Gyvūnų globos organizacijos „Tautmilės globa“ vadovė Tautmilė Stanevičiūtė sako, jog šiemet – gulbių metai. Prieglaudoje teko peržiemoti 8 gulbėms, kurios, neišskridusios į šiltus kraštus, buvo įšalusios lede. Dauguma gulbių išgelbėtos iš Vilniaus apylinkių, ir kol kas tik viena iš globotinių pasiryžo pakelti sparnus ir grįžti į laisvę.
Globojamų paukščių sąraše – ir sužeistos varnos, keli kirai, virusus pasigavę balandžiai, dalies kojytės neturintis ir į laisvę grįžti negalintis gandras.
Čia glaudžiasi ir iš Raseinių parvežta stirnaitė, kadaise negalėjusi nė pastovėti ant kojų. Įtariama, jog ji galėjo apsinuodyti rapsų laukuose, o ant jos kailio matyti dar likusių stiprių pjautinių sužalojimų žymės.
Tuo metu Vilniaus prieglaudoje glaudžiasi apie 40 kačių ir dar tiek pat šunų – visi šie gyvūnai dar nesurado naujų šeimininkų, o po pavasarinės rujos žmonėms nereikalingų gyvūnų gretos prieglaudoje gerokai pagausės.
T. Stanevičiūtė pastebi, kad per pandemiją itin daug gyvūnų į prieglaudą pateko dėl šeimininkų mirties. Tačiau, kaip bebūtų apmaudu, dažniausiai kelialapiu į čia lieka „nebenoriu, man tiesiog nebereikia“.
„Daug gyvūnų pakliūna ir iš senukų, kurie atseit išėjo mirti, žmogus nebeieško. Tas mitas, kad išėjo numirti, o pagyvena paskui „numirę“ dar penkis metus“, – vieną iš būdų atsikratyti nepageidaujamo gyvūno įvardija prieglaudos vadovė.
Daugiau apie gyvūnų likimus prieglaudoje – laidos „Delfi rytas“ įraše.