„Dedamas toks antkaklis, kuris, vienu žodžiu, duria ir šuo atpranta lot. Čia yra visai nesudėtinga, yra tokių priemonių. Užsienyje dar netgi balso stygos šunim perpjaunamos“, – pasiūlymus bėrė savivaldybės tarnautoja.
Tokie specialistės teiginiai labai papiktino gyvūnų mylėtojus. Feisbuke užvirė įnirtingos diskusijos, kurių dalyviai kategoriškai pasmerkė N. Gendvilienės idėjas. Jie tokias priemones laiko gyvūnų žalojimu, už kurį Lietuvos įstatymai numato atitinkamą atsakomybę.
„Ponia, norisi jums pasakyti kelis dalykus: A. Mes gyvenam ne Šiaurės Korėjoj, o civilizuotoje demokratinėje valstybėje, kur pjaustyti šunims balso stygas neskamba normaliai. B. Cituoju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą: „Draudžiama <...> bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ (4 straipsnis)“, – taip į TV3 žiniose paskelbtus savivaldybės tarnautojos teiginius sureagavo feisbuko vartotoja Gintarė.
Kraštutiniu atveju siūlo pjauti balso stygas
Rugsėjo 20 d. patvirtintos atnaujintos triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Jas pristatydama Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė N. Gendvilienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujos taisyklės bus griežtesnės.
Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse tarp bendrųjų nuostatų ir pagrindinių sąvokų išskiriama buitinio triukšmo sąvoka, kurioje minimas žmonių ir gyvūnų gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.
Pagal atnaujintas taisykles, gyvūnų laikytojams, auginantiems ir laikantiems gyvūnus, draudžiama gyvūnų veikla trikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Ši specialistė panašias idėjas iškėlė ne tik kalbėdama su žurnalistais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams pristatydama naujas taisykles, N. Gendvilienė teigė, kad su triukšmaujančiais šunimis turėtų būti tvarkomasi jiems sukeliant skausmą – uždedant dresūrai skirtus antkaklius arba pjauti balso stygas.
„Jau ir mūsų taisyklėse yra įrašyta, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų gyventojų rimties. Jei bus trys gyventojo skundai dėl tokio šuns, mes eisime pas jo šeimininką ir pasakysime, kad uždėtų gyvūnui specialų pavadėlį, arba kraštutiniu atveju galima pjauti balso stygas. Tokia priemonė užsienyje irgi taikoma. Ten šunys iš viso neloja“, – taisyklių pristatymo metu aiškino N. Gendvilienė.
Vicemeras siūlytas priemones vadina nesąmone
Internetinėje erdvėje netrukus pradėta piktintis tokiu specialistės komentaru, esą pasiūlymas yra žiaurus, kalbama apie gyvūnų kankinimą. Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas su N. Gendvilienės siūlomomis priemonėmis nesutinka. Anot jo, už viešosios tvarkos pažeidimus turėtų atsakyti ne augintinis, o jo šeimininkas.
Mero pavaduotojas mano, kad savivaldybės darbuotojos N. Gendvilienės komentaras yra nekorektiškas ir nelogiškas, neatspindintis savivaldybės pozicijos.
„Kiekvienas komentuoja pagal savo „sugedimo“ laipsnį. Tokių nesąmonių kaip balso stygų pjovimas mūsų dokumentų projektuose nėra ir būti negali. Tai yra tik vieno žmogaus samprotavimai“, – teigia A. Šulcas.
Kita vertus, Klaipėdos mero pavaduotojas sutinka, kad gyventojų rimtis yra šventa ir jos trikdyti nedera niekam – nei žmonėms, nei jų augintiniams.
„Tam žmonės ir sukuria bei laikosi taisyklių, įstatymų nutarimų. Už globotinį atsakingas yra jo globėjas, tad sankcijos už taikaus sambūvio taisyklių nesilaikymą turi būti taikomos būtent jam, o ne globotiniams“, – aiškina A. Šulcas.
Specialistė nemano pasakiusi kažką blogo
N. Gendvilienė po kilusio pasipiktinimo antradienį DELFI aiškina, kad balso stygų pjovimas jai atrodo visiškai pateisinama priemonė užtikrinant žmogaus teisę į ramybę savo namuose.
„Aišku, balso stygų perpjovimas yra žiauru, lygiai taip pat, kaip ir šuns kastravimas ir sterilizacija, nes tuomet gyvūnai neatlieka savo funkcijos. Esmė ta, kad šunys gyvena tarp žmonių, o žmonės nori ramybės. Šiuo metu turime skundą iš viso nuosavų namų kvartalo gyventojų. Jei žmogus praeina ar pravažiuoja, pradeda lot vienas šuo, antras, trečias – visas kvartalas atsibunda“, – aiškina ji.
Anot pašnekovės, šunų savininkai privalo mokyti savo šunis drausmės, jei nepavyksta to padaryti patiems – samdyti dresuotojus, uždėti specialius antkaklius, trukdančius šuniui loti.
„Visos šios priemonės yra pateisinamos, nes žmogus turi konstitucinę teisę į poilsį ir ramybę savo namuose. Aš irgi turiu šunų, bet gyvenu miške – mano šunys netrukdo niekam“, – teigia ji.
Problema turėtų būti sprendžiama kitomis priemonėmis
Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad N. Gendvilienės pasiūlytos priemonės yra žiaurios. „Tai yra visiškai nenormalu. Nesuprantama, kaip žmogui gali kilti tokia mintis, kaip „pjauti balso stygas“. Ir apie kokį užsienį ji kalba – šunys loja visur“, – piktinasi B. Kymantaitė.
Tiesa, gyvūnų laikymo taisyklėse yra nurodyta, kad gyvūno laikymas neturi trikdyti aplinkinių ramybės – nesvarbu, kokiu paros metu. Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, gyvūnui triukšmaujant šeimininkas turi imtis priemonių, tačiau tikrai ne tokių, kokias siūlo N. Gendvilienė.
„Jei paliktas šuo nuolat loja, tai nėra gerai ir savininkas turi imtis priemonių, kurios priklauso nuo situacijos. Kodėl šuo loja? Gal jam nuobodu, jis kasdien būna ilgai paliekamas vienas ar negauna pakankamai fizinio krūvio ir pasivaikščiojimų. Gal aplinkui daug dirgiklių, o šuo nesocializuotas, bailus, jautrus“, – aiškina B. Kymantaitė.
Vienas iš galimų sprendimų – voljere ar teritorijoje laikomą šunį perkelti kitur, kur dirgiklių būtų mažiau. Šunis reikėtų dažniau vedžioti net ir laikant juos kieme ar voljere – augintiniams taip pat, kaip ir žmonėms, svarbus išėjimas iš savo namų.
Pašnekovė pabrėžia, kad šeimininkams dar prieš įsigyjant šunį būtina susimąstyti, ką jie darys, jei paliktas vienas šuo pradės loti. Apie tai nepagalvojus, augintinio gali tekti atsisakyti.
„Tai poniai kuriant ir komentuojant taisykles reikėtų susipažinti su kitais galiojančiais įstatymais, kad neužsitrauktų baudžiamosios atsakomybės su tokiais pasiūlymais“, – įspėja B. Kymantaitė.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad triukšmaujančiais gyvūnais nesirūpinantiems šeimininkams taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti. Triukšmo prevencijos taisyklėse numatoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį.
Pagal jį, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Padarytas pakartotinai, pažeidimas užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų.