Patikrino tik po 8 dienų
Bendrasis pagalbos centras tądien informavo, kad Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Dervelių kaime, Draumėnų g. 1 kilo didelis gaisras, kurio metu užsiliepsnojo žemės ūkio bendrovės pastatas. Įvykio dieną „Delfi“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vita Makauskaitė-Uzialė informavo, kad sudegė dalis fermos, kitus galvijus pavyko išgelbėti. Kaip tąkart skelbta, pirminiais duomenimis sudegė 70 veršių ir 23 veršiukai. Vėliau šis skaičius, „Delfi“ kreipusis į PAGD, buvo patisklintas. Apie tai – tolimesnėje straipsnio dalyje.
Įvykis iš karto sulaukė organizacijos „Tušti narvai“ dėmesio. Pastarosios įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė kreipėsi į VMVT, siekdama išsiaiškinti, ar atliekami visi procesiniai veiksmai, kurie ne tik padėtų išaiškinti minėto atvejo aplinkybes, bet ir potencialiai galėtų užkirsti kelią panašioms ateities nelaimėms.
„Aš ir rašiau jiems klausimus, tikėdamasi, kad jie jau atlieka tikrinimą, gaisras jau buvo įvykęs. Mano nuomone, tarnyba, kurios funkcija yra gyvūnų apsauga, tik sužinojusi apie tokį gaisrą, turėtų tikrinti. Tai reiškia, tą pačią arba kitą dieną. Visa žiniasklaida apie jį parašė, negalima sakyti, kad niekas nežinojo, niekas nebuvo informuotas. Aš už kelių dienų parašiau jiems raštą, paklausiau, kas yra atsakingas už tyrimą. Man jie dar po mėnesio atrašo, kad niekas neatsakingas už jokį tyrimą, jie to tyrimo jokio nedarys normalaus, jie patikrinimą atliko po 8 dienų.
Tai kas gali būti po 8 dienų tiriama? Dalykai keičiasi. Ypač, jeigu mes kalbame apie atvejį, kad gali būti tyčia kažkas padaryta ar kažkas buvo ne taip tame ūkyje. Man atrodo, kad per 8 dienas tikrai įmanoma paslėpti įrodymus ir viską sutvarkyti. Dabar kitas dalykas – gal jie net nebūtų tikrinę iš viso, jeigu jie nebūtų gavę klausimų iš manęs. Ir tada irgi klausimas – kam yra reikalinga tarnyba, kuri turi užtikrinti gyvūnų apsaugą, bet jiems ta gyvūnų apsauga net nėra labai įdomi? Ar jiems iš viso reikia tokios funkcijos?“ – laidoje „Delfi diena“ svarstė G. Vaitkevičiūtė.
Pešnekovė pabrėžė: „Gyvūnai savo laikymo vietose degti gyvi neturėtų.“ Pasak jos, gyvūnų nuo gaisro niekas neapsaugojo, o priežastys, kodėl kilo gaisras ir ar jo nebūtų galima traktuoti kaip žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT aiškintis neketina.
„Institucija, kuri turėtų pasirūpinti, kad tokių atvejų išvis nebūtų arba jų būtų išvengiama kiek įmanoma ateityje, nesirūpina. Jai absoliučiai nerūpi. [...] Tas labai glumina ir šokiruoja. Ar mes gyvename tokioje šalyje, kur gyvūnai gali būti deginami gyvi? Nežinome, ar tai buvo tyčia padaryta, ar netyčia, ar yra kažkas, ko neatitiko tas ūkis, dėl ko tie gyvūnai galėjo sudegti. Niekas nieko nežino, bet panašu, kad niekam ir neįdomu“, – teigė gyvūnų teisių gynėja.
Viešoje erdvėje pasipylė ir svarstymų, ar netyčinis gaisras gali būti laikomas žiauraus elgesio su gyvūnais apraiška. G. Vaitkevičiūtė sako, kad pasakyti, ar šis gaisras buvo tyčinis, ar ne – negali. Organizacija kreipėsi į PAGD, kurio pagalba žada situaciją nagrinėti toliau. Vis dėlto, sako ji, aišku viena – tinkamose sąlygose laikomi gyvūnai tokios baigties galėjo išvengti.
„Aš jums galiu paskaityti iš veršelių gerovės reikalavimų: veršidės izoliacija, šildymas ir vėdinimas turi būti toks, kad oro judėjimas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ar dujų koncentracija ore būtų nekenksmingi veršeliams. Mes turime pretekstą manyti, kad bent jau patikrinti reikia. Taip, galbūt tai buvo netyčinis gaisras ir galbūt tai yra tragedija, bet aš pati iš priešgaisrinės saugos mokymų atsimenu, kad gaisrininkai visada sako, jog vietose, kuriose yra viskuo pasirūpinta, gaisrai nekyla.
