Ne visi, norintys įsigyti, parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perduoti savo augintinį kitam savininkui, žino teisinį su šiais veiksmais susijusį reglamentavimą. Neužtenka augintinį perduoti kitam asmeniui tik žodiniu susitarimu – Lietuvoje galiojantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad šunys, katės ir šeškai turi būti ženklinami mikroschema ir registruojami. Ką reikia žinoti norint parduoti ar įsigyti augintinį? Kokia teisinė atsakomybė tenka gyventojams? Kalbamės su teisininke E. Nevuliene.
Kaip dažnai teisininkams tenka konsultuoti gyvūnų teisės klausimais?
Advokatų, besispecializuojančių šioje srityje yra labai nedaug, nes bylų, kuriose ginčai būtų susiję būtent su gyvūnais, Lietuvos teismuose – mažai. Vis dėlto besikreipiančių dėl teisinių klausimų, susijusių su gyvūnais, daugėja. Pavyzdžiui, aš šiuo metu sprendžiu 5 bylas. Vienos iš jų susijusios su ženklinimu, kitos – su netinkamai suteiktomis veterinarinėmis paslaugomis ar su veisėjų nuslėptais faktais apie įsigyto gyvūno sveikatos problemas. Vis dažniau žmonėms kyla ir augintinio pasidalinimo po skyrybų klausimų.
Kodėl pasirinkote gyvūnų teisę?
Praktikos, kaip užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje, turime dar labai mažai, o teisminė praktika tik pradedama formuoti. Prieš 8 metus pradėjau bendradarbiauti su GATO. Šią nevyriausybinę organizaciją konsultuoju iki šiol, nes iškyla vis daugiau klausimų, susijusių su Lietuvos teisine baze gyvūnų srityje. Tai lėmė, kad šiai dienai esu sukaupusi nemažą teisinių žinių bagažą ir galiu patarti įvairiais gyvūnų gerovės klausimais.
Kokie teisiniai aspektai, susiję su gyvūnais, savininkams kelia daugiausia klausimų?
Šiuo metu dažniausiai pasitaiko klausimų, susijusių su privalomu gyvūnų ženklinimu mikroschema bei registravimu: kaip tą padaryti ir kodėl to reikia. Kai kuriems gyventojams vis dar trūksta suvokimo, kad augintinis yra ne tik draugas, bet ir asmeniui priklausantis turtas, už kurį reikia prisiimti atsakomybę. Todėl labai rekomenduoju nepamiršti augintinį paženklinti ir užregistruoti. Tą padaryti galima pasirinkus artimiausią šios paslaugos teikėją internetinėje svetainėje pazenklinkmane.lt.
Taip pat pastebiu išaugusį teisinių konsultacijų poreikį prieš įsigyjant augintinį iš veisėjų. Vis daugiau žmonių pageidauja pasirašyti išsamią pirkimo – pardavimo sutartį. Manau, kad žmonių sąmoningumas auga, jie nori būti tikri, kad perka augintinį iš oficialaus, patikimo veisėjo ir nebus apgauti.
Žmogus, perduodantis gyvūną kitam asmeniui, jau turi būti jį paženklinęs ir užregistravęs Gyvūnų augintinių registre (GAR). Kokia atsakomybė laukia tų pardavėjų, kurie neįvykdys šios sąlygos?
Ne tik parduodantis, bet ir dovanojantis ar kitaip perleidžiantis savo gyvūną kitam žmogui, asmuo augintinį privalo būti jau paženklinęs ir užregistravęs. Tai galioja net ir atiduodant ar pasiimant gyvūną iš prieglaudos.
Atsakomybė už ženklinimo taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinių nusižengimų kodekse, tačiau norėčiau priminti, kad savo augintinius ženklinti ir registruoti vertėtų ne dėl gresiančių baudų. Ženklinimas ir registravimas leidžia lengviau surasti pasiklydusius gyvūnus – jiems atsidūrus prieglaudoje ar veterinarijos klinikoje, iškart galima rasti savininko kontaktus.
Manau, prarasti augintinį yra daug didesnė bausmė, nei už ženklinimo taisyklių nesilaikymą taikoma atsakomybė, todėl savo augintinį mylintiems asmenims tai neturėtų būti problema.
Jei žmogus registruodamas augintinį pateikia klaidingus duomenis, ar jam gresia teisinė atsakomybė?
Duomenis apie augintinį ir jo savininką į registrą suveda privatus veterinarijos gydytojas arba tokią teisę turintis augintinių ženklintojas. Jeigu savininkas pastebi, kad duomenys įrašyti neteisingai, ar tiesiog keičiasi savininko gyvenamoji vieta, telefono numeris ir kt., šiuos duomenis, prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro per Elektroninės valdžios vartus, savininkas gali pakeisti pats.
Savininkas taip pat gali išregistruoti savo gyvūną, jeigu jis nugaišo, bei pranešti, kad gyvūnas dingo. Jeigu savininkas nori koreguoti ne savo, o gyvūno duomenis, jis turi kreiptis į gyvūnų ženklinimo ir registravimo paslaugų teikėjus. Teisinę atsakomybę už tyčia suvestus melagingus duomenis užsitraukti gali veterinarijos gydytojai ar ženklintojai, pažeidę registravimo taisykles – tokiu atveju jiems būtų skiriama bauda ir laikinai arba visam laikui sustabdyta teisė naudotis prieiga prie Gyvūnų augintinių registro.
Kokiais atvejais žmonėms nereikia ženklinti ir registruoti augintinių?
Privalomas ženklinimas ir registravimas taikomas katėms, šunims ir šeškams. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, šie gyvūnai turi būti paženklinti ir registruoti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, jei iki tokio amžiaus gyvūnas lieka su savo savininku. Tuo atveju, jeigu gyvūnas yra perduodamas naujam savininkui, jis turi būti paženklintas ir registruotas pirmojo savininko vardu ne vėliau kaip iki jo perdavimo naujam savininkui. Iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, turi būti paženklinti ir registruoti iki 2022 m. gegužės 1 d.
Ar numatoma naujų, ateityje įsigaliosiančių reikalavimų?
Nuo 2022 m. sausio 31 d. įsigalios reikalavimas savininkams, besikreipiantiems dėl kačių, šunų ir šeškų ženklinimo bei registravimo, prašyme nurodyti ir šiuos gyvūnus atsivedusios patelės, registruotos Gyvūnų augintinių registre, mikroschemos numerį. Šio reikalavimo įgyvendinimas sudarys galimybes ateityje matyti, kiek kokia patelė turėjo vadų, o tai prisidės prie gyvūnų gerovės užtikrinimo bei leis užkardyti neseniai liūdnai nuskambėjusius daugyklų atvejus, kai šunys buvo veisiami nesudarant galimybių patelei atgauti jėgas po buvusios vados.