Nuvykę į nurodytą vietą išties radome dvi mergaites, „Ryto“ pagrindinės mokyklos šeštokes Ugnę Petraitytę ir Urtę Lukaitę, kurios laukė atvykstančios pagalbos iš „Plungės priglaustukų“, kad pagelbėtų jų rastam benamiui gyvūnui. Matėsi, kad šuo nėra jaunas, gulėjo apklotas ir viskam apatiškas. Akivaizdu – senokai ką nors burnoje turėjęs, nes kai atsikėlė, buvo galima suskaičiuoti pro kailį išsišovusius šonkaulius.
Mergaitės pasakojo ėjusios į parduotuvę, kai pamačiusios prie daugiabučio drebantį gyvūnėlį. Ugnė greitai užklojo jį savo šaliku, kad apšiltų.
Netrukus prie susirūpinusių mergaičių priėjo nepažįstamas vyras, po to ir moteris. Pastaroji turėjo nusipirkusi ėdalo katėms ir jį visą atidavė nusilpusiam šuneliui. Šis viską suėdė, bet bendrauti nenorėjo, gulėjo susigūžęs. O vyras išsitraukė telefoną ir paskambino benamius gyvūnus globojantiems „Plungės priglaustukams“, pranešė apie gyvą radinį.
Ugnė ir Urtė papasakojo, kad šioje vietoje kartais matydavo padėto maisto benamiams gyvūnams. Kartais čia matom vaikštančių kačiukų, dažniausiai jie būna nebaikštūs, gal dėl to, kad žmonės juos maitina. Mes irgi labai mylim ir kates, ir šunis, turim jų namuose ir kaime“, – viena per kitą kalbėjo mergaitės. O besišnekant atvyko ir „Plungės priglaustukų“ savanorė Gabija Tautvydienė.
Moteris be jokio vargo prisegė pavadėlį prie antkaklio, juosiančio šunelio kaklą, ir išsivežė jį į prieglaudą. Kitą rytą susisiekėme su „Plungės priglaustukų “ vadove Jurgita Juknevičiūte-Domarkiene. Išgirdome, kad šunelis yra apgyvendintas šiltai, pamaitintas ir dabar dvi savaites lauks šeimininkų. Jei šie neatsiras, amsiui bus ieškoma naujų namų.
„Matome, kad šuo apleistas, ilgokai prastai maitintas, bet nėra labai senas, dantys geri. Dabar kiekvieną dieną sulaukiame skambučių iš žmonių, kurie nori atiduoti mums savo augintinius. Visokių aplinkybių yra: vieni skiriasi, kiti išsikrausto, nebegali rūpintis ir t.t. O savanorių beveik neturime, nes darbas yra sunkus: tai ne glostymas ir vaikštinėjimas su patikusiu gyvūnu, o rimti darbai švarinant aplinką, maitinant“, – kalbėjo Jurgita pripažindama, jog imdamasi šios misijos – gyvūnų globos – ir pati nesitikėjo, kad bus tokia situacija, jog tokiai daugybei gyvūnų reikės jos pagalbos.