Tai labai svarbu yra išsiaiškinti, kas buvo ne taip, kodėl tie gyvūnai degė, galbūt yra kažkokia informacija, kuri yra naudinga ir kitiems, kas laiko gyvūnus. Kai tokie atvejai įvyksta, taip, tai gali būti tragedija, bet mes turime žinoti visą informaciją, visuomenei turi būti suteikti atsakymai. Mums, beje, tų atsakymų tarnyba neteikia, gal jums pateiktų, jeigu jūs paklaustumėte, bet su gyvūnų apsaugos organizacijomis jie nėra linkę bendradarbiauti, nors jų funkcija irgi yra gyvūnų apsauga. Tai mums reikia atsakymų, kad tokių tragedijų, jeigu tai yra netyčia, būtų galima išvengti ateityje, kad kiti gyvūnai nežūtų gaisruose“, – laidoje tvirtino pašnekovė.
„Tarnybos funkcijose yra užprogramuotas neveikimas“
Pasiteiravus, kokia vis dėlto tokiu atveju turėtų būti VMVT reakcija ir veiksmai, G. Vaitkevičiūtė aiškina, kad apie vidinę institucijos tvarką ji žinių neturi. Tai, sako ji, – ne vieša informacija.
„Yra daug neaiškumo. Tos procedūros man nėra žinomos. Gali būti, kad jiems iš tikrųjų trūksta įgaliojimų. Gali būti, kad jie negali tikrinti nesulaukę skundo. Bet tada mes turime prašyti daugiau įgaliojimų. Ta pati tarnyba turi eiti į Seimą ir sakyti: žiūrėkite, mes negalime užtikrinti gyvūnų gerovės su tais teisės aktais, kurie yra, su tais įgaliojimais, kuriuos mes turime. Mes esame nepajėgūs ir neįgalūs – duokite mums daugiau įgaliojimų.
Jeigu mes tiesiog įsivaizduotume, kad sudegė ne gyvūnai, bet sudegė senelių namuose seneliai – kaip mes įsivaizduojame, kaip turėtų reaguoti tie, kas tiria? Po 8 dienų nuvažiuoti pažiūrėti? Ar mums tai atrodytų normalu, kad tarnyba, kuri turi rūpintis, net nevažiuoja? Tai mes suprantame akivaizdžiai, kad jeigu tai būtų ne gyvūnai, o žmonės, tai būtų nepriimtina ir netoleruotina. Tai turėtume suprasti, kad ir su gyvūnais tai yra nepriimtina“, – tikino ji.
Po to, kai G. Vaitkevičiūtė kreipėsi į VMVT, jos atstovaujama organizacija sulaukė atsakymo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šio gaisro atveju pažeistas nebuvo. Jokių kitų detalių tarnybos atsakyme ji nerado.
„Lietuvoje nėra nė vienos gyvūnų apsaugos organizacijos, kuri pasitikėtų šia tarnyba, kad ji sugeba atlikti savo darbą gyvūnų apsaugos srityje. Tai mano galva, jų darbas yra tą pasitikėjimą auginti ir jį suteikti, ir juk tų atsakymų reikia ne „Tuštiems narvams“, jų reikia visuomenei. Tai yra tragedija – sudega 100 gyvūnų gyvi. Ir tarnyba turėtų suteikti tuos atsakymus visuomenei, kad būtų aišku, kad nekiltų spekuliacijų. Dabar jie atsako vienu sakiniu: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra nepažeistas, patikrinimą atlikome, niekas nepažeista.
Ką jūs tikrinote? Kaip jūs tikrinote? Kada jūs tikrinote? Kiek žmonių tikrino? Tai nėra parašyta. Niekur nėra jokios informacijos, nei aktas pridėtas tikrinimo, nei nuotraukos. Nieko nėra. Vienu sakiniu maždaug, kad atsikniskite nuo mūsų. Taip pasako. Aišku, mes nepaliekame taip, jau kreipėmės į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kad jie pasakytų, ką jie ten rado, kai tyrė, jei tyrė, nes dažnai po tokių gaisrų tyrimai vyksta. Tai mes taip nepaliksime, kad tokiu atsakymu taip nusiplautų ir viskas“, – aiškino nevyriausybinės organizacijos vadovė.
Pasak jos, tokie atvejai tik parodo, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje vis dar tebėra paraštėse. Tai – ne vienetinis atvejis, kurį būtų galima laikyti klaida, tai, jos nuomone, – tendencingas institucijų aplaidumas.
