Ši veislė laikoma karališka. Karališkas pavadinimas (karaliaus Karolio spanieliai) buvo suteiktas Anglijos karaliaus Karolio II-ojo valdymo laikais. Šis valdovas taip mėgo šiuos šunis, kad negalėdavo jų palikti. Jis parašė įsakymą, kad karaliaus Karolio spanieliai turi būti įleidžiami į visas viešas vietas, įskaitant ir Parlamento rūmus.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis yra mylintis, žaismingas ir labai kantrus šuo. Šis gyvūnas siekia įtikti savo šeimininkui, puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis. Be to, jie yra drąsūs ir gali žaisti su daug didesniais už juos pačius šunimis. Puikiai prisitaiko bet kokioje aplinkoje ir šeimoje. Turi išlikusius medžiotojo instinktus, todėl gali bandyti vytis smulkius gyvūnus arba transporto priemones. Netinka sargybai, nes visus nepažįstamuosius laiko savo draugais.
Pomeranijos špicas buvo pavadintas pagal Pomeranijos regioną, esantį centrinėje Europoje. Dabar šis regionas yra šiaurinės Lenkijos ir rytų Vokietijos dalis. Šie šunys priklauso žaislinių šunų grupei, nes yra labai smulkaus kūno sudėjimo.
Pomeranijos špicas paprastai yra labai draugiškas, žaismingas ir energingas šuo. Mėgsta būti šalia savo šeimininko ir jį saugoti. Visada budrūs ir stebi visus aplinkos pokyčius. Lojimas kaip atsakas į naujus stimulus gali tapti įkyriu šuns įpročiu. Tai yra protingi ir lengvai dresuojami šunys. Ekstravertai, todėl mėgsta būti dėmesio centre. Jeigu prastai treniruojami, gali tapti agresyvūs ir dominuojantys.
Rotveileriai – viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jų kilmės istorija siekia romėnų laikus, kai rotveilerių protėviai buvo gyvulių varovai ir sargai. Jie padėdavo romėnų kariuomenei prižiūrėdami ir varydami galvijų bandas, saugojo kaimenes nuo plėšrių žvėrių bei gyvulių vagių.
Rotveileriai labai stabilūs ir savimi pasitikintys šunys. Gerai išauklėtas, treniruotas ir socializuotas rotveileris bus patikimas ir mylintis draugas. Tačiau nedresuotas arba blogai dresuotas šuo gali būti destruktyvus ir netgi labai pavojingas šeimininkui ir aplinkiniams. Rotveileriai myli vaikus, yra labai ištikimi, lengvai mokosi ir siekia įtikti. Jie gali būti labai užsispyrę, todėl juos mokant reikėtų elgtis griežtai, tačiau teisingai.
Manoma, kad šie šuneliai atsirado vienoje Meksikos saloje Čihuahua. Todėl ir veislė gavo tokį pavadinimą. Pradžioje jie buvo trumpaplaukiai, o paskui iš trumpaplaukio gyvūno buvo išvestas ir ilgaplaukis.
Čihuahua linksmi ir žaismingi, tačiau erzinami gali būti pikti ir irzlūs. Tai yra labai narsus šunelis, kuris gina save ir savo namus nuo didelių šunų ar įsibrovėlių lodamas ir keldamas sąmyšį. Čihuahua nerekomenduojamas asmenims, auginantiems mažus vaikus, tačiau puikiai tinka vyresniems, poroms arba tiems, kurie mėgsta lepinti savo augintinį.
Pats šnaucerio pavadinimas nurodo, kad šios veislės šunys atsirado Vokietijoje. Schnauze vokiškai reiškia snukį. Manoma, kad šios veislės šunys veisiami daugiau kaip 500 metų, bet iki XIX amžiaus juos vadino ne šnauceriais, o šiurkščiaplaukiais pinčeriais. Ir buvo jie įvairiausių spalvų.
Šnaucerio auklėjimas nėra lengvas, kaip kai kurių veislių, mat jis yra tikras užsispyrėlis ir besąlygiškai nepaklūsta ir nesileidžia komanduojamas. Jis labai gudrus ir jei šeimininkas šunį auklėja nenuosekliai arba nuolaidžiai, su juo pradeda nesusitvarkyti. Šnauceris būna labai prisirišęs prie savo šeimininko.
Buldogas – atletiškas, temperamentingas, tvirto kūno, labai ištvermingas ir patikimas šuo. Patinai yra stambesni. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ir darbinių savybių buldogas gali būti šuo kompanionas ir darbinis šuo.
