Šuns šeimininkas persigando sužinojęs, ką gali tabletė nuo erkių: veterinarai prašo negąsdinti žmonių

Kalbėdami apie efektyviausias priemones nuo erkių sukeliamų ligų, veterinarijos gydytojai dažnai išskiria tabletes, nes šios pasižymi naujomis veikliosiomis medžiagomis. Vis dėlto, kai kuriems šunų šeimininkams tai kelia nerimą: kokį poveikį šuns organizmui gali turėti preparatas, nuo kurio keturkojis kaipmat net keliems mėnesiams tampa nuodingu erkėms?

Išgirdęs apie galimas pasekmes, tablečių atsisakė

Šunį auginančiam Robertui prasidėjęs erkių sezonas ir vėl sukėlė rūpestį: kaip nuo erkių sukeliamų ligų apsaugoti savo augintinį? Nors priemonių įvairovė plati – antkakliai, purškalai, lašiukai, tabletės – skirtingiems šunims ne kiekviena priemonė pasiteisina.

Roberto atveju, antkaklis nuo erkių šuniui nebuvo veiksmingas: po pasivaikščiojimų miške vyras vis tiek šuns kailyje aptikdavo įsisiurbusių erkių, todėl, pasitaręs su veterinarijos gydytoja, ėmėsi kitų priemonių – tablečių.

„Kai tik pasirodė tabletės, atsiliepimai apie jas buvo labai geri: veterinarijos gydytojai sakė, kad jokių šalutinių poveikių nepastebima. Kol kitos priemonės erkes tik atbaido, tabletės šuns kraujyje palieka erkėms nuodingų medžiagų. Taip įsisiurbusi erkė staigiai miršta – kai randi jas ant šuns, jos būna suvytusios, sudžiūvusios. Bet kas darosi šuns organizme, jei jis tampa nuodingas erkei?“ – kelia klausimą šuns šeimininkas.

Veterinarijos gydytoja Robertui užsiminė, kad žalingas tablečių poveikis šuns organizmui yra didesnis nei kitų priemonių. Todėl jam įdomu, kokios išties gali būti ilgalaikės tokių vaistų vartojimo pasekmės.

„Du sezonus daviau šuniui tas tabletes, bet šiemet jau pasirodo straipsniai apie randamą kraują šunų šlapime, baisius kepenų suirimus ir kitas pasekmes. Veterinarijos vaistinėje pasakė, kad viskas kenkia šiais laikais. Išgirdęs tai, pasimečiau ir nupirkau lašiukų, o veterinarės klausiu: kam jūs tai parduodat, jei žinot, kad kenkia? Ji tik pagūžčiojo pečiais: kai kurie ryžtasi geriau gerti tabletę ir taip pakenkti šuniui, kad tik išvengtų grėsmės nuo erkių“, – sako vyras.

Feisbuke veikiančiose šunų šeimininkų grupėse šiuo metu taip pat aktyviai vyksta diskusijos, kokias priemones nuo erkių rinktis. Jose neretai pasirodo nuogąstavimų, kokį poveikį šuns sveikatai, o ypač kepenims, gali turėti tabletės. Apie tai, kaip veikia tabletės ir kitos priemonės nuo erkių, kalbamės su veterinarijos specialistais.

Paragavusios gyvūno kraujo, erkės paralyžiuojamos ir žūva

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius daktaras Aidas Grigonis aiškina, kad kramtomųjų tablečių nuo ektoparazitų (erkių, blusų) vartojimo metu uždaromi chloro kanalai, nutrūksta chloro jonų srautas ir sutrinka nervinio impulso perdavimas – taip parazitas paralyžiuojamas ir žūva. Chloro jonų kanalus turi ir žinduoliai, bet jų žymiai mažiau nei pas ektoparazitus. Be to, vaistinės medžiagos žymiai greičiau ir didesniais kiekiais jungiasi prie ektoparazitų, todėl žinduoliams šio vaisto veikliosios medžiagos žymiai mažiau toksiškos.

„Sušerti vaistai ilgai išsilaiko kraujo plazmoje ir lėtai iš jos šalinami, koncentruojasi riebaliniame audinyje. Žymiai mažesnės vaistinių medžiagų koncentracijos susidaro kepenyse, inkstuose ir raumenyse. Izoksazolinai gyvūno organizme beveik nemetabolizuojami ir apie 90 proc. panaudotos vaistų dozės pašalinama su išmatomis. Apie 10 proc. vaistinių medžiagų metabolizuojama į hidrofilinius junginius, kurie išskiriami per inkstus su šlapimu“, – aiškina profesorius.

