Susirgę nuo šios ligos nugaišta trys iš dešimties šunų

Noras praleisti laiką gamtoje su savo augintiniu gali baigtis tragiškai. Anot veterinarų, Lietuvoje erkės yra taip įsismarkavusios, kad jų keturkojams sukeliamos ligos yra valstybinio masto problema.

Miršta 3 iš 10 šunų

Nors, pasak „Vet ekspertų“ veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo Tado Sabaliauskio, ne visos erkės yra ligų nešiotojos, keturkojų šeimininkai neturėtų atsikvėpti. „Užsikrėtusios erkės nešioja Laimo ligos, erkinio encefalito užkratus“, – pasakoja veterinarijos gydytojas. Tokie susirgimai esą retesni, nes Lietuvoje karaliauja visai kita erkių sukeliama liga – babeziozė.

„Tai mirtina liga, jei gyvūnas negauna gydymo. Ji ardo raudonuosius kraujo kūnelius. Babeziozė yra labai paplitusi mūsų regione. Ji yra itin pavojinga šunims. Katėms mažiau“, – pasakoja T. Sabaliauskis.

Ar ši liga tikrai tokia paplitusi? Anot veterinaro, šiemet prasidėjus erkių sezonui, į dieną veterinarijos klinikoje apsilanko vienas arba du pacientai, kuriems nustatoma babeziozė. „3 iš 10 šunų neišgyvena. Pati liga yra išgydoma, tačiau dažnai būna komplikacijos. Dažniausia babeziozės komplikacija – inkstų nepakankamumas. Kraujas pradeda irti, inkstams būna apkrova, jie stengiasi išvalyti toksinus. Jeigu užkrėtimas yra labai intensyvus, tai inkstai nesugeba atlaikyti krūvio ir pradeda streikuoti. Suradę erkę, mes suleidžiame priešnuodžius. Bet jei jau yra inkstų nepakankamumas, tai ne visada pavyksta juos atstatyti“, – teigia T. Sabaliauskis.

Inkstų nepakankamumas šuniui esą gali išsivystyti net per vieną dieną. „Žmonės dažnai neįvertina grėsmės. Atsikelia, pamato, kad gyvūnas neėda. Išeina į darbą, grįžta vakare ir pamato, kad gyvūnas dar vis nenori ėsti. Ir pagalvoja, kad jei neės ir rytoj, tai veš pas veterinarą. Ir per vieną dieną gali pilnai išsivystyti inkstų nepakankamumas. Vien dėl to, kad nebuvo pagalvota, kad šuniui įsisiurbė erkė“, – tikina pašnekovas. Esą šeimininkai dažnai uždelsia ir augintinį į veterinarijos kliniką veža ne tada, kada šuniui dingsta apetitas, o kai jis jau akivaizdžiai silpsta.

Atsainūs šeimininkai skatina ligos plitimą

Babeziozės simptomai, pasakoja T. Sabaliauskis, priklauso nuo gyvūno imuniteto stiprumo. „Standartiniai simptomai yra vangumas, apetito praradimas, apatiškumas, lekavimas, alsavimas, pakilusi temperatūra, viduriavimas. Šlapimas pasidaro arbatos ar net alaus spalvos. Pradeda baltuoti akių gleivinė. Jei gyvūnas sveikas, ji turi būti rausva. Tačiau simptomai priklauso nuo organizmo imuniteto. Yra tekę susidurti su gyvūnais, kurie tiesiog yra vangūs, sustingę. Tik atlikus kraujo tyrimą, paaiškėja liga“, – sako veterinaras.

Babeziozės inkubacinis periodas esą yra iki vieno mėnesio, tačiau simptomai praktikoje dažniausiai pasireiškia per 3-4 dienas po erkės įsisiurbimo. Ši liga esą pavojinga visiems šiltakraujams, tačiau katės ir žmonės nėra tokie jautrūs.

„Nuo erkės įsisiurbimo katės gali susirgti napozmoze. Jos simptomai yra panašūs į babeziozės. Ji taip pat ardo kraujo kūnelius. Tačiau ši liga nėra taip išplitusi mūsų regione. Neaišku, kaip bus ateityje“, – perspėja T. Sabaliauskis.

Šeimininkai, teigia veterinaras, atsainiai žiūri į erkes: įsisiurbė, ištraukei ir nieko baisaus. „Bet čia klaidingas požiūris, nes bet kada ta infekcija gali plisti. Paimkime tą pačią babeziozę. Prieš 20 metų veterinarai tokios ligos nežinojo arba nesugebėdavo indentifikuoti. Dabar apie ją žino kiekvienas veterinaras ir tikriausiai kiekvienas gyvūnų augintojas. Tai masiškai paplitusi liga“, – tvirtina pašnekovas ir pabrėžia, kad ir su katėms pavojingomis ligomis gali nutikti tas pats: jei žmonės nesisaugos ir nesaugos savo gyvūnų, liga tik plis.

„Dabar niekas nemelioruoja ir nesausina pievų. Erkės mėgsta tamsą ir drėgmę. Lietuvoje joms yra labai geros sąlygos daugintis. Ir jos pastoviai ligomis užsikrečia nuo laukinių gyvūnų. Erkės įsisiurbia, gauna sukėlėją ir perduoda savo palikuonims. Taip ta liga plinta“, – paaiškina T. Sabaliauskis.

Anot jo, problema tapo tokia milžiniška, kad erkių pernešamomis ligomis gyvūnas gali užsikrėsti net išėjęs tik į savo kiemą. „Problema yra valstybinio masto, tik niekas nekreipia dėmesio, nes tai vyksta su šunimis“, – liūdnai pastebi veterinaras.

Antkakliai nuo erkių – tik pagalbinė priemonė

Veterinaras keturkojų šeimininkams siūlo pradėti gyvūną saugoti nuo erkių jau tada, kai pradeda tirpti sniegas. Grįžus iš lauko vien tik apžiūrėti gyvūno esą neužtenka, nes mažų, nimfinės stadijos erkių, žmogus gali ir nepastebėti. Tokia erkė pakliuvusi į tankesnį, ilgesnį kailį gali pasislėpti nuo žmogaus akių ir per naktį pripampti tiek, kad taptų 5 euro centų monetos dydžio.

„Galima lašiukus lašinti ant odos, yra tabletės, injekcijos bei antkakliai. Antkakliai būna ir gintariniai, ir su eteriniais aliejais. Yra ir magnetinį lauką skleidžiantys pakabukai. Tokiais antkakliais ar pakabukais 100 proc. nepasitikėčiau, nes tai labiau papildoma apsaugos priemonė. Geriau juos naudoti kartu su lašais ar tabletėmis, nes rizika yra labai didelė“, – sako T. Sabaliauskis.

Jei jūsų augintinis yra apsaugotas nuo erkių, tačiau ant jo radote ropojančią, įsisiurbusią ar negyvą erkę, vis tiek reikėtų savo augintinį kelias dienas stebėti. „O jei gyvūnas yra be apsaugos ir ant jo radote erkę, tai iškart važiuokite pas veterinarą. Ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išgelbėsite savo augintinio gyvybę“, – ragina T. Sabaliauskis.