Tai – šunys, tinkantys toli gražu ne visiems, nors yra lengvai dresuojami. Jiems reikia supratimo ir meilės, už kurią atsidėkoja prisirišimu ir draugyste. Tam tikras buldogo nepasitikėjimas žmonėmis ir dominavimas prieš kitus šunis leistinas. Įprastai buldogas nėra nei per bailus, nei per agresyvus žmonių ir kitų šunų atžvilgiu, nors pasitaiko ir per agresyvių, ir per mažai temperamentingų šunų. Šios veislės išskirtinė savybė – neįtikėtina ištikimybė šeimininkui. Šis šuo gali paaukoti savo gyvybę gindamas bet kurį savo „šeimos“ narį. Jie jautrūs ir supratingi mažiems vaikams.
Ši Cu veislės pavadinimas yra kilęs iš kinų kalbos ir reiškia „šuo-liūtas“. Jie buvo veisiami taip, kad būtų kuo panašesni į liūtus, kurie buvo dažnai vaizduojami tradiciniame rytų Azijos mene. Seniau šunys Kinijoje buvo veisiami labai atsakingai, dažnai tapomi paveiksluose. Juos ypač vertino kinų kilmingieji ir todėl atsisakydavo juos parduoti, išmainyti ar dovanoti.
Ši Cu temperamentas labai priklauso nuo kiekvieno šuns ir jo šeimininko. Apskritai tai ištikimi, mylintys, mėgstantys bendrauti ir budrūs šunys. Kad Ši Cu išmoktų paklusti pagrindinėms komandos, būtina juos dresuoti ir socializuoti nuo ankstyvo amžiaus. Nors dėl savo budrumo ir gyvybingumo gali būti puikus sargas, tačiau tam jis nėra specialiai veisiamas.
Vokiečių aviganiai – išlaikantys pusiausvyrą ir pasitikintys savimi šunys, nuoširdūs ir geraširdžiai (išskyrus situacijas, kada šuo yra įsiaudrinęs, susijaudinęs), atidūs ir klusnūs. Jie drąsūs, tvirto charakterio ir iš prigimties apdovanoti koviniu instinktu. Taigi šeimininkas privalo pasirūpinti, kad šuns poreikis ginti savo aplinką būtų tinkamai sukontroliuotas.
Vokiečių aviganiams reikia gyvenimo tikslo, kad jaustųsi visiškai laimingi. Jie turi jaustis naudingi. Dėl savo polinkio greitai mokytis jie buvo ir dabar yra plačiai naudojami avims ganyti, policijoje, kaip vedliai akliesiems, sargai ir kitur. Turi puikią uoslę ir gali ieškoti narkotinių medžiagų, minų. Taip pat tai puikūs šeimos draugai.
Be jokių abejonių, jorkšyro terjerai yra labiausiai dėmesį patraukiantys iš visų žaislinių veislių. Jie žavingi ir inteligentiški, nepaisant dydžio, jie kupini drąsos, ištikimi ir prieraišūs. Nežiūrint to, jog veislė maža, jorkšyro terjerai išlaikę tikrąjį terjerų temperamentą. Jie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bet būna patenkinti lakstydami mažame sode ar namuose.
Šie maži šuniukai galvoja, kad jie yra daug didesni. Jie ryžtingai gina savo teritoriją. Turi aštrią klausą, ir praneš savo šeimininkui net apie patį tyliausią įsibrovimą.
Labradoro retriveris yra puikaus temperamento šuo. Mėgsta judėti, plaukioti. Lengvai prisitaiko įvairioje aplinkoje, yra atsidavę savo šeimininkui ir labai jį myli. Labai protingi, greitai mokosi. Yra paklusnūs, nori kuo labiau įtikti savo šeimininkui. Taikios prigimties, niekada nerodo agresijos ar pernelyg didelio drovumo.
Šie šunys gana lengvai prisitaikys prie fizinio krūvio, tačiau treniruočių jiems reikia gana nemažai. Jiems labai patinka ilgi pasivaikščiojimai, kurių metu galima laisvai palakstyti ir pažaisti. Šios veislės šunims labai patinka vanduo ir „atnešimo“ žaidimai. Be to, jie puikiai tinka kaniterapijai.
Auksaspalvis retriveris yra draugiškas, ypatingai su vaikais. Šie šunys buvo išvesti tarnauti žmonėms, todėl jiems būtinas tiek protinis, tiek fizinis aktyvumas. Naujos komandos ir dresūra lauke – tai geriausia, ką šeimininkas gali duoti auksaspalviui retriveriui, kad jis jaustųsi laimingas.
Borderkoliai yra vikrūs ir paklusnūs! Ar reikia stebėtis, kad šios veislės šunys dažnai naudojami gelbėjimo operacijoms? Jie su didžiausiu malonumu atliks visas šeimininko komandas ir lauks naujų iššūkių. Tik būkite pasirengę nuolatiniam veiksmui, nes šie šunys, regis, niekada nepavargsta.
