Šunų parodos: hobis, sportas ar tuštybė?

Ir vėl tie snobų šuniukai! – ne kartą teko išgirsti. Bet negali pykti – taip sakantys dažniausia nežino, kiek laiko, lėšų, o dažnai ir komandos darbo (kailio kirpėjas, treneris, vedlys ir pats šeimininkas) reikalauja „snobų“ šuniuko pasirodymas parodoje. Parodose veisliniai šunys dalyvauja dėl visai žemiškų priežasčių – neturintys įvertinimų negali būti veisiami. Parodose dalyvauja ir sportinio azarto vedami. Na, kas nenorėtų būti pirmas?!

Nekart pirmą vietą laimėjo ir kaunietė Aistė Daukševičiūtė, tačiau šunų parodas ji vertina savaip. Jaunajai šunų mylėtojai šunų parodos yra hobis. O jeigu hobis, vadinasi, smagu juo mėgautis. Mėgautis, nepamirštant gyvūnų gerovės, sveikatos, geros savijautos.

Tarp šunų gerovės ir meilės Aistė deda lygybės ženklą: „Jeigu šuo mylimas, jis jaučiasi gerai ir gyvena visavertį gyvenimą. Jis jaučia žmogaus šilumą ir dėmesį, gauna tinkamą fizinį ir protinį krūvį. Žmogus praleidžia su juo daug laiko, moko bendrauti su kitais žmonėmis ir keturkojais draugais. Šuniui tai svarbiausia“.

Ir nors šunų parodoje į ringą išbėga tik vedlys su šunimi, Aistė Daukševičiūtė taip pat sutinka, kad už to slypi ne vieno žmogaus pastangos – tinkamai paruošti ir puikiai pademonstruoti šunį nėra lengva.

„Nereikia bijoti kritikos ar aštresnių žodelių. Svarbiausia susitelkti į šuns savijautą, eksponuojamos veislės specifiką, paskirtį. Todėl iš anksto ne tik treniruojuosi su šunimi, bet ir susirenku būtiną informaciją, mokausi iš labiau patyrusių“, – apie pasirodymą šunų parodoje kalba ką tik jaunųjų vedlių karjerą baigusi Aistė. Sulaukus aštuoniolikos metų, parodų taisyklės nebeleidžia dalyvauti jaunųjų vedlių konkurse.

O pokalbio pradžioje paprašyta prisistatyti, Aistė iškart užvedė kalbą apie parodas: „Šunų parodos man yra hobis ir didžioji laisvalaikio dalis, kai galiu praleisti laiką su artimais žmonėmis ir, svarbiausia, padirbėti su mylimais keturkojais. Iš šunų aš gaunu begalę gerų emocijų, su jais bėgdama ringe jaučiuosi lyg skrisčiau“.

Jaunųjų vedlių konkursas nelabai skiriasi nuo įprasto šunų demonstravimo, tačiau, pasak Aistės, pasirengimo procesas ir „sceninis“ jaudulys yra šiek tiek kitoks: „To jaudulio pasiilgsiu dėl savo partnerės – samojedės Grėjos. Kartu su ja daug keliavau, daug išmokau. Užmezgiau su Grėja stiprų ryšį – galėdama atlikti figūras su visiškai laisvu pavadžiu, jaučiausi pakylėta. Kai šiemet po karantino grįžom į parodas, įtampa išvis išgaravo. Žinojau, kad liko vos keli savaitgaliai iki pilnametystės, todėl į jaunųjų vedlių konkursą ėjau kaip į šventę. Grėja, matyt, irgi tai pajuto – mėgavomės pasirodymais, džiaugėmės būdamos kartu.“

Šie Aistės žodžiai sutampa su parodose dalyvaujančiųjų nuomone: parodos – tai ne vien čempionų titulai ir nugalėtojų taurės. Dalyvaujantys parodose mėgaujasi veikla su šunimis, myli savo augintinius, nori su jais pasirodyti ir būti bendraminčių kompanijoje. Aistė dėkinga savo mokytojai Indrei Mečionytei, ji yra „ENTUZIASTAS handling“ komandos narė.

Mergina sako norinti, kad visi pradedantieji ar dar neatradę aistros šiai veiklai žinotų, jog tai – hobis, kurį reikia mylėti ir mėgautis tuo, ką darai. Kai duetas jaučia vienas kitą ir jų akys blizga meile, jie bus nesustabdomi. „Ne visada ir man sekėsi, bet turėjau, kas man pataria, mane palaiko, todėl pradedantiesiems patarčiau nepamiršti komandinės dvasios“, – sako Aistė.

„Šunų pasaulis nenustoja manęs stebinti. Pradedant parodomis, vykstančiomis visame pasaulyje, baigiant mano šuns, Labradoro retriverio Dexterio gebėjimais. Palyginti su kitais šunų augintojais, aš dar naujokė, galbūt todėl man viskas nuostabu: kokie šunys protingi, kaip mus supranta ir kaip sugeba mumis manipuliuoti...“, – susižavėjimo neslepia šunų mylėtoja ir išduoda paslaptį, jog svajoja sudalyvauti vienoje didžiausių pasaulio ar Europos šunų parodų su pilna arena žiūrovų ir įspūdingų šunų. O kol kas ji, kaip ir nemaža dalis Lietuvos šunų augintojų, ruošiasi rugpjūčio 6-8 d. Druskininkuose vyksiančioms tarptautinėms šunų parodoms.