Kaltina susidorojimu
„Taigi sutarties svarbiausi punktai: 1.2. Fotografas įsipareigoja parodoje fotografuoti visus dalyvius nemokamai, neimdami jokio mokesčio iš renginio dalyvių už jų fotografavimą. 2.2. Fotografas įsipareigoja visus renginio metu padarytus dalyvių atvaizdus nemokamai perduoti Klubo administracijai per [pvz., 14 kalendorinių dienų] po renginio pabaigos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ akreditacijos, suteikiančios teisę fotografams dirbti renginyje, sutarties iškarpomis dalijasi jis.
Pasak fotografo, LKMS, organizuojančioje šunų parodą, veikia „orkai“, nevertinantys žmogaus darbo, nes „nori palikti fotografą be uždarbio, atimdami jo teisę užsidirbti“.
„Aš jau dvejus metus fotografuoju kiekvieną parodą Lietuvoje. Atvažiuoju, nuofotografuoju, nepardavinėju nuotraukų už kosmines kainas – vieneto kaina yra 3,5 euro. Nebranginu todėl, kad žmonės sau leistų nusipirkti daugiau nuotraukų. [...] Tai dvejus metus važiuodavau į parodas, fotografuodavau, keldavau į savo internetinį puslapį, duodavau klubui tas nuotraukas, jie galėdavo pasidalinti, įsikelti savo soc. tinkluose ir visa kita. Niekada nebūdavo prašoma akreditacijos.
O šįkart… Aš pats turiu šunį, tai registravau jį dalyvauti parodoje, bet ten nebuvo niekur parašyta, kad bus reikalinga akreditacija, reikės gauti leidimą fotografuoti. Tai tu atvažiuoji, ne tik fotografuoji ir šiek tiek uždirbi pinigėlių, bet dar ir savo šunį užregistruoji, kad jis dalyvautų ir laimėtų titulą, taip paremi ir klubą [dalyvio mokesčiu, aut. past.], kad jis išsilaikytų. Šią savaitę, likus kelioms dienoms iki renginio, aš netikėtai užeinu į jų puslapį pasižiūrėti ir žiūriu, kad yra reikalinga akreditacija, būtent šiai parodai“, – aiškina situaciją fotografas.
Pastebėjus, kad norint fotografuoti renginyje yra reikalinga akreditacija, V. Kašėta nusprendė LKMS parašyti laišką ir ją gauti. Tą pačią dieną jam buvo atsiųsta minėta sutartis.
„Atidarau sutartį ir matau punktus, kad fotografas visą laiką turi fotografuoti renginį nemokamai, visas padarytas nuotraukas jis turi perduoti klubui ir jeigu fotografas nesilaiko bendros tvarkos, jis dar gauna 500 eurų baudą. Pradėjau aiškintis su tuo klubu, parašiau, kad nelabai suprantu aš tos sutarties, norėjau pasiklausti, kas kompensuos mano darbą – atvykimą, darbą su nuotraukomis ir visa kita. Paklausiau, ar klubas. Manęs paklausė, kodėl klubas tai turėtų daryti.
Parašiau, kad aš vykstu ir turiu gauti kažkokią dalį pinigų, kuri visa tai kompensuotų. Tai yra normalu. Negaliu sau šiai dienai leisti dovanoti klubui nuotraukas nemokamai. Man atrašė, kad jūs norite pasipelnyti mūsų sąskaita, juk ne jūs organizuojate parodas, rūpinatės, sprendžiate parodų organizavimo klausimus. Kodėl tai vyksta? Kadangi pagrindinis rėmėjas visų Lietuvos parodų yra „Kika“, ji turi savo asmeninį fotografą, kuris fotografuoja visą jos produkciją, ir dabar tą fotografą nori įkišti dar aukščiau ir todėl dabar čia sudaromas toks dalykas, kad kiti fotografai neitų ir nefotografuotų. Keisčiausia yra tai, kad niekur nėra jokios informacijos parašytos, jog jis yra pagrindinis fotografas, bet žinau, kad penktadienį vakare ta informacija išlįs viešai.
[...] Parodos iš to ir gyvena, kad atvažiuoja žinomas fotografas kaip aš, kuris keliauja ne tik Lietuvoje, aš buvau visur – ir pasaulinėse, ir europinėse parodose, keliauju, save rodau, įamžinu, pristatau, kad tokia paroda vyksta. Yra klientų, kur atvažiuoja dėl manęs, kad fotografuočiau, o čia dabar gauni tokią žinutę ir tiesiog pasimeti, nežinai, net ką daryti“, – pasakoja V. Kašėta.
