Žmonės nesulaiko ašarų – jiems atsisveikinti sunkiau nei šunims
Kėdainių rajone, Kėbonių kaime, šunų viešbutį „Eufera“ atidariusi kinologė Viltė Liaugminaitė neslepia – iš pradžių aplinkinių reakcijos į jos neįprasto viešbučio įkūrimo planus buvo įvairios. „Daug kas mėgo pašiepti. Žmonės netikėjo, kad ši idėja gali pasiteisinti ir sulaukti pasisekimo. Pati sukuosi su šunimis susijusioje veikloje jau daugiau nei 10 metų ir man įprasta matyti vykstančias šunų parodas, veikiančias kirpyklas ir daugybę žmonių, kuriems tokios paslaugos yra reikalingos“, – teigia kinologė.
Pašnekovė mano, jog imantis šios, regis, rizikingos veiklos jai labiausiai padėjo sukaupta patirtis ir pažintys kinologijos pasaulyje. Šiandien ji tvirtina, jog svečių viešbutyje netrūksta – praėjusios vasaros pabaigoje atsidaręs viešbutis iškart sulaukė pirmųjų lankytojų. Iš viso viešbutyje yra 8 erdvūs, 12 kv. m. kambariai – kiekviename iš jų vienu metu gali apsistoti vos po vieną šunį, todėl vienu metu „Euferoje“ gali būti ne daugiau kaip 8 šunys.
Viešbutyje didelis dėmesys skiriamas šuns užimtumui. Tikslios, nekintančios dienotvarkės nėra – viskas priklauso nuo vienu metu viešbutyje besilankančių šunų skaičiaus.
„Keliamės anksti ryte ir einame į lauką pasivaikščioti, po to šuniukai gauna pusryčius. Tada jiems skiriame valandą laiko poilsiui – tai daroma prevenciškai siekiant apsisaugoti nuo skrandžio užsisukimo. Tuomet šuniukai pakaitomis yra paleidžiami palakstyti. Draugiškų šunų šeimininkai pageidauja, kad jų augintiniai bendrautų ir žaistų su kitais šunimis – juos paleidžiame pažaisti kartu. Išsidūkę jie vakarieniauja, o vėliau vyksta pasivaikščiojimai už viešbučio ribų, kuomet einame ilgesnį maršrutą. Išsikrovę šuniukai gali ramiai miegoti“, – aiškina V. Liaugminaitė.
Papildomai galima užsisakyti šunų fizinio parengimo paslaugas – viešbutyje augintiniai gali naudotis įvairiais jiems pritaikytais treniruokliais, užsiiminėti balanso pratimais ir net įšokti į specialiai jiems įrengtą baseiną. Viešbutyje veikia ir šunų kirpykla, kurioje galima papuošti augintinį prieš šeimininkams jį atsiimant.
Gali pasirodyti, jog paliktiems be šeimininkų šunims liūdna. Kinologė paprieštarauja, jog dažniausiai viskas būna atvirkščiai. „Sunkiau atsisveikinti yra patiems šeimininkams – ne kartą matėme juos su ašaromis akyse. Kai šeimininkas palieka šunį, pirmiausia leidžiame gyvūnui apsiprasti prie jo kambarėlio, kuris sudarytas iš dviejų dalių – vidinės ir laukinės. Šuo apvaikščioja teritoriją, viską apuosto, o sugrįžus šeimininkui, būna, jau net nebenori išvažiuoti“, – juokiasi kinologė.
Dauguma šeimininkų savo augintinius čia palieka kelioms savaitėms, kai kuriais atvejais net keliems mėnesiams, o kartais ir vos kelioms valandoms ar dienoms. Vienas iš šunų čia apsistojęs jau beveik metus, kadangi numirė jo šeimininkė, o jos artimiausi giminaičiai gyvena Anglijoje ir Airijoje. Artimieji kartais aplanko šunį, tačiau negali jo parsivežti pas save, todėl palieka gyventi viešbutyje.
Pageidauja užimtumo ne tik šunims, katėms, bet net ir triušiams
Vilniuje esančio gyvūnų viešbučio „Barkvilis“ direktorė Daina Jarmalavičienė pripažįsta, jog šunims skirtų viešbučių rinka mūsų šalyje dar tik pradeda vystytis. „Atsidarėme pačiu laiku – 2015 m. pabaigoje. Girdėjau, jog anksčiau atsidarę viešbučiai neišsilaikydavo, nes Lietuvoje pasirodė pernelyg anksti ir liko nesuprasti. Jau seniau žinojau apie šią paslaugą, teko naudotis ja su savo šunimi ir man tai atrodė normalu, tačiau daugelis čia apie tai dar nebuvo girdėję ir stebėjosi, kam to gali reikėti“, – prisimena pašnekovė.
Anot jos, anuomet augintinių turintys žmonės buvo susidarę mitais paremtą įspūdį apie tai, kas apskritai yra gyvūnų viešbučiai. „Daugeliui gyvūnų viešbutis asocijavosi su gyvūnais, laikomais narvuose tragiškomis sąlygomis. Jie tai įsivaizdavo kaip prieglaudą, kurioje teikiama laikina priežiūra. Kurdami savo viešbutį stengėmės paneigti šias nuostatas – pastatėme jaukų viešbutį, kuriame sąlygos geresnės nei daugelyje viešbučių žmonėms“, – aiškina D. Jarmalavičienė.
