Žmonių, kurie augina šunis veganus, jau yra ir Lietuvoje. Ar tai tinkamas šuns šėrimo būdas ir ką reikėtų žinoti šeimininkams, kurių augintiniai yra veganai?


Maitina tik augaliniu maistu

Nors tradiciškai manoma, kad šuo – mėsėdis gyvūnas, Jurgita Šitkauskė, auginanti labradorę Moną, paneigia šiuos stereotipus. Moteris tik augaliniu maistu šunį maitina maždaug nuo vienerių metų amžiaus.

„Mintis maitinti šunį išimtinai augaliniu maistu kilo pradėjus domėtis mitybos klausimais. Analizavome kitų šalių pavyzdžius. Ilgiausiai pasaulyje gyvenęs šuo buvo veganas (gyveno net 27 metus). Paspirtimi, žinoma, buvo ir etiniai motyvai. Kilo klausimai: ar etiška vieną gyvūną maitinti kitais gyvūnais?“ – apie kilusią šuns mitybos idėją pasakoja J. Šitkauskė.

Moteris tęsia, kad Moną šeria augalinės kilmės subalansuotu pašaru šunims. Šį maistą sudaro tokie ingredientai kaip žirnių baltymai, linų sėmenys, špinatai, ananasai, Dygliuotojo ožerškio uogos, jūros dumbliai, vitaminai bei mineralai ir kitos visiškai subalansuotą mitybą palaikančios sudedamosios dalys.

„Tokio pašaro galima įsigyti ir Lietuvoje, ir jo kaina nėra didesnė nei kitų premium klasės šunims skirtų pašarų. Šį maistą šuo labai mėgsta, nors juo maitinamas daugiau kaip kelis metus, kiekvieną kartą valgo lyg pirmąsyk. Tiesa, šuo, kurį auginame, mielai papildomai užkandžiauja vaisiais, daržovėmis, kruopomis“, – pasakoja pašnekovė.

Svarbu subalansuoti mitybą

J. Šitkauskė, pradėjusi Moną maitinti augaliniu maistu, konsultavosi su augintinės veterinare, kuri patikinusi, kad toks šuns mitybos būdas yra normalus ir jei šuo sveikas, nerimauti nėra dėl ko: „Praėjus metams po to, kai gyvūnas buvo pradėtas maitinti išimtinai augaliniu maistu, veterinarijos klinikoje profilaktiškai atlikome išsamius, daug parametrų apimančius kraujo tyrimus. Jie rodė, kad šuns būklė puiki, visi parametrai atitiko normas. Po to kalbėjomės su gyvūną apžiūrėjusia veterinarijos gydytoja. Pasakius, kaip šuo maitinamas, ji visai nenustebo. Pastebėjo, kad šunys, jau daug metų gyvenantys su žmonėmis, savo fiziologija nutolo nuo pirmtakų vilkų, ir prisitaikė virškinti augalinį maistą.“

Anot pašnekovės, dabar šunys kuo puikiausiai virškina net krakmolą, ko negalima pasakyti apie šuns giminaitį vilką.

„Šuo nėra mėsėdis, jis - visaėdis ir gali maitintis įvairios kilmės baltymais. Manau, su šia gydytoja sutiks ir kiti veterinarai, skaitantys angliškai, besidomintys naujausiomis studijomis ir kreipdami dėmesį, ar jos nebuvo remtos, pvz., mėsos pramonės“, – komentuoja J. Šitkauskė.

Supranta ne visi

Vis dėlto, visuomenėje vis dar yra nuostata, kad šuo turi ėsti mėsą. J. Šitkauskė pasakoja, kad kol kas su aršiais šuns vegano kritikais ji nesusidūrusi, nors, kai tik pradėjo šunį maitinti augaliniu maistu, klausimų iš artimųjų būta.

