Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti

Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, ugdymo įstaigoje. O šiandien terapinei veiklai parengti šunys – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbinininkai. Keturkojai terapeutai praskaidrina slaugos ir senelių namų globotinių nuotaiką, pasitelkiami ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, autizmo ar kitos negalios paliestais vaikais, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime spaudai.

Bendraudama su šuneliu prakalbo

Brabanto grifonų veislės Jaris ir borderkolė Mūza – dažni profesionalių kaniterapijos edukacinių renginių ir gydymo seansų dalyviai. Šiuos šunis profesionaliai kaniterapijai parengusią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dailės terapijos specialybės magistrantę, kinologę
Inetą Martinkevičiūtę ypač džiugina naujausias sėkmingos terapijos atvejis – sparti su Mūza bendravusios dešimtmetės pacientės pažanga.

Socialinio nerimo sutrikimo kamuojama mergaitė turi autistinio elgesio bruožų – visiškai nebendrauja ir nekalba su svetimais žmonėmis. Tačiau kai mažosios pacientės terapijai pradėjo asistuoti borderkolė Mūza, po 8 užsiėmimų mažoji pacientė pati pradėjo duoti šuniui žodines komandas, ir netgi išmoko jį pagirti. Nors su svetimais žmonėmis ji dar nebendrauja, bet jau garsiai paskaito keletą žodžių iš knygelės, kadangi Mūzai labai patinka, kai jai skaito.

Užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse iki šiol džiugiai prisimena ir vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai, kuriuos I.Martinkevičiūtė drauge su kitais LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariais aplankė ne kartą.

Iš gyvūnų mokosi ramybės

„Mūsų centre apgyvendinti tėvų globos netekę vaikai dažniausiai būna psichologiškai pažeisti, išgyvenę įvairias traumuojančias patirtis. O šunys buvo labai ramūs, geraširdžiai, ir su jais pabendravę vaikai tarsi persismelkdavo jų skleidžiama ramybe. Net didžiausi peštukai, paglostę šunelius, tapdavo meilesni, ramesni ir itin džiugiai laukdavo kitų užsiėmimų. Šie pokyčiai išliko ilgesnį laiką: vaikų elgesyje sumažėjo pykčio ir agresijos, jie pradėjo dažniau šypsotis. Manau, mums čia tokių užsiėmimų reikėtų nuolat“, – pastebėjo vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Laima Grigonytė.

Kad kaniterapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, jau seniai patvirtino ir įvairūs tarptautiniai moksliniai tyrimai. Ką gi daro šuo, kodėl jo asistavimas terapijoje toks veiksmingas?

„Dievas davė jiems didžiulę dovaną – gebėjimą besąlygiškai priimti bet kurį žmogų. Mes, žmonės, neretai turime įvairių nuostatų, ne kiekvienas įstengia įveikti pasidygėjimą neįprastu elgesiu ar ligos sumaitotu kūnu – o štai šuo geba visus besąlygiškai priimti, ir tai turi labai stiprų teigiamą poveikį. Teigiamas žmogaus ir gyvūno ryšys – viena iš priežasčių, kodėl gyvūnų asistuojama terapija tokia veiksminga“, – įsitikinusi I. Martinkevičiūtė.

Nebijoti knygos išmoko skaitydami... šunims

LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto lektorius Mindaugas Paleckaitis papildė: žmogus bei šuo bendrauja dar ir biochemiškai. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, jog šuns ir žmogaus bendros veiklos metu žmogaus kūne išsiskiria medžiagų, kurios teigiamai veikia sveikimo procesus: vadinamojo „laimės hormono“ oksitocino kiekis padidėja, o „streso hormono“ kortizolio – sumažėja.

Kaip pasakojo LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro tarybos narė psichoterateutė, medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė, šalia terapinės veiklos, kuri vyksta prižiūrint profesionaliems, kvalifikuotiems specialistams su kaniterapijai tinkamais, sertifikuotais šunimis, keturkojai mūsų draugai pasitelkiami ir edukacinei veiklai – dalyvaudami jie padeda mokyti bei mokytis. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – įvairiose Lietuvos bibliotekose vykę netradiciniai skaitymo užsiėmimai, kai pradinukai įdomias ir mėgiamas knygas skaitė... šunims.

Pasak psichologės, šiuo atveju vaikams buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nesibaimintų, kad iš jo skaitymo gebėjimų kas nors pasišaipys. Pastebėta, jog pradinukai visai nejuto nerimo, ir tokių užsiėmimų labai laukdavo. Dr. V.Grigaliūnienės teigimu, toks mokymosi būdas gali būti veiksminga alternatyvi pagalba moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų. Skaitydami šunims, vaikai išmoksta susikaupti, tobulėja jų kalba, skatinami pojūčiai.

O štai vokiečių aviganė Arytė šiemet veikiausiai tapo pirmuoju šunimi, kuris su Profesionalios kaniterapijos tarnybos narėmis dalyvavo mokyklos egzamine – dešimtokų viešojo kalbėjimo įskaitoje. Tai buvo neįkainojama pasitikėjimo savimi patirtis dešimtokams: argi gali būti baisu kalbėti viešai, jei šalia yra drąsos ir ramybės įsikūnijimas – šuo?

Kaniterapijai tinka ne visi šunys

Pasak LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovo M. Paleckaičio, užsienyje šunys kaniterapijai pradedami rengti dar iki jiems gimstant: pirmiausia atrenkami tėvai, kurie turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami niufaundlendai, Labradoro retriveriai, samojedai ir kt.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik apie 30–40 šunų, oficialiai išlaikiusių tarptautinių šios srities ekspertų rengiamus kaniterapijos testus. LSMU studentė, kinologė I.Martinkevičiūtė ir jos augintiniai atstovavo Profesionalios kaniterapijos tarnybai liepos pabaigoje Palangoje vykusioje tarptautinėje kaniterapijos stovykloje. Į šią stovyklą renkasi įvairių šalių šunų dresuotojai, kaniterapeutai su savo augintiniais. Iš užsienio šalių atvykę kviestiniai lektoriai veda mokymus, vyksta šunų testavimas. Šiemet testą bandė išlaikyti šeši šunys, pavyko keturiems.

Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra oficialiai įteisinta: kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis ir panašios sritys, kaniterapija priskiriama alternatyviajam gydymui. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai siekia, kad šios sritys ir Lietuvoje būtų deramai reglamentuotos.

Kol kas Lietuvoje veikia tik įvairūs socialiniai projektai, kurių metu lankomi neįgalieji, slaugos ir globos namų gyventojai, dienos centrų lankytojai. Daugelyje šių projektų neatlygintinai dalyvauja studentai – LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariai.

Specialistus, galinčius rinktis kinologo specializaciją ir tobulintis gyvūnų terapijos srityje, LSMU rengia dvi – gyvūnų mokslo bakalauro ir gyvūninių išteklių valdymo magistro – studijų programos. Pastebima, jog profesionalių kaniterapijos paslaugų poreikis šalyje auga.

Kaip dirba kaniterapijos specialistai, ką geba šiai sričiai parengti šunys, bus galima pamatyti rugpjūčio 8 d. Kaune, 19 val., Draugystės parke. Čia vyksiančiame Veiklių mamų klubo Šeimų piknike numatytas kaniterapijai parengtų šunų pasirodymas, bus galima pabendrauti su jų šeimininkais.