„Kol neturi šuns, nesusimąstai, kiek daiktų gali prireikti, norint užtikrinti šuns gerovę, fizinę ir emocinę sveikatą“,– sako Lietuvos kinologų draugijos socialinio švietimo projekto „Atsakingo šeimininko akademija“ vadovė, valų terjero Džo šeimininkė Augustė Daukšienė.
Namuose Džo laka iš metalinio dubenėlio, kuris dedamas ant reguliuojamo stovo. Tokį stovą šeimininkai įsigijo, kad augant šuniui būtų lengva keisti dubenėlio aukštį – pritaikyti augintinio ūgiui. A. Daukšienės nuomone, šitaip šerti ne tik patogu, bet ir nesiformuoja ydinga stovėsena, šuo nesikūprina.
„Kadangi su šunimi daug keliaujame, turime skirtingų dubenėlių, – nurodo pašnekovė. – Ilgesnėms kelionėms renkamės kelionių dėžę, kur telpa būtiniausi Džo daiktai, o kartu ir dubenėliai. Jei išvyka trumpa, pasiimame gertuvę su atsidarančiu dubenėliu arba sulankstomą silikoninį dubenėlį. Jei keliaujame į šuniškus ar kitokius renginius, turime specialų dubenį, kuris tvirtinamas prie šuns narvo sienų, kad jam būtų patogu lakti, kad vanduo neišsitaškytų. Jei suskaičiuotume visus mūsų šuns indus, susidarytų gal 10 skirtingų dubenėlių“, – šypsosi šuns šeimininkė.
Pradedantiesiems šunų augintojams ji pataria pirmiausia atsižvelgti į šuns amžių, veislę, snukio formą ir nemanyti, kad poros dubenėlių pakaks visam šuns gyvenimui.
Kodėl skirtingoms šunų veislėms – skirtingi dubenys?
Kurtams, seteriams, spanieliams – konuso formos dubenėliai, nes šių veislių šunų snukeliai siauresni ir ilgesni. Buldogams – plokšti, apvalesni dubenys. Šunims, kurie gausiai seilėjasi ir lakdami daug taškosi (dogai, bladhaundai, niūfaundlendai, bulmastifai) – dar gilesni, apvalūs dubenys.
Visais atvejais, kad dubuo neslidinėtų, reikia guminio pagrindo arba dubuo turi turėti nedideles kojeles.
Dubenį patartina dėti ant specialaus guminio kilimėlio – bus patogu valyti, šuo žinos savo „valgomojo“ vietą.
Antsvorio turintiems gyvūnams, kad lėčiau ir mažiau ėstų, ilgiau kramtytų, greičiau pajustų sotumą – specialūs „išmanieji“ dubenys (kad išsikrapštytų sauso ėdalo granulę, šuo turi pasidarbuoti).
Išmanieji arba interaktyvūs dubenys naudingi šuns proto mankštai, nasrų srities nujautrinimui. Be to, ėsdamas šuo ilgiau užtrunka, greičiau pavargsta, po to būna ramesnis, ilgiau snūduriuoja.
Šuo būtinai turi turėti ne vieną, o du dubenis – atskirą vandeniui ir maistui. Taip pat rekomenduojama iš jo dubens nešerti kitų gyvūnų.
Išvykoms, kelionėms į parodas šunų augintojai įsigyja specialių kelioninių indų. Jie gaminami iš standžios gumos, yra kompaktiški, neužima daug vietos, dažnai būna su dangčiu arba sulankstomi.
Ir vis dėlto, koks dubenėlis geriausias?
Plastikiniai – pigesni, bet greičiau susibraižo, juose ilgiau išlieka nemalonūs kvapai, greičiau veisiasi bakterijos. Nerūdijančio metalo indus lengviau plauti ir dezinfekuoti, jie ilgai tarnauja, nors kainuoja brangiau. Keraminiai – sunkūs, patogūs, šuo lengvai pajudinti jų negali, tačiau pats šeimininkas turi elgtis su jais atsargiai, nesudaužyti.
Pasitaiko, kad įsikandęs savo dubenį, šuo laksto po namus ar kiemą. Visiems daug juoko: smagiai žaidžia! Tai blogas įprotis, nes šuo neskiria, kas žaislas, o kas – ne. Šeimininko pareiga ne tik nupirkti augintiniui gražius dubenėlius, bet ir išmokyti tinkamų manierų.