Kiekvienas augintinis viešbutyje turi atskirą stilizuotą kambarėlį – juose yra kondicionieriai, kontroliuojamas kvapas, palaikoma optimali temperatūra. Patalpos yra šviesios, kiekvienoje yra po vieną arba du langus.
Šiame viešbutyje laukiami ne tik šunys, bet ir katės, triušiai, jūrų kiaulytės. Direktorės teigimu, čia vietos atsiras visiems naminiams gyvūnams, išskyrus roplius. „Ką šeimininkai beaugintų, priimame ir prižiūrime. Pas mus jie atveža savo augintinius tada, kai iškeliauja atostogų, išvyksta į komandiruotes, stažuotes, kelia vestuves, vykdo remontą. Visose situacijose, kai patys negali pasirūpinti savo augintiniais, žmonės gali palikti juos tam skirtuose viešbučiuose“, – teigia direktorė.
Čia rūpinamasi ne tik šunų, bet ir kitų gyvūnų užimtumu. „Kurdami šią paslaugą manėme, kad užsiėmimų įvairovė reikalinga tik šunims – juk mums įprasta, kad su jais reikia ir pažaisti, ir pasivaikščioti. Pasirodo, kur kas didesnis yra kačių užimtumo poreikis. Šeimininkai pageidauja, kad dienos metu su jomis pažaistume, duotume galimybę pasėdėti ant kelių, pasiglaustyti, pamurkti, kartu paskaityti knygą“, – teigia ji.
D. Jarmalavičienės teigimu, paklausūs dienos užsiėmimai triušiams ir net jūrų kiaulytėms – šeimininkai nenori, kad jų augintiniai būtų visą laiką uždaryti, todėl dieną juos išleidžiame. „Ir kaimynas gali tiesiog ateiti, pašerti gyvūną, pakeisti kraiką ir išeiti. Šeimininkai pageidauja, kad atstotumėme gyvūnams šeimą – pakalbintume, paglostytume, skirtume daugiau dėmesio. Dienotvarkę iš esmės sudaro patys šeimininkai, o ne mes“, – teigia viešbučio direktorė.
Anot jos, likę vieni gyvūnai reaguoja labai įvairiai – nors daugumos elgesys išvykus šeimininkams nepasikeičia, stresą jaučiantiems gyvūnams viešbutyje skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Tokiems gyvūnams neleidžiame užsisklęsti savyje ir siūlome šimtaprocentinį užimtumą – pasiūlome skanėstų, įvairių žaidimų, buvimą kompanijoje. Įsivaizduokite: į naują aplinką patekusi katė jaučia stresą, bet užtenka jai už stiklinių durų parodyti triušiuką, ir viskas – įsijungia medžioklės instinktas, streso nebelieka. Šuniukus galima paimti į rankas, daug kam padeda nusiraminti šukavimas“, – tikina viešbučio direktorė.
Taip pat čia veikia ir šuniukų darželis – grįžę iš darželio šunys mažiau prašo šeimininkų dėmesio bei nebeturi poreikio niokoti namų. Visą gyvūno viešnagės viešbutyje laiką šeimininkai turi galimybę stebėti savo augintinį mobiliajame telefone 24/7 stebėjimo kamerų pagalba.
Kiekvieno šuns poreikiai skirtingi: kiti mieliau lieka vieni
Šunų elgsenos specialistė, „Urban dog“ dresūros mokyklos atstovė Vilma Jazukevičiūtė tikina, jog priimant sprendimą, kur palikti augintinį tol, kol esate išvykę, reikia atsižvelgti į šuns charakterį.
„Ne visi gyvūnai yra socialūs ir galėtų pasilikti viešbučiuose. Gaila, bet ne visada šeimininkai žino, kas jų šunims yra geriausia. Kai kuriuos geriau palikti namuose vienus nei temptis į viešbučius. Jei likusį vieną šunį kas nors atvyksta pavedžioti du kartus per dieną ir ne 15 minučių, o pusvalandžiui ar valandai – šuo bus pakankamai išsikrovęs“, – aiškina šunų elgsenos specialistė.
V. Jazukevičiūtė mano, jog šunų viešbučiai yra reikalingi, tačiau juose dirbantys žmonės yra labiau linkę daugiau tenkinti gyvūnų fiziologinius poreikius, o psichologiniams skiria pernelyg mažai dėmesio. Juk ne visiems šunims patinka visą dieną žaisti – kitus tai gali erzinti.
„Kai kurie šunys iš tokių viešbučių grįžta perkarę, dėl patirto streso pakinta jų elgesys. Jie būna prisibendravę ir pervargę, pernelyg pavargę bendrauti su šeimininkais. Žinoma, tai priklauso nuo viešbučio. Keičiantis aplinkai keičiasi ir mūsų elgesys – kai kuriems šunims tiesiog būtina sudaryti sąlygas ilgiau pabūti vieniems“, – teigia V. Jazukevičiūtė.