Veterinarė ir veisėja Vaida: kąsnelių nuo stalo dalijimas nėra meilė augintiniui

Jau šį mėnesį, balandžio 24-ąją, Lietuvos kinologų draugija vėl pakvies gyvūnų mylėtojus minėti Šuns dieną. Šiemet šventės idėja – „Aš atsakau“, todėl daug dėmesio bus skiriama „Penkioms gyvūnų laisvėms“. Viena svarbiausių laisvių sako, kad gyvūnas neturi kentėti alkio ir troškulio, jis turi gauti visavertį, jo poreikius tenkinantį ėdalą. Šuns mitybos klaidos ir ligos – ar tai susiję, paklausėme kaunietės veterinarijos gydytojos Vaidos Misiūnienės.

Ji ne tik veterinarijos specialistė, bet ir patyrusi šunų augintoja, veisėja. Su šunimis Vaida jau 26 metai. Viskas prasidėjo nuo dresūros, šunų demonstravimo parodose, veisimo (kartu su drauge turi veislyną „Tikras stebuklas“), o vėliau tapo profesija. Dabar Vaidos namuose gyvena du šiurkščiaplaukiai nykštukiniai taksai, čihuahua ir vokiečių aviganis. Sakysite, daug? Vaidai – ne! Dar neseniai Misiūnų namuose karaliavo šeši šunys.

Turėti tikrą šunį!

„Vokiečių aviganis visada buvo mano gyvenimo meilė. Ir vaikystės pažinimuose, ir pašėlusiuose jaunystės vakarėliuose jis dalyvavo, ir vaikus auginti padėjo, – šypsosi veterinarijos klinikos „Divaura“ gydytoja Vaida Misiūnienė. – Kai susipažinau su savo vyru, turėjau vokiečių aviganį ir taksą, o jis turėjo du Jorkšyro terjerus ir čihuahua. Niekaip negalėjau patikėti, kad sportiškas, pusę kūno išsitatuiravęs vyriškis gali auginti Jorkšyro terjerus ir čihuahua. Juokiausi ir maniau: gal jis rodo savo mamos šunis, kad man labiau įsiteiktų.“

Vėliau visi šeši šunys tapo bendra šeima, o kai mylimas vokiečių aviganis mirė, Vaida pajuto tuštumą, nesijautė saugi vaikščiodama su vaiku po laukus ar mišką. Trūko ir dresūros iššūkių. Trūko tikro (!) šuns jausmo, nes vokiečių aviganis jai visada reiškė ramybę, saugumą, pilnatvę.

„Šiurkščiaplaukiai nykštukiniai taksai man tarsi gyvenimo pozityvas – linksmi namų nykštukai, nepaliekantys abejingų. Puikūs šeimos šunys, vaikų draugai mažuose namų nusikaltimuose ir išdykavimuose“, – sako dar vaikystėje veterinarijos gydytojo profesija susižavėjusi Vaida.

Jos pasirinkimas labai paprastas, bet tuo pačiu – „išnešiotas“: drauge su močiute ir mama gelbėjo sužeistus balandžius, kates, o nuo septintos klasės pradėjo tikslingai siekti profesijos. Įstojo į gimnaziją, kurioje buvo sustiprintas gamtos mokslų profilis, vėliau – į Veterinarijos akademiją. Daug laiko praleido praktikoje ir iš karto po studijų pradėjo dirbti vienoje geriausių Vilniaus veterinarijos klinikų. Paskui atsidarė savo veterinarijos kliniką ir dešimtmetį sėkmingai jai vadovavo, deja, administravimui tekdavo skirti pernelyg daug laiko, o ją traukė praktika. Kliniką pardavė ir dabar laiminga, galėdama dirbti labai stiprioje veterinarijos gydytojų komandoje, vienoje geriausių Kauno veterinarijos klinikų.

„Mano kasdienis darbas glaudžiai susijęs su kinologija, nes daug klinikos klientų yra žinomi Lietuvos veisėjai. Kai veterinarijos gydytojas dar yra ir kinologas, daug geriau vieni kitus suprantame, galime efektyviau padėti mūsų augintiniams“, – įsitikinusi Vaida.

Mityba daro įtaką sveikatai ir savijautai

Paklausta, ar ir šunims tinka posakis „Ką valgai, toks ir esi“, veterinarijos specialistė sutinka: „Duodami šunims netinkamo maisto, rizikuojate, nes galite sukelti stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, plonojo ir storojo žarnyno uždegimus, opas, erozijas. Taip pat gali grėsti kasos uždegimas, kepenų ar inkstų nepakankamumas. Alergiją sukeliantys maisto produktai gali sutrikdyti gyvūno kvėpavimą, o davus šokolado, gali sutrikti širdies darbas.“

Kiti netinkami maisto produktai, tokie, kaip virti ar kepti kaulai, arba nuolat sausu maistu maitinamam šuniui duoti žalios mėsos kaulai, gali pradurti stemplės, skrandžio, žarnų sieneles, užkimšti žarnyną. Kartais pakanka atsitiktinio šeimininkų ar svečių pasiūlyto kąsniuko, kuris gali sukelti mirtiną pavojų.

