Šuns dingimas sukėlė įtarimų
Visai neseniai Audrai teko išgyventi skaudžią netektį, kuria ji panoro pasidalinti su visais gyvūnų mylėtojais. Taip ji nori perspėti apie nelaimę, apie kurią dažnas šeimininkas susimąsto per vėlai, kaip nieko pakeisti jau nebegalima. Moteris užjaučia Torio šeimininką Saulių ir supranta, kaip jis jaučiasi, mat pateko į panašią situaciją, kokia, kaip įtariama, susiklostė vyrui. Vienintelis skirtumas – Toris išgyveno ir gali sugrįžti pas vyrą, o Audros šunelis tikriausiai pas ją daugiau nebesugrįš.
Nelaimė Audros šeimą sukrėtė šių metų gegužės 12 d. Buvo šeštadienis ir šeima dalyvavo šventėje, į kurią vežtis augintinių negalima, tad paprašė kaimynų pasaugoti mažą rusų toiterjerų veislės šuniuką. Vieno pasivaikščiojimo Narsiečiuose metu šunelis pabėgo ir nesugrįžo.
„Be kasdienių ilgų pasivaikščiojimų, dalinimosi lova, apsikabinimų, nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų jis kartu su mumis keliaudavo po Lietuvą, ilsėjosi prie jūros, gaudė gaivaus vėjo gūsius išvykų dviračiais metu. Be galo jį mylėjome, mylime, ir, neprarasdami vilties, tikime, jog visi kartu tai galėsime patirti dar kartą“, – viliasi Audra.
Devintus metus ėjęs mylimas, puikiausiai savo rajoną žinojęs šuo tiesiog pradingo – nieko keisto, kad moteriai kilo įtarimų, kuriuos nedelsdama nusprendė patikrinti. Moteris žinojo: augintinis pasiklysti negalėjo, tad, greičiausiai, jis pateko į nelaimę.
„Nusprendę, kad visa ši dingimo istorija labai įtartina, bandėme suprasti, kas, kaip ir kodėl būtų norėjęs, kad mūsų šuniukas „pabėgtų“. Atsiminėme atvejį, kuomet bene vienintelis antipatiją mūsų augintiniui reiškęs netoliese gyvenantis žmogus pagrasino: jei mūsų šuniukas dar kartą pasirodys jo neaptvertoje teritorijoje, gyvūnas atsidurs turguje. Įvertinę pikto kaimyno šaltakraujišką sąlygą, laikėmės nuo jo kuo atokiau“, – prisimena moteris.
Išgirdo ir daugiau panašių istorijų
Dar prieš šuniuko dingimą atsirado žmogus, matęs Audros augintinį netoli namų vaikščiojantį su rujojančia kaimynų šunyte ir kitu patinėliu. Mačiusysis tvirtino, jog tuo metu prie jų pririedėjo automobilis, iš kurio išlipusi įniršusi šeimininkė stvėrė kalytę ir nuvažiavo.
„Vėliau, pokalbio su ta pačia šeimininke metu, išaiškėjo, kad minėta kalytė tą patį savaitgalį buvo „išvežta į kaimą“. Suklusti privertė ir replika apie mūsų augintinį: „Neieškokit – nerasit“. Tai tiesiog kelios detalės, replikos, keliančios abejonių dėl mūsų šuns „pabėgimo“. Nekaltiname nei vieno iš minėtų asmenų, tačiau minėti dalykai parodo, kad net ir patys, augindami vienokį ar kitokį gyvūną, žmonės gali būti visiškai nejautrūs svetimam“, – pastebi Audra.
Praėjus mėnesiui po augintinio dingimo, moteris išgirdo ir daugiau panašių liudijimų – aplinkiniai dalinosi savo patirtimis.
