Iš skelbtis nepanorusio rėmėjo – 80 tonų maisto
Lietuvoje Ukrainos gyvūnams renkama parama pinigais ir maistu. „Per 100 tūkstančių eurų, apie 100 tonų maisto – tiek paramos Lietuvos žmonės ir įmonės jau yra paaukojusios projektui „Ukrainos gyvūnai“, – sakė projektą organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
80 tonų maisto paaukojo viešintis nepanoręs rėmėjas. Įmonių ir gyventojų suvežtas, suaukotas maistas nuolat keliauja Ukrainos gyvūnams. Nuo pat karo pradžios į Ukrainą išvyko 6 vilkikai su maistu. Pagalba – gyvybiškai svarbi, tad parama Ukrainos gyvūnams renkama ir toliau.
„Šiuo metu remiame per 100 Ukrainos prieglaudų, kitų gyvūnus turinčių organizacijų bei fizinių asmenų. Su visomis globojamomis prieglaudomis palaikome tiesioginį ryšį, kalbamės su jų atstovais kasdien, todėl labai gerai žinome, kuo jie gyvena, su kokiais sunkumais susiduria, kokios pagalbos jiems labiausiai reikia“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Praktiškai visos prieglaudos kovoja su badu – tragiškai trūksta maisto. Išsekusios vaistų atsargos – nėra antibiotikų, nuskausminamųjų, eutanazijai naudojamų preparatų.
Didžiulė problema – prieglaudos, kurios yra atsidūrusios itin pavojingose zonose, pavyzdžiui, šalia humanitarinių koridorių, į kurias praktiškai neįmanoma patekti, tad gyvūnai yra palikti be maisto, vandens. „Viešojoje erdvėje yra labai daug pagalbos prašymų, informacijos apie paliktus gyvūnus, iki kurių niekas nenuvyksta. Yra žinoma ir apie žuvusius savanorius, kurie vyko gelbėti gyvūnų į karštuosius taškus ir kurių automobilis buvo apšaudytas“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Ji pabrėžė, jog pagalba gyvūnams – tai ir pagalba žmonėms, mat tie, kurie prižiūri prieglaudas, negali pasirūpinti savo saugumu ir evakuotis, nes turėtų arba palikti gyvūnus likimo valiai, arba pasiimti juos su savimi, kas šiuo metu neįmanoma dėl Lenkijos, Lietuvos pasieniuose taikomų teisinių ribojimų.
Veikiama per partnerius Ukrainoje
Kadangi projekto „Ukrainos gyvūnai“ metu finansinė parama rinkta ir teberenkama tikslingai – Ukrainos prieglaudoms, ji skiriama tik prieglaudoms. Parama maistu teikiama plačiau, jos gali kreiptis ne tik prieglaudos, bet ir kitos gyvūnų turinčios organizacijos bei privatūs asmenys.
„Piniginė parama skiriama prieglaudoms, kurios vis dar atranda galimybių įsigyti maisto. Ir kalbama nebe apie specialų maistą šunims ar katėms. Šiuo metu ten labai džiaugiamasi, jei gyvūnams išmaitinti iš kokių ūkininkų dar pavyksta nusipirkti bulvių ar kruopų. Iš viso yra 21 finansiškai remiama prieglauda“, – pasakojo GGI vadovė.
Gyvūnų evakuavimo klausimai stringa VMVT
Kartu su GGI gyvūnų išvežimo iš Ukrainos klausimais dirbančios VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė sako, jog padėti gyvūnams sudėtinga ir dėl iki karo buvusios prastos padėties: „Beglobių mastai šalyje – didžiuliai. Yra prieglaudų, kurios turi per tūkstantį gyvūnų. Kalbame apie zoologijos sodų evakuaciją, bet gyvūnų gabenimui skirtų narvų juose – nėra.“
Gyvūnų evakuacija – itin opi problema ir dėl teisinių, biurokratinių kliūčių iš Lietuvos pusės. „Šiuo metu į mūsų šalį vienas asmuo gali įvežti iki penkių gyvūnų, registruotų savo vardu. Esant tokioms taisyklėms, organizuota prieglaudų, zoologijos sodų, cirkų evakuacija yra tiesiog neįmanoma. Jau ne kartą kartu su GGI esame kreipęsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydami, kad ji nesudarytų kliūčių gyvūnų gabenimui iš Ukrainos ir kad būtų taikomos supaprastintos, dabartinę situaciją atitinkančios, procedūros“, – sakė B. Kymantaitė.
Šiuo metu įvairios gyvūnų gerovės organizacijos, balansuodamos ties legalumo riba, gabena gyvūnus iš Ukrainos, registruodamos asmeniui po penkis gyvūnus.
„Visgi tai ne tik kad itin išbrangina ir apsunkina procesą, bet ir padaro jį nebekontroliuojamą. Kai tuo tarpu konkrečios gyvūnų gerovės organizacijos kartu su pagelbėti apsiimančiomis prieglaudomis siūlosi apsiimti ir vykdyti organizuotą, kontroliuojamą, skaidrų gyvūnų gabenimą, kuomet būtų pasirūpinta tiek gyvūnų skiepijimu, tiek ir jų karantinavimu bei tolesne priežiūra“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
„Iš karo zonos atkeliaujantys gyvūnai – sudėtingi. Vieni tapę agresyvesni, kiti – sutrikę, treti – kaukia imituodami apie pavojų pranešančių sirenų garsus, todėl ne tik dėl pasiutligės grėsmės, bet ir dėl galimų psichologinių, elgesio pakrikimų šie gyvūnai pirmiausia turi patekti į prieglaudas, kur žmonės moka elgtis su gyvūnais, išmano jų elgseną, o tik tada – pas kažką į namus. Tuo tarpu dabar gyvūnai iš karo zonos tampa savanorių, kurių vieni apie gyvūnus nusimano daugiau, kiti – mažiau, galvos skausmu, nes keliauja tiesiai pas juos į namus. Todėl raginame VMVT palengvinti gyvūnų atvežimo į Lietuvą sąlygas, tam, kad gyvūnų keliavimas būtų aiškiai kontroliuojamas ir galėtume tinkamai jais pasirūpinti vardan mūsų pačių saugumo“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Priglausti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius žmonių
Pradėjus organizuoti pagalbą Ukrainos gyvūnams, GGI kvietė atsiliepti žmones, kurie galėtų laikinai priglausti iš karo zonos atgabenamus gyvūnus. Priimti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius Lietuvos žmonių.
„Kai tik gyvūnai bus pradėti gabenti į Lietuvą centralizuotai ir jiems bus suteikta visapusiška pirminė pagalba, bus kreipiamasi į pasisiūliusiuosius priglausti gyvūnus laikinai ar visam laikui. Esame labai dėkingi, kad prisidėjusiųjų prie pagalbos Ukrainos gyvūnams – taip daug“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog dabar, kai Lietuvos gyventojai gausiai aukoja ir padeda Ukrainai, sunkiau išgyvena mūsų pačių prieglaudos, todėl gyventojai prašomi neužmiršti ir jų. Planuojama, jog kai tik atsiras galimybė vežti gyvūnus didesniais kiekiais, pirmiausia juos priims Lietuvos prieglaudos, visgi ir jos – nuolat perpildytos, todėl gyventojai kviečiami aktyviau priglausti dabar prieglaudose esančius gyvūnus. Priglausti gyvūną, atlaisvinti prieglaudoje vietos – dar vienas būdų, kaip galima padėti Ukrainos gyvūnams.
