Žiemos metu reikalinga ypatinga priežiūra
Veterinaras sutinka, kad žiemos metu priežiūra augintiniams turi būti ypatinga. „Katinas miega ant radiatoriaus ir dažniausiai pats pasirūpina savimi, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip šuo jaučiasi lauke – ar jis šąla, ar aktyviai bėgioja, nešioja pagaliukus, žaisliukus, galų gale ar nedreba, nekilnoja letenų. Kai plaukeliai vos dengia odą, reikia šuniuką aprengti", – pataria pašnekovas.
Augintinį būtina aprengti jau tuomet, kai šaltukas paspaudžia iki -10 laipsnių šalčio. Ypač toks dėmesys reikalingas trumpaplaukiams šunims ir tiems, kurių pilvas beveik nedengiamas kailio. Svarbu neleisti augintiniams lauke užsibūti pernelyg ilgai – tai pavojinga jų sveikatai, todėl lauke patariama stengtis būti kuo trumpiau.
Kita vertus, ilgaplaukio šuns su poplaukiu rengti nebūtina. Šaltas oras yra šiaurės šalyse išvestų šunų veislių stichija, todėl su jais galima drąsiai žaisti lauke niekur neskubant.
Virusus savo augintiniams pernešame ir patys
J. Kantoravičiui teko padėti daugybei sergančių kačių ir šunų, todėl jis pastebi, kokios ligos augitinius užpuola dažniausiai. „Šunų savijauta, kaip ir žmonių, priklauso nuo oro kaitos. Vasarą šunys užsikrečia erkių pernešamomis ligomis, o žiemą būna įvairios šlapimtakių problemos. Ateina pavasaris, o su juo – sąnarių problemos. Didelė dalis katinų turi problemų su šlapimtakiais, šlapimo ir šalinimo sistema. Vieni iš dažniausių katinams pasitaikančių sveikatos problemų – šlapimo pūslės uždegimai, cistitai“, – vardina veterinaras.
Esminis skirtumas tarp kačių ir šunų sergamumo – šunų sveikatos problemos priklauso nuo metų laiko, o dažniausiai pasitaikančios kačių ligos išlieka tokios pačios ir dažniausiai yra susijusios su šlapimo ir šalinimo sistema.
Šunys jautriai reaguoja į besikeičiančią temperatūrą – esant dideliam karščiui jie susiduria su perkaitimu, o esant šaltam orui galimas peršalimas. Šunis svarbu apsaugoti ir nuo siaučiančio gripo, jie gali sloguoti ir pasigauti įvairių aplinkoje tvyrančių virusų, kuriais augintinis gali užsikrėsti.
Dėl to J. Kantoravičius siūlo sprendimo būdą – skiepus šunims. „Lietuvos įstatymai reikalauja, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo pasiutligės. Rekomenduoju būtinai skiepytis ir nuo virusinių ligų. Kai kurie galvoja, kad jei katinas neišeina į lauką, skiepyti jo neverta, tačiau virusų į namus parnešame patys savo batuose, kuriuos augintinis visada patikrina, pauosto. Taip gyvūnas gali užsikrėsti, todėl prevencija tikrai veikia“, – pabrėžia veterinaras.
Kastravimas ir sterilizacija apsaugo nuo ligų
Kiekvienam šuns ar katino šeimininkui kylantis klausimas: kodėl ir kada turėtume pagalvoti apie gyvūno kastraciją? Šis sprendimas taip pat gali būti lemtingas augintinio sveikatai. Veterinaras rekomenduoja augintinius kastruoti ir sterilizuoti tuo atveju, jei nežadate jų veisti. „Taip užbėgate už akių daugeliui ligų, kurios gali atsirasti vyresniame amžiuje. Tai yra pieno liaukų augliai, gimdos uždegimai, prostatos problemos“, – vardina pašnekovas.
Anot veterinaro, nei patelės, nei patinai nepasižymi didesniu jautrumu įvairioms ligoms – serga visi gyvūnai ir tai nuo jų lyties nepriklauso.
J. Kantoravičius pabrėžia ir dresūros antkaklių pavojų augintinio sveikatai, taip pat prisipažįsta, jog tokiam dresūros būdui nepritaria. „Kai augintiniui uždedamas duriantis, smaugiantis ar elektrinis antkaklis, su kuriuo priverčiame šeimos draugą mūsų bijoti, nes atlikęs neteisingą veiksmą jis sulaukia fizinės bausmės. Mano manymu, tai nėra priimtina. Jeigu tai yra jūsų draugas, turėtumėte kitaip su juo elgtis: dresuoti skanėstais – jei kažką padariau gero, kažką gero ir gausiu, o ne kažką padariau blogo, tai iškart jau lauksiu smaugiamo veiksmo“, – aiškina pašnekovas.
Veterinaras yra prieš griežtą augintinio dresūrą. „Nors pats turiu aktyvų šunį, stengiamės jį dresuoti per draugiškumo prizmę. Tai yra šeimos draugas, todėl jo mušti ir smaugti paprasčiausiai negalima“, – teigia jis.
Liūdniausia yra tai, jog šeimininkai dažniausiai „pergyvena“ savo mylimus augintinius – niekas nelaukia tos akimirkos, kai tenka atsisveikinti su gyvūnu. Todėl svarbu ypatingą dėmesį augintinio sveikatai skirti ne tik tuomet, kai jis suserga.
„Profilaktika – tai skiepai, kraujo tyrimai bent kartą į metus, kurie parodo tai, ko išoriškai jūs patys nematote. Reikia atkreipti dėmesį į augintinio viduriavimą ar vėmimą, jei tai yra pasikartojantis reiškinys, aiškintis, kodėl taip yra. Dažnai gyvūnus pasiglemžia genetinės ligos – nors atrodo, kad viską darai gerai, tačiau vienas iš jo protėvių turėjo kažkokią didelę problemą, kurios niekas negali išgydyti“, – teigia jis.
Jei augintinis turi įgimtą genetinę ligą, kai kuriais atvejais net ir specialistai gali būti bejėgiai. „Šeimininkai dėl augintinių daro viską, kartais net ima paskolas, kad juos išgydytų, bet veterinaras būna bejėgis. Negaliu pasakyti, kad vien sėkmė tai lemia, bet yra ir tokių atvejų, kai šuniukas kaime gyvena 18 metų ir niekuo nėra sirgęs", – pastebi J. Kantoravičius.