„Vienas tokių, kaip iš namų kiemo dingusi kalytė gyvūnų globos namuose atsirado praėjus pusei metų. Plika akimi matomi fiziologiniai pokyčiai – nuo maitinimo nutįsę speneliai. Nuodugnesnė veterinaro gyvūno apžiūra patvirtino, jog šunytė neseniai pagimdė. Akivaizdu: šuo buvo pavogtas veisimui, o, naujai vadai atnešus pelno, gyvūnas buvo grąžintas. Ir tai ne vienintelė išgirsta istorija apie paslaptingus gyvūnų dingimus, o kartais ir atsiradimus su tam tikrais fiziniais ir psichologiniais pokyčiais“, – aiškina Audra.
Mylimo augintinio paieškose padariusi viską, kas jos rankose, šeima turi viltį, kad augintinis dar gali sugrįžti. Ilgėdamasi šeimos nario, moteris nori visus perspėti – būkime budrūs! Nors, dingus augintiniui, šeima kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau šie negalėjo nieko išsiaiškinti, nes trūko liudininkų. Audra teigia, kad jau visą mėnesį gyvena liūdesyje.
„Norime perspėti visus gyvūnų mylėtojus, jog nesvarbu, kokios veislės, dydžio ar charakterio jūsų augintinis, kažkas savo iškreiptų vertybių ir mąstymo galvoje gali surasti priežastį, kodėl būtent Jūsų šuo turėtų nebevaikščioti apylinkėse ir imtis veiksmų: išvežti ir palikti, parduoti, perdovanoti, panaudoti veisimui, paskandinti, nunuodyti. Šaltakraujų mūsų mažųjų šeimos narių žudikų aplink knibžda daugiau nei mes įsivaizduojame“, – perspėja moteris.
Augintinio pasiilgusi moteris prašo, kad galimai jį pastebėję kreiptųsi telefonu (bet kuriuo metu) +37069930098.
Rujos metu žiauraus elgesio atvejų padaugėja
DELFI primena, kad birželio 1 d. apie 11 val. pro Verknės upę važiavusi Audra Petraškienė pastebėjo prie kelio lūkuriuojantį šlapią juodai baltą spanielį, kurį slėgė 6 kilogramus sveriantis gelžgalis. Šiurpų reginį nufilmavusi moteris pasidalino įrašu socialiniuose tinkluose, kuris staigiai sulaukė didelės reakcijos ir sukrėtė daugybę žmonių. Įvykio aplinkybes aiškinasi Alytaus apskrities policijos komisariatas. Daugiau apie istorijos pradžią raiste čia.
Laikinai šunelį Torį priglaudusi „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė įtaria, kad tai galėtų būti vienas iš žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, padažnėjančių rujos metu – siekdami apsaugoti savo nesterilizuotas kalytes, kai kurie šeimininkai kieme pasirodančius šunis veja smurtu ar net susidorojimu.
„Deja, atokesnėse gyvenvietėse ši problema – itin dažna. Atėjus rujos metui, patinėliai pabėga, nes kaimo vietovėse žmonės visai kitaip žiūri į vedžiojimo taisykles. Patinėliai bėga pas rujojančias kalytes. Kalyčių šeimininkai, būna, šaudo patinėlius, juos pakaria, primuša. Deja, tokia realybė Lietuvos“, – teigia M. Mužaitė.
Tiesa, pasitaiko ir itin žiaurių, sadistiškų atvejų. Pavyzdžiui, neseniai internete daugybę žmonių šokiravo atvejis, kai vienam patinėliui nuo lytinių organų buvo nudirta oda. „Vyšnių sodo“ vadovė piktinasi, kad kalyčių šeimininkai problemą galėtų išspręsti jas sterilizuodami, tačiau pasirenka greitą ir žiaurų sprendimo būdą.
„Žmonės skriaudžia niekuo dėtą patinėlį nesuprasdami, kad tai natūralus gamtos šauksmas. Problema sprendžiama labai žiauriu būdu vietoje to, kad kalytė paprasčiausiai būtų sterilizuojama. Su tuo susiduriame beveik kiekvieną dieną“, – teigia ji.