Dažniausi lankytojai – šunų šeimininkai
Gyvūnai mums tampa vis brangesni – dėl jų įkuriamos kirpyklos, viešbučiai, o štai prieš beveik metus laiko pasirodė ir pirmasis Lietuvoje augintinių krematoriumas.
Pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje augintinių kremavimo paslaugas siūlo Tauragės rajone, Zoliškių kaime, įsikūrę Toma ir Vitalijus Žebeliai.
Prieš 5 metus su kolegomis iš užsienio susitikęs veterinarijos gydytojas Vitalijus išgirdo apie svetur veikiančius augintinių krematoriumus ir pamanė, kad to reikia ir čia, Lietuvoje. Šiandien pora – kremavimo paslaugas teikiančios įmonės „Vetservisas“ savininkai.
Savo veiklą Žebeliai pradėjo praėjusių metų gegužės mėnesį. Nuo to laiko čia iš viso kremuoti 274 gyvūnai.
Toma skaičiuoja, kad apie 80 proc. besikreipiančiųjų yra šunų šeimininkai, nors kremuojamos ir katės, taip pat teko kremuoti ir jūrų kiaulytes. Tokias tendencijas ji paaiškina paprastai: šunys apima didžiąją dalį Lietuvoje laikomų augintinių.
Tiesa, už tokį atsisveikinimą su augintiniu teks nemažai sumokėti. Pavyzdžiui, 10-20 kilogramų sveriančio augintinio kremavimas kainuos 140 eurų, o 50 kilogramų ir daugiau – 220 eurų. Palyginimui, „Lietuvos krematoriumo“ viešai skelbiamame kainyne, žmogaus kremavimas kainuoja apie 310 eurų.
Urnų ir karstelių kainos čia svyruoja nuo 20 iki 120 eurų. Panašios kainos skelbiamos „Lietuvos krematoriumo“ kainyne, tačiau čia visgi esama ir išties įspūdingas sumas kainuojančių urnų – brangiausia jų, gintarinė, kainuoja net 2550 eurų.
Kremavimą nori stebėti gyvai
Įdomu tai, jog yra galimybė stebėti augintinio kremavimą gyvai arba nuotoliniu būdu. Nors pastarojo dar niekas neišmėgino, Toma paaiškina, kad nemaža dalis gyvūnų šeimininkų patys atvyksta į krematoriumą.
„Su kiekvienu gyvūnu atsisveikiname pagarbiai ir oriai. Jie kremuojami po vieną, atskirai. Anksčiau pabūti kartu ir atsisveikinti su kremuojamu gyvūnu atvykdavo apie pusę gyvūnų šeimininkų, dabar jų kiek mažiau – apie trečdalį“, – skaičiuoja ji.
O kiek laiko visa tai užtrunka? Toma paaiškina, kad kremavimo trukmė priklauso nuo augintinio svorio. Pavyzdžiui, jeigu gyvūnas sveria 2 kilogramus, kremacija truks apie pusvalandį. Jei sveria 50 ir daugiau kilogramų – kremacija gali užtrukti ir 3 valandas.
Už gyvūno laidojimą bet kur gresia baudos
Kur dėti urną su augintinio pelenais – asmeninis gyvūno šeimininko sprendimas, tačiau yra tam tikrų įstatymų apribojimų. Laidoti galima savame sklype, legaliose gyvūnų kapinėse, jei neturima savos žemės – susitarti su giminaičiais dėl galimybės palaidoti augintinį jam priklausančiame sklype.
Svarbu žinoti, kad ilgalaikis urnos su pelenais laikymas namuose yra nelegalus, o už gyvūno laidojimą ne savoje žemėje – baudžiama. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, toks elgesys užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 5 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 28 iki 1448 eurų.
Tiesa, krematoriumo darbo intensyvumas priklauso nuo sezono – pastebima kaimyninių šalių praktika, kad į augintinių krematoriumus dažniau kreipiamasi šaltuoju metų laiku. Iš viso per dieną krematoriume galima sudeginti po 4-5 gyvūnų gaišenas.