Pasiteiravus, ar fotografas, uždarbiaudamas parodose, moka už kiekvieną iš jo įsigytą nuotrauką nustatytą procentą renginio organizatoriams, šis aiškina, kad jie tokių sąlygų niekada nekėlė ir niekada nenorėjo. V. Kašėta tikina dažnai fotografuojantis neatlygintinai, o šiuo atveju sako ir siūlęs susimokėti už akreditaciją, kuri leistų dirbti renginyje, tačiau neribotų teisių už nuotraukas prašyti atlygio iš jas įsigyjančių žmonių.
„Tai nėra mano pragyvenimo šaltinis, aš einu tai daryti, nes man tai patinka. Tai yra metodas, kuris leidžia man savaitgalį atsipalaiduoti – pabūti su gyvūnais, pabendrauti su žmonėmis ir prie to paties įamžinti žmonėms gražias akimirkas. Tai nėra mano uždarbis, sakykime, bet tai yra uždarbis prie mano gyvenimo. Aš kadangi važiuoju, skiriu laiko, tai vis tiek turi būti kažkoks uždarbis, kuris… Matote, aš esu įsigijęs įrangą už 2 tūkst. eurų, tai ta įranga man turi atsipirkti, aš nežiūriu, kad užsidirbčiau pats. Tai klubas niekada gyvenime nieko neprašė, aš visada eidavau ir susimokėdavau už įėjimą ir čia problemos nebuvo, tikrai galiu klubui skirti.
[...] Pasaulinėje parodoje Zagrebe aš gavau akreditaciją nemokamai, niekas jokių pinigų neprašė, dabar buvau išvykęs į Slovakiją, ten irgi vyko pasaulinė paroda, kurioje prašė susimokėti už akreditaciją tam tikrą pinigų sumą, susimokėjai – toliau fotografuoji ir jokių daugiau procentų iš tavęs niekas neprašo. Tai yra normali praktika. Bet kad čia tokią sutartį tau duoda… Prašo tavęs nemokamai fotografuoti, viską atiduoti ir dar jeigu nusižengsi, jeigu išeisi į ringą, fotografuosi, triukšmausi, rėksi, gausi iš klubo 500 eurų baudą“, – sako fotografas.
V. Kašėta svarsto, kad tokiu būdu organizatoriai bando su juo susidoroti.
„Man vieni sako, kad čia bando su manimi susidoroti, nes aš garsiai pasakau, kas yra ir kaip yra. Nes tikrai yra parodų, kurios pačios sau daro parodą ir pačios sau laimi. [...] Šioje parodoje irgi, žinau, 99 proc., kad laimės visi tos parodos dalyviai, kurie yra prie valdžios, bet čia ne esmė, tai neva sako bando susidoroti. Bet aš susisiekiau su keletu fotografų ir paklausiau, ar jie tokią pačią sutartį gavo, tai sakė, kad lygiai tokią pačią. Tai negali būti, kad čia nori man uždrausti, bet jeigu nori su manimi susidoroti ir nenori manęs leisti, tai tegul parašo, kad nereikia fotografo, o ne taip...“ – svarsto pašnekovas.
V. Kašėta pasakoja, kad dėl šios situacijos jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Valstybinę darbo inspekciją, nes, pasak jo, „čia nėra jokios logikos“.
„Parašiau ir klubui laišką, kad jeigu taip pasielgė, leido užsiregistruoti žmonėms su šunimis į parodą, neinformavę jų, kad nebus galima fotografuoti, tokiu atveju aš, kaip dalyvis, nenoriu dalyvauti tokiame renginyje. Todėl norėčiau, kad jie grąžintų man pinigus, bet žnau, kad jie tikrai to nedarys“, – pasakoja V. Kašėta.
Organizatorius toks skundas nustebino
Renginį organizuojančios LKMS prezidentė Kornelija Butrimova sako, kad fotografų akreditacija tokio tipo renginiuose pradėta reikalauti pirmą kartą, o V. Kašėta yra „konfliktinis žmogus“, kurio dėka tokios taisyklės ir atsirado.
