Tris šunis auginantis vilnietis: svarbiausia įsitikinti ar gyvūnas jums tinka

Šis straipsnis – kompanijos „Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai” dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Vilnietis Robertas Andriuška pasiūlo pokalbį apie jo augintinius išgirsti šalia Vilniaus esančiame miške. Būtent jame vyras kartu su bendraminčiais sportuoja su šunimis, leidžia aktyvų laisvalaikį bei mėgaujasi gamta. Pokalbį Robertas pradeda nuo gana didelio paradokso – jis niekada nenorėjo turėti šuns, bet šiuo metu nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jų.

„Niekada nesvajojau apie šunį, bet netyčia įsigijome pirmąjį šunį Jorį. Žinojome tik tiek, kad Sibiro haskiai tempia roges. Pradėjome šia veikla domėtis, sužinojome, kad Lietuvoje vyksta varžybos ir į šį sportą labai įsitraukėme – tau tapo hobiu. Supratome, kad haskiai – darbiniai šunys, išveisti labai aiškiam tikslui, bet kiek tiksliai energijos jie turi, buvo sunku suvokti, nes nebuvom sutikę daug tokių šunų. Tačiau kai aktyvus sportas tampa hobiu, ta augintinio energija visai netrukdo.”

Kaune susivieniję sporto su šunimis entuziastai, Robertą išmokė visko, ką reikėtų žinoti apie aktyvią veiklą su Sibiro haskiais. Tuo metu Lietuvoje nebuvo kur įsigyti reikiamos įrangos, tačiau tai Robertui nesutrukdė – viską ko reikėjo jis ieškodavo internete, siųsdavosi iš užsienio ir bandydavo pritaikyti veikloje. Robertas, įsitikinęs, kad jei nori užsiimti bet kokia aktyvia veikla su augintiniu, reikia tam tinkamai pasiruošti, tada užtikrinama, kad nei šuo, nei šeimininkas nesusižeis.

„Mūsų diena prasideda ilgu pasivaikščiojimu – nors mano šunys jau vyresnio amžiaus, bet fizinis krūvis jiems būtinas. Ryte vaikštome bent 45 minutes, o vakare ilgiau – apie porą valandų, priklausomai nuo oro. Pavyzdžiui, žiemą pasieiname kelis kilometrus, o tada dar kokius 5 kilometrus važiuojame su rogėmis. Vasarą, kai būna karšta, tai daugiausiai vaikštom iki valandos, nes šiauriniams šunims būna karšta, tad būtina stebėti, kaip augintinis jaučiasi, riekia pasirūpinti pavėsiu ir pakankamu kiekiu skysčio. Šiauriniai šunys žiemą, esant dideliam minusui, jaučiasi geriausiai ir atrodo gražiausiai – sniege išryškėja jų kailis, akys.”

Pirmasis Roberto augintinis Joris – aktyvus, šeimininko dėmesį mėgstantis šuo. Vyras greitai pastebėjo, kad Joriui būnant dieną vienam namuose, liūdna, jis išsiilgsta šeimininko, tad netrukus pašnekovas priglaudė antrąjį šunį – Kitką. Šeimoje atsiradusi kalytė išsprendė visas problemas. Augintiniai greitai tapo draugais, gauja. Kitka linkusi sudrausminti Jorį, ji padeda jam susikoncentruoti bėgant, neleidžia blaškytis. Po kiek laiko, prie šios kompanijos prisijungė dar vienas augintinis.

„Skają pasiėmėme iš „Grindos”. Pamačius nuotrauką, mums jos labai pagailo, todėl nusprendėme ją priglausti. Negaliu teigti, kad ji Sibiro haskių veislės, nes neturiu to įrodančių dokumentų, bet panašu, kad vienas iš tėvų galėjo būti šios veislės šuo. Prieš mus ją jau buvo pasiėmusios dvi šeimos, bet vis grąžindavo atgal, nes ji griaudavo namus. Mėnesį nuoširdžiai padirbėjome su ja, auklėjome, dresavome, mokėme ir dabar ji auksinis šuo. Galiu ramiai su Skaja vaikščioti mieste, galiu ją paleisti, ji nepabėgs, namuose – puikiai sutaria su vaikais.”

Roberto pomėgis sportuoti su šunimis greitai išaugo į verslą. Dabar jis turi internetinę parduotuvę, kurioje parduodama visa šunų sporto įranga. Pašnekovas pasakoja, per pastaruosius 6 metus požiūris į šunis stipriai pasikeitė. Seniau niekas nežinojo, kad su augintiniu galima sportuoti, kad jį būtina šerti kokybišku ėdalu, o dabar šuo yra puikus laisvalaikio kompanionas ir žmonių, atsakingai auginančių, vis daugėja.

„Atsiradus šunimis pasikeitė mano gyvenimo būdas. Dabar daugiau laiko leidžiame gamtoje, kartais net ir pusę metų nepraeinu centrine miesto gatve. Beje, keliaujame taip pat su gyvūnais. Žinoma, stebina, kad dalis nakvynės vietų, nors ir nori sumokėti daugiau, vis dar neleidžia apsistoti kartu su gyvūnu. Keista, kad negalima maudytis su šunimi, nes neva šuo teršia – bet jis niekada neterš ten, iš kur geria. Ežerus, upes ar jūras teršia tik patys žmonės. Juk atsakingai auginami šunys yra prižiūrėti, paskiepyti ir čipuoti – nuo jų neįmanomą užsikrėsti.”

„Purinos” socialinio projekto tikslas – skatinti žmones atsakingai auginti šunis bei vertinti juos, kaip visaverčius šeimos narius. Robertas mano, kad šuo turi teigiamos įtakos visam šeimos gyvenimui, ypač vaikams - gyvūnai padeda išvengti alergijų, padeda išsiugdyti atsakomybės jausmą, tėvams lengviau paaiškinti, kaip elgtis su silpnesniu už save ir pan. Vyras primena, kad labai svarbu tinkamai pasirinkti augintinį, būtina įvertinti jo charakterį, energijos lygį.

„Prieš įsigyjant haskį, reikia suprasti, kad tai yra labai aktyvus šuo ir jam reikės skirti daug laiko. Kitas svarbus dalykas – tai gaujos šuo, jam vienam sunku, reikia daugiau dėmesio iš šeimos narių. Be to, reikia pasitarti su profesionalais, dresuotojais – jie patartų nuo ko pradėti auklėjant tokį šunį, kokios komandos svarbiausios.”

Robertas priduria, kad visi aktyvūs šunys yra puikūs kompanionai bėgiojant rytais krosus, dalyvaujant žygiuose ar važinėjant dviračiais. Norint, kad šuo ilgai būtų aktyvus, jo reikėtų neperšerti, svarbu palaikyti jo formą.