„Šunims ir katėms gali būti tokie nepalankūs reiškiniai, kaip vėmimas, sumažėjęs apetitas, viduriavimas, mieguistumas, padidėjęs troškulys, padidėjęs dujų kaupimasis virškinimo trakte. Galimi ir neurologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, raumenų virpėjimas, koordinacijos sutrikimas, traukuliai. Tačiau visi aukščiau minėti nepalankūs reiškiniai daugiau sietini su individualiu gyvūnų jautrumu, kitaip sakant, idiosinkrazija arba vaistinių medžiagų perdozavimu ir su tuo susijusiais intoksikacijos reiškiniais“, – aiškina A. Grigonis.

Profesoriaus teigimu, šiai dienai būtent vidinės panaudos antiparazitiniai vaistai ir yra patys efektyviausi. Anot jo, kitų priemonių efektyvumą riboja išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, antkaklių efektyvumą riboja maudymas, lietus, kailio tankumas.

„Antkakliai efektyvūs tada, kai kontaktuoja su oda, todėl ilgaplaukiams šunims rekomenduojama apskusti plaukus ant sprando toje vietoje, kurioje bus tvirtinamas antkaklis. Taip pat turi būti deramai prižiūrima vidinė antkaklio pusė, nes ji apsineša odoje esančių riebalinių liaukų sekretu, pleiskanomis, todėl turi būti reguliariai nuvaloma. Dažniausiai savininkai tinkamai antkaklių neprižiūri, todėl jų efektyvumas žymiai sumažėja“, – pastebi A. Grigonis.

Kalbėdamas apie vienkartinius purškalus, jis prideda, kad savininkai gana gerai vertina šiuos preparatus, tačiau reikia nepamiršti, kad tai daugiau pagalbinė priemonė. Grįžus namo dažniausiai gyvūnai yra išmaudomi, dėl to naudoto antiparazitinio preparato efektyvumas žymiai sumažėja. Naudojant purškalus, savininkai turi vengti kontakto su augintiniu, nes gali dirginti odą ir gleivines, kvėpavimo takus.

Nors tabletės ir išskiriamos kaip efektyviausios, profesorius kitų priemonių neskuba vadinti „atgyvenusiomis“. „Atgyvenusiomis” galima vadinti kai kurių grupių antiparazitines medžiagas, kurios dėl mažo selektyvumo ir didelio toksiškumo pačiam gyvūnui apskritai ektoparazitų naikinimui nebenaudojamos. „Atgyvenusiomis” priemonėmis laikytini ir visokie užkalbėjimai“, – juokauja jis.

Gydytojas: bet koks įsikišimas į organizmą gali turėti pasekmių

Lino veterinarijos klinikos gydytojas Vytautas Sabūnas pastebi, kad gyvūnų augintojams dažnai kyla klausimų dėl tinkamų prevencijos priemonių nuo ektoparazitų ir jų pernešamų ligų, todėl ši tema jam atrodo svarbi.

„Pastaruoju metu girdžiu labai daug jokia logika ar statistika neparemtos neigiamos informacijos apie tabletes. Iš kur tokia informacija sklinda, labai sunku pasakyti. Gal konservatyvūs gydytojai nenori nieko keisti ir jiems patogu naudoti tai, ką jau daugelį metų yra išbandę, o gal kažkam nepatinka, kad didelį „pyrago kąsnį“ atsikando tabletes gaminančios kompanijos. Tiesa, labai retai girdžiu neigiamus atsiliepimus iš tų, kurie išmėgino tabletes“, – sako jis.

Anot V. Sabūno, kalbant apie bet kokių medikamentų naudojimą ar procedūrų atlikimą, reikia žinoti kelis principus: bet koks įsikišimas į organizmą gali sukelti neigiamų padarinių, kiekvienas individas į tai gali reaguoti skirtingai, o nauda turi būti didesnė negu rizika. Veterinarijos gydytojas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šiuos principus, nėra nė vieno vaisto ar priemonės, kuri neturėtų jokių šalutinių poveikių ir užtikrintų 100 proc. apsaugą nuo ektoparazitų ir jų ligų.

