Vilnietė Sondra su šunimis žygiuoja ne tik pėsčiomis: kartu net plaukioja baidarėmis

Vilnietė Sondra Jonceva augina tris šunis – Margį, Audrą ir Vėtrą. Savo laisvalaikį ji skiria šunų dresūrai, dalyvauja šokių su šunimi (Freestyle – angl.) varžybose, organizuoja žygius į gamtą. Ties šia vieta ir sustokime, nes žygiai į gamtą Sondrai reiškia keliones su šunimis. Ir gana dažnai – ne pėstute, o baidarėmis...

Pilna baidarė šunų?!

„Mano žygių su baidarėmis patirtis jau 22 metai, – pasakoja beveik visas Lietuvos upes išmaišiusi Sondra. – Pradėjau nuo Lakajos. Kai susilaukiau dukrelės Medeinos, jai paūgėjus, plaukiau kartu su dukra. Ji užaugo baidarėje. Esu plaukusi labai srauniomis, pavojingomis Kolos pusiasalio ir kitomis upėmis. Paskui „kelionių virusu“ užkrėčiau jaunimą, ėmiau organizuoti vaikų vasaros stovyklas „Žaliojo žygio akademija“, „Upių klajūnai.“

Lyg to būtų negana, Sondra į žygius įtraukė tris savo augintinius. Prieš aštuonerius metus prie savo darbo ji rado maždaug 5-7 mėn. kalytę. Priglaudė. Pavadino Audra.

„Audrai patiko pėsčiųjų žygiai, todėl net nesvarsčiau, kad vasarą, aktyvių kelionių metu, palikti ją giminaičiams“, – prisimena baidarių entuziastė. – Mūsų džiaugsmui, Audrai plaukti patiko iš karto! Ji – flagmanas. Mėgsta plaukti grupės pirmoje baidarėje, visada tupi laivo priekyje.“

Jeigu vyktų keturkojų baidarininkų čempionatas, ko gero, Audra būtų tarp lyderių ne tik kaip ilgametė baidarininkė, į žygius pasiimanti savo šunis, bet ir todėl, kad išbandė plaukimą karkasinėmis ir plastikinėmis baidarėmis, kanojomis, pripučiamomis baidarėmis ir kajakais.
Sondros šeimoje atsiradus dar dviem šunims – Vėtrai bei jautrios sielos pamestinukui Margiui – jie taip pat „įsikraustė“ į baidares: „Vėtra nuo 2 mėnesių baidarėje. Jai ypač patinka tupėti ant kelių priekiniam irkluotojui. Margis – „mamyčiukas“, todėl susirango prie mano kojų ir jaučiasi visiškai saugus.“

Turisto kuprinėje – kas?

Į žygį baidarėmis Sondra visada pasiima pirmosios pagalbos vaistinėlę (ne tik skirtą žmonėms, bet ir šunims), nors per tiek metų panaudojo vaistus tik porą kartų, kai šuniui įgėlė širšė.

„Pasiimu liemenių šunims. Jų prireikia, priklausomai nuo to, kokiu vandens telkiniu plaukiame, – aiškina prisiekusi baidarininkė. – Jeigu tai srauni, plati Neris, užsegu augintiniams liemenes. Jeigu tai negilūs upeliai, liemenės nebūtinos.“

Patyrusi žygių organizatorė mano, kad liemenių būtinai reikia nedideliems šuniukams, kad, šiems iškritus, būtų lengva nelaimėlį „sužvejoti“ (šunų liemenės paprastai turi rankeną nugaroje). Liemenes rekomenduoja ir vandenį labai mėgstantiems šunims – labradorams, auksaspalviams retriveriams bei kitiems vandens šunims, jeigu šių dresūra šlubuoja, jeigu šunys linkę pasišalinti, „neatsiklausę“ šeimininko.

Į klausimą, ką daryti, jei šuo apskritai bijo vandens, Sondra pirmiausia pataria įsitikinti, ar gyvūnas tikrai paniškai bijo vandens telkinių. Galbūt bijo tik todėl, kad tai naujas dalykas. Reikia atsižvelgti į šuns gerovę ir, jeigu augintinis išties labai bijo vandens, geriau palikti jį namie. „Bet, kaip ir su kiekviena baime, – šypsosi Sondra. – Reikia būti kantriems, palengva pratinti gyvūną prie naujų dalykų, motyvuoti, skatinti.“

Ji pataria iš pradžių nuvykti pas tuos, kas nuomoja baidares. Paprašyti leisti šuniui įlipti į sausumoje gulinčią baidarę, vėliau pabūti baidarėje ant vandens, prie pat kranto. Skatinti šunį skanėstais, girti. Pasižiūrėti, kaip šuo jaučiasi esant nestabiliam paviršiui, nes baidarė juda, svyruoja. Šioje situacijoje padeda ir šunų fitneso treniruotės.

Ar keturkojis žygeivis turi iš anksto ruoštis žygiui?

Plaukdamos baidare Audra ir Vėtra stebi aplinką ir mėgaujasi besikeičiančiais vaizdais. Margis snaudžia prie kojų.

„Plaukiant siauromis upelėmis, kur medžiai palinkę virš upės, šakos gali nublokšti ar užkabinti gyvūną, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Išmokiau savo šunis palenkti galvą, prisiploti prie baidarės. Kadangi renkuosi ekstremalesnį plaukiojimą, upes su užvartomis – tokias, kaip Visinčia, Siesartis ar Mera, kur tenka pernešti baidares per užgriuvusius upę medžių kamienus, mano šunys yra išmokyti iššokti ant rąstų, palaukti ir vėl tvarkingai įšokti į baidarę.“

Bebrus ar vandens paukščius jie tik aploja, bet jų nesivaiko, nes yra išmokyti bendrojo paklusnumo komandų. „Šuo turi vykdyti elementarias bendrojo paklusnumo komandas ir tik tuomet keliauti kartu su savo šeimininku“, – įsitikinusi Sondra.

Naktis palapinėje...

Po kupinos įspūdžių dienos šunys krenta palapinėje kaip negyvi. Kad jiems būtų ramiau, šeimininkė pasiima iš namų jų paklotus su įprastais kvapais. Be to, šunims tai reiškia aiškią vietą nedidelėje palapinės erdvėje.

„Jei šuo įpratęs miegoti tik su jumis, galite įsileisti ir į savo miegmaišį, – šypsosi pašnekovė. – Išėję naktį savais reikalais, neužtraukite palapinės. Jeigu šuo yra nepatyręs keliautojas, jis nerimaus, bėgs jūsų ieškoti ir gali pradraskyti užsegtą palapinę.“

Ar visi šunys gali plaukti baidarėmis?

Negali, jeigu paniškai bijo vandens ir laivo. Gyvūnas tokiame žygyje visą laiką bus neramus, muistysis ir bandys pasprukti – nei jam, nei šeimininkui nebus malonu. Taip pat negali plaukti nevaldomas, nemokantis būti su šeimininku be pavadžio, nežinantis elementarių paklusnumo komandų šuo.

Taigi, vasaros malonumams turime pradėti ruoštis iš anksto. Laiko dar yra – jūs tikrai suspėsite.
Didžiausia Lietuvos šunų augintojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija – kasmet balandžio 24-ąją visus šunų mylėtojus kviečia švęsti ŠUNS DIENĄ! Kiekvienais metais šventės idėja vis kita. Šiemet jus kviečiame keliauti ir būti su savo augintiniais drauge. „ŠUO IR AŠ: kelionių draugai“ – tokia yra 2020 m. Šuns dienos tema.