„Aš sakyčiau, kai yra kažkas padaroma, kai gyvūnai iš tikrųjų yra atimami iš žmonių, kurie juos kankina, tai yra vienetiniai atvejai. Kad tarnyba, kuri turi užtikrinti gyvūnų gerovę, numoja ranka į žiaurius atvejus, mes turime daugybę pavyzdžių. Lygiai ta pati Šiaulių VMVT, kuri čia dabar man atsakė, tai daro jau ilgai, seniai, mes žinome, kad šitos tarnybos ne vienas vadovas, ne vienas aukštas pareigas užimantis žmogus buvo sulaikytas STT dėl įtarimų, dėl korupcijos, dėl įtarimų imant kyšius, tai aš sakyčiau, kad čia yra nelabai funkcionuojanti tarnyba. Kol mes jos nepakeisime iš esmės arba apskritai neatimsime iš jų gyvūnų apsaugos funkcijos, tol mes gyvūnų apsaugos neturėsime.
Tarnybos funkcijose yra užprogramuotas neveikimas, nes ji turi daugybę funkcijų, kurios prieštarauja vienos kitoms. Jie turi ir ūkininkus atstovauti ir jiems padėti, ir turi gyvūnus ginti. Ir ką mes matome, kai ūkininkų ir gyvūnų interesai truputį išsiskiria, tai gyvūnai niekada nelaimi. Tai mes turime tarnybą, kurioje iš esmės yra užprogramuotas neveikimas gyvūnų naudai. Manau, kad kol neateis drąsūs politikai, kurie norės esminės reformos, tol mes tos gyvūnų apsaugos, kaip įsivaizduojame ją civilizuotoje valstybėje, tiesiog neturėsime“, – pabrėžė pašnekovė.
VMVT tikina atlikusi viską, kas buvo būtina
„Delfi“ kreipusis į VMVT, tarnybos atstovai informavo, kad gaisro kilimo priežastis tiria PAGD ir policijos pareigūnai, o pati tarnyba gaisro priežasčių nevertina ir netiria – tai nėra įstaigos kompetencija.
„VMVT pareigūnai neturi atsakomybės ir taipogi galimybių dalyvauti gaisro gesinime ar tuo labiau eiti į degančius pastatus. Pabrėžiame, tai atlieka susijusios tarnybos. Priežastį nustatys jos“, – aiškina VMVT.
Patikrinimą tarnybos pareigūnai, kaip teigė ir G. Vaitkevičiūtė, atliko liepos 26 dieną, t. y. praėjus 8 dienoms po įvykio. Šiaulių apygardos pareigūnai nuvyko patikrinti 2 fermų, esančių Dervelių ir Bališkių kaimuose, kur po gaisro yra laikomi galvijai.
„VMVT atliktas patikrinimas buvo vykdomas siekiant įsitikinti, kad tinkamai sutvarkyta šalutiniai gyvūniniai produktai ir gyvi laikomi gyvuliai laikomi nepažeidžiant gerovės reikalavimų. Per gaisrą žuvusių gyvūnų kūnai buvo išvežti į UAB „Rietavo veterinarinę sanitariją“, patikrinimo metu nustatyta išgelbėtų gyvūnų gerovė nepažeista.
Taip pat patikrinimo metu buvo fiksuota, kad elektros laidai likusiuose tvartuose izoliuoti. Įrengta nuotėkų rėlė (esant trumpam sujungimui, rėlė atjungia elektros tiekimą visoje fermoje), 2024-06-28 fermoje buvo atliktas elektros varžų matavimas. Prieš tai patikrinimas buvo atliktas 2023-08-16 – 18 d., gyvūnų gerovės pažeidimų nenustatyta.
VMVT duomenimis gaisro metu bendrovės darbuotojų dėka iš gaisro buvo išgelbėta apie 100 telyčių iš gretimo tvarto“, – informuoja tarnybos atstovai.
PAGD neįžvelgia nei tyčinio gaisro, nei priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo
„Delfi“ kreipusis į PAGD su klausimu patikslinti turimą informaciją, įstaigos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pabrėžė, kad dėl gaisro buvo atliktas neatidėliotinas patikrinimas.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gaisro metu sudegė fermos medinės stogo konstrukcijos, 400 kv. m stogo, dengto šiferiu, stogas, dengtas skarda, sukrito, nuo karščio deformavosi apie 300 kv. m skardos. Sudegė viduje buvę įvairūs ūkio padargai, visos degiosios medžiagos, gyvulių metaliniai gardai aprūko, apanglėjo, sudegė 54 telyčios (apie 1 metų) ir 20 veršelių.
Taip pat sudegė apie 80 kv. m priblokuoto pašarų cecho stogo, dengto šiferiu, medinės stogo konstrukcijos, sukrito medinė perdanga, šiltinta spaliais. Apdegė, apanglėjo medinės cecho pastato konstrukcijos“, – teigia A. Gudžiauskas.
PAGD patikslino ir gaisro priežastis.
„Pagal gaisro plitimo kelius, konstrukcijų išdegimo intensyvumą labiausiai tikėtina, kad gaisro židinys buvo prie kelio važiuojamosios dalies esančioje nušienautoje žolėje. Pučiant palankiam vėjui, ugnis plito pastato link. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Tyčinio padegimo požymių ar priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta“, – informuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.