Veterinarijos gydytojo teigimu, tabletės gali sukelti neigiamą poveikį, tačiau tai pasireiškia labai retai. „Reikėtų nepamiršti, kad pasaulyje tabletes naudoja milijonai šunų ir kačių. Jeigu jos tikrai turėtų didelę įtaką gyvūno organizmui, kiltų tikrai nemažas skandalas ir šie preparatai jau seniai būtų pašalinti iš rinkos. Kol kas tokių duomenų nėra, todėl galiu įvardinti tik neigiamus poveikius, kurie yra aprašomi – vėmimas, viduriavimas, vangumas, niežulys. Šie neigiami veiksniai statistiškai gali pasitaikyti 1–10 iš 1000 gydomų šunų ir pranyksta savaime kelių dienų bėgyje“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Stebėdamas pavyzdžius savo praktikoje, V. Sabūnas patvirtina, kad tabletės šiuo metu yra veiksmingiausia apsisaugojimo priemonė. Anot jo, pranašumą tabletės turi dėl savito aplikacijos būdo.

„Pastaraisiais metais, kai rinkoje atsirado tabletės, žymiai sumažėjo sergančiųjų skaičius erkių užkrečiamomis ligomis. Žinoma, negaliu atmesti ir to veiksnio, kad dabar žmonės daug rimčiau žiūri į prevenciją negu prieš 10 metų ir turbūt daugeliui jau teko išleisti nemažus pinigus gydant erkinėmis ligomis susirgusius augintinius. Negaliu peikti ir išorinių priemonių. Augintinių šeimininkai, kurie griežtai vadovaujasi naudojimo instrukcija, su erkių keliamomis problemomis nesusiduria“, – teigia jis.

Kas lemia minėtų tablečių veiksmingumą ir kuo jos skiriasi nuo kitų priemonių? Atsakydamas į šį klausimą, V. Sabūnas pirmiausia išskiria, kad lašiukai, purškiami preparatai ar antkakliai yra naudojami išoriškai. Veikliosios medžiagos, esančios šių priemonių sudėtyje, pasklinda ant visą gyvūno išorę dengiančio kailio ir odos. Tik mažais kiekiais šios medžiagos patenka į kraujotaką per odą.

Ektoparazitams patekus ant augintinio kailio, šios medžiagos pradeda veikti jų centrinę nervų sistemą ir juos nužudo. Taip pat yra priemonių, į kurių sudėtį įeina erkes atbaidančių veikliųjų medžiagų.

Tuo metu tabletės, patekusios į žarnyną, yra suvirškinamos, o veikliosios medžiagos patenka į kraujotaką. Erkei ar blusai maitinantis gyvūno krauju, medžiagos patenka į kraujasiurbio organizmą, pažeidžia centrinę nervų sistemą ir taip jį nužudo.

„Kyla klausimas – kodėl tabletės veiksmingos, jeigu erkės sugeba įsisiurbti ir pradeda maitintis? Atsakymas labai paprastas. Erkės Lietuvoje paplitusius sukelėjus (Babesia spp., Anaplasma spp., Borrelia spp.) perneša po 36 – 48 val. nuo įsisiurbimo, o veiklių medžiagų prisisiurbusios erkės žūsta per kelias valandas nuo įsisiurbimo pradžios. Išvada: tabletės apsaugo nuo erkių pernešamų ligų, o kitos išorinės priemonės – nuo erkių“, – aiškina V. Sabūnas.

Pažeisti vidaus organus gali ne tik tabletės, bet ir kiti preparatai

Kalbėdamas apie tablečių nuo erkių poveikį, veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas ir veterinarijos gydytojas Justas Kantoravičius teigia, kad augintiniui tabletę reikia tik sušerti ir daugiau daryti nieko nereikia – dėl to išvengiama klaidų, kurios dažnai kartojamos kitų apsisaugojimo priemonių naudojimo atvejais.

„Tuo tarpu antkaklį reikia valyti, patikrinti, ar neatsipalaidavęs, o jei atsipalaidavęs – paveržti. Yra antkaklių, kuriuos reikia saugoti nuo vandens, yra veislių, kurioms antkakliai veikia ne taip gerai dėl kailio struktūros. Naudojant užlašinamuosius tirpalus, taip pat neišvengiama klaidų. Šeimininkai užsimiršę dažnai nuvalo dalį preparato glostydami gyvūną, taip pat maudant gyvūną kai kurių preparatų veiksmingumas mažėja, vos sulašinus lašiukus neretai augintinis dalį jų nusipurto. Sušėrus tabletę, šeimininkui daugiau nieko daryti nereikia, kad ji sėkmingai veiktų“, – pastebi veterinarijos gydytojas.

