Čia į diskusijas įsitraukia jau ir veterinarijos gydytojai, augintinių mitybos specialistai, kurie vienbalsiai ragina atsižvelgti į augintinių prigimtį, jų protėvius ir bendrą organizmo struktūrą, kuri labai skiriasi nuo visavalgių ar žolėdžių gyvūnų.
Veterinarijos gydytojas Martynas Jermolajevas teigia, kad veganiška mityba katėms ar šunims gali būti taikoma tik labai išskirtiniais atvejais, nes mūsų augintiniams, ypač katėms, nėra jokio fiziologinio poreikio augalinei materijai.
„Tai gali būti daroma tik tada, kai yra stiprūs sveikatos sutrikimai, kurių metu trumpalaikė veganiška mityba arba jos komponentai gali pataisyti situaciją“, – teigia veterinarijos gydytojas.
Žinoma, interneto platybėse neretai plinta vaizdeliai kaip katės ar šunys su pasimėgavimu valgo vaisius, daržoves ar lyg karvutes rupšnoja žolę, tačiau specialistų nuomone, tai nėra argumentas, kad mūsų augintiniams reikia būti veganais, tai labiau išimtis iš taisyklės.
Augintinių organizmo prisitaikymas prie mitybos
„Šunys yra pripratę virškinti kaulus, odą, plaukus, didelį kiekį baltymų, kuriems virškinti reikalingas žemas pH lygis (įprastai apie 2 pH), o veganiškoje mityboje mes užverčiame augintinio organizmą dideliu kiekiu ląstelienos, krakmolo, kurio virškinimas tokioje terpėje kaip šuns skrandis nėra efektyvus ir optimalus“, – faktais dalijasi Martynas Jermolajevas.
Veterinarijos gydytojas paaiškina, kad šuns žarnynas yra trumpas, todėl augalinės kilmės medžiagos gali būti ne tik netinkamai suvirškintos, bet ir užsilikti žarnyne, dėl to ne tik išbalansuojama žarnyno mikroflora, bet gali prasidėti ir įvairūs gedimo procesai, kurie sukelia papildomas virškinimo problemas ar netgi ligas. „Mėsėdžių virškinamas traktas yra drastiškai trumpesnis nei žoliaėdžių ir taip pat trumpesnis nei visavalgių, nes jie prisitaikę valgyti lengviau ir greičiau virškinamą produktą – mėsą“, – antrina augintinių mitybos specialistė Agota Jakutytė.
„Atkreipkite dėmesį, kaip šunų ir kačių dantys ir sąkandis skiriasi nuo žolėdžių gyvūnų. Žolėdžiai gyvūnai (arkliai, galvijai), turi ilgus, plačius, plokščiu paviršiumi krūminius dantis, kurie skirti sumalti augalinės kilmės produktus iki smulkių dalelių, kurios yra lengviau virškinamos, kai tuo tarpu mėsėdžių gyvūnų dantų išdėstymas ir sąkandis yra skirtas ne malti žolę, o plėšyti mėsą“, – teigia Agota Jakutytė,
Svarbus faktorius sveikatai – aminorūgštys
Tai vienas svarbiausių faktorių, dėl kurių visi gyvūnų priežiūros, sveikatos ir mitybos specialistai sutaria, kad veganiška mityba nėra tinkama mūsų augintiniams. Gyvulinės kilmės baltymai savyje turi keturias gyvybiškai svarbias amino rūgštis: metioniną, valiną, leuciną ir izoleuciną.
Būtent šios rūgštys palaiko šuns organizmą, kurio didžiąją dalį sudaro baltymai, o jie sudaryti iš aminorūgščių. Todėl, apriboję bent vieną iš šių keturių aminorūgščių, galime sukelti neigiamų padarinių savo šuns sveikatai.
Pavyzdžiui, be metionino organizmas negali pasigaminti labai svarbaus augimo hormono, vadinasi vystymosi ir augimo procesai ne tik sulėtėja, bet gali ir išvis sustoti. O leucinas, valinas ir izoleucinas – aminorūgštys, svarbios baltymų sintezei bei kitų gyvybinių funkcijų palaikymui. Šių rūgščių stoka augalinės kilmės produktuose įrodo, kad veganiška mityba nėra tinkama mūsų augintiniams.
Kas lieka pašalinus gyvulinės kilmės produktus maiste?
Veganiško augintinių maisto pagrindas – ryžiai, žirniai ir avižos. Tai aukštą angliavandenių kiekį turintys produktai, kuriuos ne tik sunku suvirškinti mūsų augintiniams, bet jie didina ir nutukimo, cukrinio diabeto, vėžinių susirgimų rizikas. Šie produktai sukelia netikrą sotumo jausmą, nes užkemša organizmą ir yra ženkliai ilgiau virškinami. „Nei šunys, nei katės nėra prisitaikę skaidyti angliavandenių, jų seilės negamina emilazės, kuri yra svarbi angliavandenių virškinimo procese“, – teigia mitybos specialistė Agota Jakutytė.
Veterinarijos gydytojo Martyno Jermolajevo teigimu, veganiškoje augintinių mityboje įprastai neteisingai sudaryta būna ir riebalų kompozicija, vyrauja didesnis polinesočiųjų rūgščių (gaunamos iš sėklų, riešutų) kiekis, kuris ne tik greičiau sendina organizmą, bet turi polinkį sukelti įvairius uždegimus, širdies bei kraujagyslių ligas.
Veganiška mityba – misija neįmanoma?
Augintinių mitybos specialistės Agotos Jakutytės nuomone, esant tikrai svarbiam poreikiui, maitinti augintinius veganiškai galima, tačiau tam reiks nemenko pasiruošimo, daug skaičiavimo ir kasdienai pritaikytų receptų. Specialistė skatina apsvarstyti, ar veganiškos mitybos augintiniui taikymas yra tikrai būtinas, ar tai labiau norų ar tendencijų klausimas.
Gyvūnų fizioterapeutė Julija Rusteikaitė pritaria specialistų nuomonei, kad augintiniai turėtų būti maitinami atsižvelgiant į jų biologinę rūšį. „Atsižvelgiant į šuns evoliuciją, sutinku, jog šuo jau seniai nebėra vilkas ir šunys sugeba prisitaikyti ir išgyventi ėsdami įvairų maistą, tačiau manau, jog prisitaikyti ir išgyventi nėra lygu klestėti“, – teigia pašnekovė.