„Mūsų klubas yra vienintelis Lietuvoje, kuris daro tiesioginę transliaciją viso renginio – ir finalinių konkursų, ir kiekvieno ringo – nuo pat ryto iki pat vakaro. Mes samdome filmavimo grupę ir tai yra nemokama – rūpinamės savo dalyviais, kad jie turėtų kuo daugiau komforto. Ir va, atsiradus mūsų kinologiniame pasaulyje tam ponui Vincentui, pasipylė skundai iš dalyvių, kad jis žirglioja po ringus, trukdo išstatyti šunis, šaukia kitą šunį fotografuodamas. Tiesiog įneša chaoso, o kadangi eina skundai po skundo, tai mes sugalvojome šį kartą tokią kaip drausminančią sutartį pasirašyti, kad tiesiog padoriau elgtųsi fotografai. Sutartis nėra iškalta akmenyje, tai yra susitarimo objektas. Kam kliuvo ir netiko, tas skambino, mes tariamės, koreguojame, ją pasirašome ir viskas gerai.
Bet ponas Vincentas nesiteikia kreiptis į mane nei skambučiu, nei elektroniniu laišku. Aš su juo asmeniškai net kalbėjus niekada nesu. Tiesiog gauname nusiskundimus, kad trukdo parodai, trukdo kitiems fotografams, trukdo teisėjams atlikti savo darbą, trukdo dalyviams, tai taip ir gavosi. Dabar jis paviešino sutartį, kuri nėra viešinama, tiesiog nelabai gražiai pasielgė ir iš karto pradėjo pilti purvą, šmeižia klubo narius, labai neetiškai elgiasi. Kiti fotografai džiaugiasi, kad pagaliau ir Lietuvoje bus ši akreditacija, kaip yra visoje Europoje, kitose šalyse, kad būtų sutvarkytas šis darbas ir nebūtų trukdymo“, – pasakoja K. Butrimova.
Pasiteiravus, kodėl sutartyje teko įtraukti ne tik drausmės reikalaujantį punktą, bet ir uždrausti uždarbiauti čia atvykusiems fotografams, renginio organizatorė tikina, kad LKMS pati renkasi, kokius fotografus samdyti ir kuriems atlygį mokėti, todėl V. Kašėtos dalyvavimas renginyje yra jo savanoriškas apsisprendimas, o prieštarauti organizatorių taisyklėms jis neturėtų.
„Tai yra mūsų renginys, mes surenkame žmones su šuniukais į vieną vietą, samdome teisėjus, kurie teisėjauja, nuomojame patalpas, mokame už šilumą ir šviesą ir tikrai niekam nežadėjome, kad galima uždirbinėti mūsų renginyje. Tai yra mūsų klubo organizacijos renginys ir mes tiesiog pasirenkame, kiek mes turime fotografų, ar mums jų užtenka, ar neužtenka. Tiesiog reikia laikytis mūsų taisyklių, mes taip įsivaizduojame.
Mes visada kiekvienam renginiui samdome fotografą, jam mokame, o nuotraukas dalyviams duodame nemokamai. Kaip ir transliacijos nuorodas įdedame, taip ir nuotraukos po renginio yra pasiekiamos nemokamai ir visi gali naudotis. Mes nekontroliujame jo atvykimo, čia yra jo pasirinkimas. Gal žmogus į kitą parodą vyksta, gal kaip, čia yra savanoriškai, jei nori – važiuoji, jei nenori – nevažiuoji. Kaip ir dalyviui, yra skelbiami teisėjai ir jeigu jam netinka tos veislės teisėjas, jis tiesiog nesiregistruoja į tą parodą, taip ir jeigu organizatoriai kažką padaro, kas jam netinka, jis pasirenka kitą renginį. Mes gi neprivalome visus aprūpinti darbu“, – svarsto K. Butrimova.
Paklausta apie V. Kašėtos užmojį susigrąžinti dalyvio registracijos mokestį dėl apsisprendimo nedalyvauti su savo augintiniu šioje parodoje, K. Butrimova stebisi tokiu jo reikalavimu ir aiškina, kad jo registruotų dalyvių sąraše apskritai nėra.
„Parodų taisyklėse yra parašyta, kad pinigai grąžinami neįvykus renginiui ar žuvus šuniui, tai yra vienas dalykas. O antras dalykas, didžiausias, – mes neturime jokių žinių, kad jis turėtų kokį šunį. To šuns, apie kurį jis kalba, savininkė, mergina, yra mūsų klubo narė ir jis jai priklauso, ji užregistravo jį savo vardu. Viešai yra paskelbti savininkų sąrašai, kinologija.lt puslapyje, parodų skiltyje pasirinkus tą parodą, galima rasti dalyvaujančių savininkų sąrašus. Ten pono Vincento pavardės nėra. Tai nežinau, už ką ir kaip mes turėtume grąžinti. Ir vėl, jis į mane nesikreipė nė karto – nei skambino, nei rašė man. Aš esu klubo prezidentė ir reikėtų visus klausimus, jei kažkas netinka, spręsti su manimi“, – tikina pašnekovė.