Vaikystės svajonė
Dar mokydamasi pradinėse klasėse, ji svajojo, kaip užaugusi gydys gyvūnus. Ką ten svajojo – tvirtai apsisprendė. Ir baigdama dvyliktą klasę „Ateities“ vidurinėje mokykloje savo nuomonės nepakeitė, nors ją atkalbinėjo giminės, draugai ir šiaip pažįstami, sakydami, kad veterinarijos gydytojo darbas sunkus, kruvinas, purvinas ir t.t. Severina mokėsi labai gerai, puikiai išlaikė egzaminus ir panorėjusi galėjo studijuoti mediciną. Tačiau, nepaisant aplinkinių spaudimo, liko ištikima vaikystės svajonei – įstojo į Veterinarijos akademiją Kaune, kurią baigė 2012 metais. Pasak jos, viską nulėmė tvirtas žemaitiškas charakteris.
Baigiantis studijoms, beveik iškepta gydytoja išvyko dviems mėnesiams į stažuotę Berlyne, kur sužinojo apie visai kitokį požiūrį į gyvūnų gydymą. Vokiečiai mano, kad tai yra kilnus ir garbingas darbas. Baigusi studijas, persikėlė į Vilnių, kur dvejus metus dirbo veterinarijos klinikoje. Kaip pati Severina sako, sunku jai buvo dirbti vadovaujant kam nors kitam, ji pati noriai priima sprendimus, pati už juos atsako. Tad gana greitai įgyvendino svajonę – turėti savo kliniką, kurią įsteigė 2014 metais.
Šunys – neatskiriama gyvenimo dalis
Gydytoja myli šunis ir noriai džiaugiasi jų draugyste bei švelnumu. Severinos aistra – škotų seteriai (dar vadinami Gordono seteriais). Kartu su tos veislės šunimi Rikiu ji užaugo. Tad, kai tik galėjo sau leisti, įsigijo du škotų seterius, kuriuos pavadino Kenzo ir Džiazu. Kenzui dabar aštuoneri metai, jis vis dar džiugina šeimininkę nuoširdžia draugyste. Jis yra truputį vyresnis už Džiazą, bet Džiazas buvo silpnesnės sveikatos, tad praėjusiais metais iškeliavo į amžinus medžioklės plotus.
Iš „Telšių uodegėlės“ Severina buvo paėmusi ir priglaudusi didelį Kaukazo aviganį, pavadino jį Meška, nes iš tikrųjų buvo didžiulis. Jis buvo solidaus amžiaus, gražiai ir ramiai nugyveno savo likusį gyvenimą pas Severiną namuose. Su savo augintiniais Kenzo ir Džiazu šeimininkė nemažai dalyvaudavo šunų parodose-konkursuose. Labiau sekėsi Kenzo – net keturiose ES valstybėse: Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis tapo tarptautinių parodų nugalėtoju.
Augintiniai turi gyventi komfortiškai
Veterinarijos gydytojas – tai ne tik gydytojas, kuris gyvūną paskiepija, suženklina, skiria vaistus, operuoja, bet ir mato pasaulį plačiau – augintinis turi būti laimingas, jaustis patogiai ir komfortiškai, gauti visavertį maistą. Tokie gydytojai kaip Severina ne tik mato, bet ir daro, kad mūsų augintinių kasdienybė taptų lengva ir patogi. Tad neatsitiktinai atsirado jos svirplių skanėstų ir rūbų linija, pavadinta Kenzoo. Skanėstai ir papildas iš džiovintų svirplių yra ypač reikalingi alergiškiems šunims, kurių šiais laikais vis daugėja dėl nekokybiško dauginimo ir selekcijos nebuvimo bei aplinkos užterštumo.
Ruošdama savo numylėtinius parodoms, Severina pastebėjo, kad jiems labai sunku surasti tinkamus, kokybiškus ir praktiškus rūbus. Tad savo augintiniams siūdavo rūbus pati. Mat parduotuvėse parduodami rūbai yra standartiniai. Dideliems, judriems šunims rasti „šalbierką“ nėra lengva.
Škotų seteriai, stafordšyrai, kurzharai, dobermanai – dauguma jų yra nestandartinio sudėjimo. Pirmieji kombinezonai buvo pasiūti savo augintiniams, o dabar jau turi nemažą rūbų kolekciją „dičkiams“, užsukus su augintiniu, jų galima įsigyti pačioje Severinos klinikoje arba internetinėje parduotuvėje kenzoo.lt. Gydytoja Severina mėgaujasi šiuo kūrybiniu darbu, kuris irgi tapo jos gyvenimo dalimi – kuria pakuotės dizainą, modeliuoja rūbus, renkasi medžiagas, bendrauja su siuvėjais, daro fotosesijas su keturkojais.
Būti veterinarijos gydytoja nėra paprasta
Per dvylika darbo metų Severinai teko rasti savo būdą, kaip išgyventi sudėtingas situacijas, nesėkmes, sėkmes, ir kartu pačiai gyventi normalų visavertį gyvenimą. Veterinarijos gydytojo darbas yra įdomus, teikia daug džiaugsmo, kai pavyksta išgydyti sunkiai sužeistą ar sergantį gyvūną. Bet būna visokių atvejų. Tai psichologiškai sunkios situacijos su augintinių šeimininkais, kai reikia priimti sunkius sprendimus ir leisti gyvūnui iškeliauti. Arba atsiranda šeimininkų, kurie nusprendžia, kad neverta augintinio gydyti.
Dabar Severina tvirtai apsisprendė būti nepasiekiama savaitgaliais. Iš pradžių ji lėkdavo bet kada, kai tik paskambindavo. Bet greitai pajuto, kad darbas be poilsio kainuoja labai daug jėgų, sekina. Nepailsėjęs nebegali kokybiškai dirbti kitą savaitę. „O kas pasirūpins mano augintiniais, kai aš „sudegsiu“ ir nebegalėsiu jais rūpintis“, – pagalvojo kartą. Teko priimti nelengvą sprendimą – leisti sau kokybiškai pailsėti savaitgaliais bei po darbo valandų.
Dabar Severinai galima skambinti tik darbo laiku. To darbo laiko pakanka, kad būtų suteikta medicinos pagalba dešimtims gyvūnų. Laisvalaikiu ji labai mėgsta vaikščioti su savo augintiniu, vertina vandenį ir visas su juo susijusias atrakcijas. Maudosi šaltame vandenyje, plaukioja burlente, atrado wake parką su vandenlentėmis. Praktikuoja jogą ir meditaciją, nes tai padeda susitvarkyti su sunkiomis situacijomis, sudėlioti mintis ir nuraminti protą.