Visgi, Toma pastebi, kad mūsų visuomenėje gyvūnų krematoriumo idėja vis dar atrodo neįprasta ir prireiks laiko, kol tai taps norma – kol kas krematoriumas dirba tik 20-25 proc. pajėgumu.
Gyvūnų mylėtojų nuomonės išsiskiria
Gyvūnų mylėtojus vienijančioje feisbuko grupėje paklausėme, kaip jų akimis atrodo gražus atsisveikinimas su augintiniu – kas jiems atrodo priimtina, o kas ne atėjus tai liūdnai akimirkai?
Grupės narė Dovilė, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, pasidalino nuotrauka, kurioje stovi maža baltos katytės formos urnelė šalia rėmelio su fotografija, kurioje šeimininkė su augintine įamžintos dar tebebūdamos kartu.
Vilnietei Karinai teko kremuoti du savo augintinius – prieš keletą metų tai ji darė Latvijoje. 33 ir 60 kilogramų svėrusių šunų palaikų kremavimas čia atitinkamai jai kainavo 215 ir 290 eurų, viso – 505 eurai.
O kaunietė Berta teigia, kad apie kremavimą dar tik svarsto, mat turi dvi ilgametes augintines.„Kremavimu dar neteko naudotis. Kai nugaišo mūsų 15 metų kalytė, Lietuvoje dar nebuvo šios paslaugos. Ateityje, kai tik prireiks, pasinaudosime“, – teigia Berta.
Žinoma, vieniems kremavimas atrodo per brangus, o kiti tiesiog nemato tame jokios prasmės. Pavyzdžiui, Sigutė tiki, kad pinigų švaistyti kremavimui nereikėtų – jos manymu, turime rūpintis tais, kurie dar gyvi.
„Visada rasi vietelę savo augintinio palaidojimui. O tuos pinigus, skirtus kremavimui, skirčiau arčiausiai manęs esančiai gyvūnų prieglaudai. Vakar teko pabuvoti vienoje – patikėkite, neužtenka ten dirbančių žmonių pasiaukojančio darbo. Mirusį savo gyvuliuką visada prisiminsi, o šitiems prieglaudose reikia padeti išgyventi. Juk dėl žmonių kaltės jie ten“, – pabrėžia Sigutė.
Palaikai – taršos šaltinis, kurį reikia utilizuoti
Esama ir dar vieno pasirinkimo – gyvūnų gaišenos gali būti sunaikinamos specializuotose įmonėse. Kadangi gaišena laikoma taršos šaltiniu, Europose Sąjungos direktyvoje reikalaujama, kad, saugant aplinką, gaišenos būtų utilizuojamos. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu Lietuvoje užsiima Rietavo veterinarinė sanitarija.
Joje atsiduria ne tik gyvūnų gaišenos, atgabenamos iš veterinarijos klinikų ir gyvūnų prieglaudų, bet ir laukuose ir miškuose randami nugaišę gyvūnai bei skerdyklose pjaunant gyvulius susidarančios atliekos.
Tokios gyvūninės kilmės atliekos atsiduria giliose šachtose, sumalamos malūne ir išverdamos aukštos temperatūros katile. Juose išgaunami taukai vėliau yra atskiriami nuo kietosios dalies – kaulų. Pastarieji presuojami, džiovinami, taip susidaro kaulų miltai.
Priklausomai nuo to, kuriai kategorijai priklausė gaišena – galimai pavojingų aplinkai ar nepavojingų aplinkai – skiriasi išgaunamų medžiagų panaudojimas. Galimai pavojingų aplinkai gaišenų produktai sudeginami, likę pelenai atsiduria sąvartyne. Nepavojingų aplinkai gaišenų produktai (kiaulių, avių, žuvų ir naminių paukščių) toliau naudojami ūkinėje veikloje: pavyzdžiui, jų kaulų miltai atsiduria sausame šunų ir kačių ėdale.