„Mūsų artimoje aplinkoje, kritikuojančių tokį šuns mitybos būdą, nėra. Tiesa, pradžioje, svečiuojantis pas giminaičius, jie slapta duodavo kažką nuo stalo (matyt, buvo sunku patikėti, kad šuniui gali pakakti tik augalinio maisto). Ir tuomet kiekvienąkart šuo sunegaluodavo: vemdavo, viduriuodavo. Nuo maisto, kuriuo mes maitiname, taip nebūna. Veganinę šunų mitybą kritikuoja žmonės, neskaitę nei vieno mokslinio straipsnio apie šunų mitybą, nesusidūrę su taip auginamais gyvūnais. Linkėčiau plėsti požiūrį ir daugiau pasidomėti prieš sakant, kad toks šunų mitybos būdas yra radikalus ir nepriimtinas. Visada tokių kritikų norisi paklausti tiksliai įvardinti medžiagas, kurių neva trūksta taip maitinamam šuniui. Negalėjo įvardinti dar nei vienas. Tad kalbėkime remdamiesi faktais, o ne švaistykimės nuomonėmis“, – teigia pašnekovė.

Rekomenduoja sekti šuns sveikatą

Kad šuo gali maitintis maistu, kuriame nėra mėsos, įsitikinusi ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Anot jos, žmonės, kurie mano, kad šeimininkai pažeidžia gyvūnų teises nuspręsdami, jog jų augintinis bus veganas, yra neteisūs: svarbiausia, ar šuo mylimas ir, negaudamas ėsti mėsos, yra sveikas ir energingas.

„Tai tikrai nėra vienintelis žmogus pasaulyje, kuris taip maitina savo šunį. Jei mėsos trūkumą kompensuoji maistu, kurio sudėtyje yra angliavandenių, baltymų ir kitų gyvūno organizmui reikalingų medžiagų, tai organizmas gauna subalansuotą mitybą. Ir žmogus, ir gyvūnas gali normaliai gyventi taip besimaitindamas“, – komentuoja B. Kymantaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė teigia, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodyta, jog nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, tačiau norint konstatuoti įstatymo pažeidimą ir nustatyti, ar gyvūnas yra šeriamas netinkamai ar nepakankamai, turi būti įvertinta gyvūno sveiktos būklė. Jeigu gyvūnas sveikas ir energingas - jis maitinamas tinkamai ir pažeidimų nėra.

Tačiau Jakovo veterinarijos centro direktoriaus pavaduotoja, veterinarijos gydytoja Indrė Banevičiūtė neslėpė, kad į tokią mitybą žiūri skeptiškai. Ji mano, kad kai iš šuns mitybos raciono išbraukiama mėsa, nekreipiama dėmesio į jo prigimtį.

„Kadangi šuo yra kilęs iš vilkų, o jie minta tik mėsa, tai augalinis maistas šunims yra skiriamas tik tiems, kurie turi stiprias alergijas ir dėl sveikatos mėsos negali valgyti. O sveikiems šunims patartina duoti net naminės mėsos, nors yra subalansuotų pašarų, į kurių sudėtį patenka visos medžiagos, kurios reikalingos gyvūnui“, – teigia veterinarijos gydytoja.

Ji tęsia, kad, jei kai kurie gyvūnų augintojai planuoja gyvūną maitinti tik daržovėmis ir vaisiais ir neketina pirkti visaverčio pašaro šunims, tai daryti nėra rekomenduojama. Anot veterinarijos gydytojos, reikalingi mineralai ir aminorūgštys, kuriuos toli gražu ne visus galima rasti daržovėse ir vaisiuose, todėl šalia daržovių ir vaisių reikėtų pasidomėti„ kaip papildyti šuns mitybos racioną: To reikia, kad šuo augtų, ypač jei šuo yra didelių veislių atstovas", - sakė ji.

Pašnekovė įspėja, kad jei šuo maitinamas augaliniu maistu, reiktų sekti jo svorį, energingumą, kaulų ir sąnarių struktūrą. Jeigu pastebimi tam tikri pokyčiai, būtina kreiptis į veterinarą, nes augintiniui gali trūkti svarbių organizmui medžiagų.

„Nesivaikykim madų ir nebandykim piršti savo gyvenimo būdo gyvūnui. Tai yra plėšrūnas, mėsėdis, jo dantų sistema yra sudaryta tam, kad jis galėtų valgyti mėsą“, – rekomenduoja veterinarė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (222)