Tikrai ne veltui šios veislės šunys dažnai naudojami cirko pasirodymams. Jie itin imlūs ir puikiai vykdo komandas. Be to, moka prisiderinti prie šeimininko – tinka tiek ramiems, tiek aktyviems žmonėms, o vaikams gali būti geriausios ir rūpestingiausios auklės.
Dobermanas – veislė, kurios žmonės prisibijo, tačiau be reikalo. Tai puikūs sarginiai šunys, pasižymintys geru temperamentu. Vis tik jiems reikia tvirtos rankos – jei šuo jaus, kad šeimininkas silpnesnis, netruks tuo pasinaudoti. Kitiems šunims gali rodyti agresiją, tačiau žmones dobermanai labai myli.
Šeltis – draugiškas ir imlus šuo, mėgstantis mokytis naujų komandų ir su malonumu jas atliekantis. Manoma, kad vidutinis šeltis naują komandą supranta po mažiau nei 5 pakartojimų. Nors ir gero bei draugiško charakterio, vis tik šios veislės šunį reikia nuo mažens socializuoti bei treniruoti laikytis arčiau šeimininko, mat šelčiai – bandos šunys, paskui kokią voverę ar katę galintys lėkti ištisus kilometrus.
Papiljonas
Papiljonas – mažos veislės šunytis, kuris tikrai netiks sargybai (nebent praneš apie užsukusius nelauktus svečius savo lojimu), bet bus linksmas ir ištikimas draugas, noriai vykdysiantis šeimininko komandas. Beje, užsienyje šios veislės šunys dėl savo charakterio savybių dažnai dirba terapiniais šunimis su pagyvenusiais žmonėmis ar bendravimo problemų turinčiais vaikais.
Australijos aviganis turi labai stiprius ganymo ir saugojimo instinktus, o ištvermė ir energija tiesiog neišsemiama. Tai ištikimi, paklusnūs šunys, stipriai prisirišę prie savo šeimininko, tačiau ne visuomet labai lengvai prisileidžiantys svetimus žmones ar gyvūnus.
Pulis
Veislė yra kilusi iš Azijos. Manoma, kad pulių protėviai – Tibeto terjerai. Puliai mėgstami Vengrijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Skandinavijos šalyse. Puliai Vengrijoje auginami daug metų. Į juos panašūs vengrų piemenų šunys komondorai, pumiai ir mudžiai. Oficialiuose šaltiniuose puliai paminėti 1751 metais.
Tai yra tarnybinis šuo. Jį galima laikyti lauke ir namie. Lietuvos klimatas netinkamas pulių laikymui lauke. Atsparus orų permainoms, nelepus. Manoma, kad pulis – vienas sveikiausių ir stipriausių šunų. Judrus, energingas, ištvermingas, protingas, lengvai dresuojamas, trokšta veiklos. Lėtam, pasyviam šeimininkui netinka. Puliai labai myli savo šeimininkus ir vaikus. Iki pat senatvės išlieka žaismingi.
Meksikos beplaukis šuo – šunų veislė, kilusi iš Meksikos. Ši veislė yra labai sena, jai 3000 metų. Meksikos plikasis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė yra kailio nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns temperamentas gan laukinis, todėl jaunystėje būtina intensyvi socializacija. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.
Šie šunys ypatingi ne tik tuo, kad turi išskirtinį pavadinimą, tačiau taip pat yra puikūs medžiotojai, gali įkopti į medžius, norėdami pagauti grobį. Kaip manoma, šie šunys yra viena ilgiausiai gyvenančių šunų veislių visoje Šiaurės Amerikoje. Jie buvo įvertinti už įspūdingus medžioklės sugebėjimus. Netgi tokios asmenybės kaip Teodoras Ruzveltas turėjo šį augintinį.
Šis mažas šuo niekada nelieka nepastebėtas, ypač plaukuotųjų rūšis, kuri turi pūkuotą kailį. Kinų kuoduotieji šunys yra labai meilūs ir artimi savo šeimoms. Diskretiški ir dėmesingi, jie keičiasi tarp ramybės momentų ir beprotiško bėgiojimo priepuolių. Jų dinamiškumas yra visuomet kartu.
Nepaisant ilgos veislės istorijos, po Antrojo pasaulinio karo šunys beveik išnyko. Jie buvo išsaugoti tik sumaišant dvi veisles – anglų ir Neapolio mastifus. Šunys – puikūs augintiniai, tačiau labai atsargūs su aplinkiniais. Nuo pat mažų dienų jie turi būti mokomi socializacijos tam, kad nebūtų pernelyg agresyvūs. Jie loja nebent išprovokuoti, iš pasalų puola įsibrovėlius.