų skambučių, visgi norisi daugiau atsakomybės auginant gyvūnus, o taip pat prieš nusprendžiant įsigyti ir auginti gyvūną, kaip galimybę apsvarstyti jo paėmimą iš prieglaudos“, – teigia globos namų vadovė Agnė Žėbienė.
„Džiaugiuosi, kad pavyko pastatyti ir įkurti naujus, modernius Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos namus. Džiugu, kad vyksta projektas „Senjoras – senjorui“, kad neapsiribojame jau padarytais darbais, o turime planų plėstis, kurti naujas erdves ir tuo būdu gerinti gyvūnų globą ir apsaugą Vilniaus mieste“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.
Nuo laukinių iki egzotinių gyvūnų – neįprastos istorijos iš globos namų
Nors dažniausiai globos namai rūpinasi šunimis ir katėmis, pasitaiko ir neįprastų atvejų. „Per savo praktiką esame priėmę stirną, papūgą, net meškėną“, – dalinasi A. Žėbienė. Kartais nutinka ir stebinančių istorijų. Pavyzdžiui, vienas šuniukas, pabėgęs iš naujų namų, pats grįžo į globos namus ir laukė prie vartų, kol darbuotojai jį vėl priims. Tai tik dar kartą įrodo, kokie stiprūs yra gyvūnų ryšiai su vieta, kurioje jiems buvo suteikta globa.
Globos namų atstovai pabrėžia, kad kasmet sulaukia daugybės pranešimų apie bešeimininkius gyvūnus. 2023 m. registruoti net 1627 iškvietimai. Tai rodo, jog visuomenė nėra abejinga ir nori padėti gyvūnams.
Pastaruoju metu daugiausia gyvūnų globos iššūkių kyla dėl miesto plėtros. Nors kasmet sterilizuojama daugiau nei 700 kačių, miesto plėtra ir naujų teritorijų prijungimas kelia papildomų iššūkių. Vilniuje dar ne visur veikia „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, todėl laukinių kačių populiacijos kontrolė yra prioritetinė sritis.
Pasaulinė gyvūnų globos diena – proga mokytis ir rūpintis gyvūnais
Minint Pasaulinės gyvūnų globos dieną, gyvūnų globos namai duris atvėrė Vilniaus Antakalnio pradinės mokyklos moksleiviams. Atvirų durų dienos metu moksleiviai ir kiti lankytojai turėjo galimybę išgirsti apie gyvūnų priežiūrą, sužinoti apie globos namuose vykdomas programas, tokias kaip „Pagauk-sterilizuok-paleisk“, ir supažindinti su čia gyvenančiais gyvūnais.
„Šis renginys – tai ne tik galimybė visuomenei geriau suprasti gyvūnų priežiūros svarbą, bet ir galimybė padėti rasti naujus namus globos namuose gyvenantiems gyvūnams,“ – sako A. Žėbienė.
Kaip rašoma pranešime spaudai, vidutiniškai globos namuose nuolatos globojama apie 80 gyvūnų, iš kurių katės ir šunys sudaro maždaug po 50 proc. Kiekvieną dieną situacija gali keistis: vieni gyvūnai suranda naujus namus, o kiti patenka į globos namus ieškodami prieglobsčio. Namai vykdo programą „Senjoras – senjorui“, kuria senjorai kviečiami globoti gyvūnus.
Apie pastebėtus bešeimininkius gyvūnus galima informuoti trumpuoju telefonu 1355 arba el. paštu gyvunai@grinda.lt