„Dažniausiai šunys sunegaluoja dėl suėsto žmonėms skirto maisto – virto, kepto, su prieskoniais, druska. Virškinimo sutrikimų gali sukelti ir netinkamai laikomas šunų ėdalas, jeigu dėl temperatūrų skirtumų pakinta jo sudedamosios dalys arba įsimeta pelėsis,– atkreipia dėmesį specialistė. – Bėdų pasitaiko ir nesilaikant RAW, BARF mitybos nuostatų, kai šunys gauna per daug arba vien raumeninę mėsos dalį, be subproduktų ar kaulingos mėsos.“

Veterinarijos specialistė taip pat pažymi, jog labai svarbu atsakingai skirti maisto papildus. Kai kurių vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumas gali sukelti nuo nedidelių negalavimų (seilėtekis ir pan.) iki pavojingų epileptinių reiškinių. Perteklius – taip pat nieko gera. Vis dažniau pasitaiko maistinės kilmės alergijų, maisto netoleravimo. Netiesiogiai alimentinės kilmės ligas gali sukelti maiste esantys GMO, kancerogenai.

Kalbėdama apie šėrimo grafiką ir taisykles, atkreipia dėmesį į labai pavojingą dalyką – skrandžio išsipūtimą ir užsisukimą.

„Jokiu būdu negalima šuns šerti prieš pasivaikščiojimą ir iškart po jo. Paėdusiam gyvūnui negalima leisti šokinėti, vartytis, aktyviai žaisti su kitais šunimis. Užsisukus skrandžiui ir laiku nesuteikus pagalbos, augintinio galima netekti per 20-60 minučių. Ir net spėjus šunį nuvežti į kliniką, tinkamai atlikus skrandžio atsukimo ir pritvirtinimo operaciją, mirtingumas, deja, siekia apie 40 procentų“, – apgailestauja veterinarijos specialistė.

Skrandžio užsisukimas būdingas didelių veislių šunims, bet pasitaiko ir taksams, basethaundams, spanieliams.

Ar vanduo visada sveika?

Paklausta apie vandens svarbą šunims, paaiškina, kad tiek vandens trūkumas, tiek perteklius kelia pavojų sveikatai: „Kai šuo kenčia troškulį, organizme netirpdomos ir nepašalinamos pavojingos metabolizmo metu susidariusios medžiagos. Kai prilaka per daug vandens, sakykime, žaisdamas vandenyje, gyvūną gali ištikti vandens intoksikacija. Dėl per didelio vandens kiekio iš ląstelių pašalinamas natris, ląstelės kaupia vandenį ir pabrinksta, o pabrinkus smegenų ląstelėms gali būti pažeista centrinė nervų sistema ir ištikti mirtis.“

Meilė „pagal šunis“...

Ar veterinarijos praktikoje Vaida dažnai susiduria su XXI amžiaus rykšte – antsvoriu?

„Jis nestoras, jis tiesiog gauruotas“, – tokį šeimininkų pasiteisinimą sako nekart girdėjusi. Ir nors veterinarijos specialistai choru aiškina, kad nutukę šunys sunkiai juda, yra mažiau aktyvūs, kenčia dėl sunkesnio kvėpavimo, širdies ligų, sąnarių nusidėvėjimo ir uždegimų, jiems dažniau nutrūksta raiščiai ir lūžta kaulai, vargina stuburo išvaržos – šeimininkų meilė ir noras palepinti augintinius vis tiek beribis.

„Nutukę šunys dažniau serga odos ligomis, jiems dažniau pasireiškia tarpupirščių cistos. Nutukimas „veda“ link cukrinio diabeto“, – antsvorio sukeliamas bėdas vardija gydytoja ir priduria, kad vaistais cukrinį diabetą galima kontroliuoti, bet tai reiškia, jog visą likusį gyvenimą šuo turės vartoti vaistus ir būti stebimas veterinarijos specialistų.

Dažniausios šunų nutukimo priežastys – judėjimo stoka, netinkamai parinktas maisto kiekis ar kaloringumas, o labiausiai – šeimininkų noras palepinti augintinį, pasidalinti kąsneliu, paskaninti įprastą augintinio ėdalą. Dar blogiau, jeigu šeimoje nėra sutarimo dėl šuns mitybos arba kuomet situaciją komplikuoja maži vaikai – mokydamiesi valgyti šie mėto maistą arba šunys lengvai jį atima.

„Manau, jog sunkiausia veterinarijos gydytojo darbo dalis – įtikinti šeimininkus laikytis tinkamo šuns mitybos režimo. Tačiau, šeimininkams bendradarbiaujant, rezultatai būna puikūs, – šypsosi Vaida. – Nutukusių šunų šeimininkams sakau, kad šuns peršėrimas ir kąsnelių nuo stalo dalijimas nėra meilė augintiniui. Meilė yra ilgi pasivaikščiojimai, sportas su šunimi, dresūros užsiėmimai, žaidimai, bendravimas.“

Šią tiesą patvirtina Vaidos ir jos kolegų kasdienė praktika, taip pat ir patirtis jau daug metų gyvenant su įvairių veislių, skirtingų poreikių bei amžiaus šunimis.