Reaguodamas į šuns šeimininko Roberto anksčiau šiame straipsnyje aprašytą nerimą dėl galimo tablečių poveikio šuns organizmui, J. Kantoravičius pabrėžia, kad, naudojant cheminius preparatus, visada gali būti šalutinių poveikių. Jų pasitaiko tiek nuo tablečių, tiek nuo lašinamųjų tirpalų ar antkaklių.

„Sušėrus tabletę sergančiam augintiniui, galima pažeisti vidaus organus, bet juos taip pat galima pažeisti naudojant ir kitus preparatus. Todėl tabletės ar kiti preparatai ir yra skiriami veterinarų. Tvirtinti, kad tabletė sukels kepenų ar inkstų pakenkimus, nėra atsakinga. Tablečių veikliosios medžiagos kaupiasi riebaluose, šalinamos didžiąja dalimi virškinimo traktu, taip pat, kaip ir daugelis cheminių preparatų – per inkstus ir kepenis“, – aiškina J. Kantoravičius.

Atsiradus naujoms priemonėms nuo erkių sukeliamų ligų, pastebima, kad šios efektyvumu lenkia ankstesniąsias, tačiau šių priemonių vadinti atgyvenusiomis veterinarijos gydytojas negalėtų.

„Kam padeda vieni preparatai, kitiem gali visiškai netikti. Rinkoje daug metų esantys preparatai veikia erkes, nors kai kuriems iš jų erkės gali būti atsparesnės, tačiau naujieji preparatai dažniausiai sudėtimi lenkia senuosius, todėl ir efektyvumas jų yra geresnis. Preparatus reikia atsirinkti pagal šuns kailio struktūrą, bendrą šuns fiziologinę būklę – ar tai jaunas, aktyvus, ar jau senas ir mažai lauke judantis gyvūnas. Taip pat pagal gyvenamą vietą. Gyvenant arti miškų, šalia vandens telkinių, yra didesnė rizika užklysti į erkėmis užterštas erdves, todėl reiktų pasirūpinti rimtesne apsauga“, – perspėja J. Kantoravičius.

Erkės ilgainiui įgyja atsparumą senoms priemonėms

Veterinarijos klinikos „Veta” gydytoja Ieva Lukošienė pastebi, kad šiuo metu viena iš populiariausių apsaugos priemonių nuo erkių yra tabletė, Lietuvos rinkoje esanti jau keletą metų.

Ji aiškina, kad tabletės, patekusios į virškinimo traktą, jame rezorbuojamos – patenka į sisteminę kraujotaką, veiklioji medžiaga pasiskirsto sistemiškai, didžiausia koncentracija pasiekiama riebaluose, mažesnė – kepenyse, inkstuose ir raumenyse. Toliau veiklioji medžiaga yra pašalinama su išmatomis (90 proc.), o likusi dalis per inkstus.

„Tabletės gali būti įvardijamos kaip veiksmingesnė priemonė todėl, nes naudojama kitose priemonėse nesanti veiklioji medžiaga, kuriai erkių atsparumas dar nepradėjęs vystytis ir mažiau gali pasitaikyti vartojimo klaidų. Lašinant lašelius galima sulašinti ne ant odos, o ant kailio, antkaklį galima per laisvai užveržti ir priemonės bus neveiksmingos“, – vardija veterinarijos gydytoja.

I. Lukošienės teigimu, atsakyti dėl poveikio vidaus organams sunku, nes nei klinikinėje praktikoje, nei moksliniuose tyrimuose tokių šalutinių poveikių nepastebima.

„Žinoma, tiek kepenų, tiek inkstų ligomis sergantiems gyvūnams vaistai turėtų būti skiriami atsakingai. Preparato poveikis erkėms – žudantis. Kraują siurbianti erkė su krauju gauna tam tikrą kiekį preparato veikliosios medžiagos, kuri, patekus į erkės organizmą, ją nužudo, nes sutrikdoma parazito nervų sistema“, – aiškina ji.

Vis dėlto, ji pastebi, kad ilgainiui naudojant priemones nuo erkių su viena veikliąja medžiaga, atsiranda tokių erkių, kurios įgyja tai medžiagai atsparumą, todėl priemonės tampa neveiksmingos. Priemonių, kurios būtų visiškai neveiksmingos, kol kas nėra, tačiau kiekvienam gyvūnui reikia parinkti jam labiausiai tinkančią priemonę.