Neliko nieko kito, kaip tik užmigdyti
„Prieš du mėnesius aš pastebėjau, kad mano katinas lyg ir yra sukūdęs. Man taip pasirodė, bet aš nebuvau tikra. Tada aš paskambinau tai klinikai. Ją pasirinkau todėl, kad ji man buvo artimiausia. Ten čipuoti mano abu katinai, o iki tol nebuvau susidūrusi su tokia situacija, kad reikėtų gyvūną rimtai gydyti – tom paslaugom, kurių man reikėjo, ta klinika tiko.
Nuvežiau katiną, veterinarijos gydytojos jį apžiūrėjo ir sakė, kad viskas tvarkoje, svorį reikia tikrinti po priekinėmis kojytėmis – jeigu šonkauliai neužsičiuopia, tai svoris yra tvarkoje. O jau buvo išryškėjęs jo stuburkaulis, bet sakė, kad čia nieko tokio. Kas, pasirodo, buvo vienas iš simptomų, galinčių rodyti daug ligų. Šiuo atveju buvo sutrikusi kepenų veikla“, – pasakoja Klekso šeimininkė.
Kaip teigia moteris, pirmo vizito metu katinas buvo apžiūrėtas vizualiai – jokių tyrimų veterinarijos klinikos personalas neatliko.
„Aš buvau nuėjusi į kliniką šį pirmadienį informuoti apie baigtį, tai jie man sakė, kad yra pasižymėję, jog siūlė daryti kraujo tyrimą, o aš atsisakiau. Ką aš atsimenu iš to pirmo vizito, tai pasakymą, kad viskas su svoriu yra tvarkoje, stebėkite, jei toliau kris – atvežkite tyrimams. O jie yra pasižymėję, kad, atseit, siūlė kraujo tyrimą, ko aš tikrai neatsimenu ir manau, kad jeigu jie ir siūlė, tai tikrai neakcentavo, kokios čia tos galimos grėsmės ir kad tą tyrimą reikia daryti.
Šioje vietoje aš į visa tai žiūrėčiau kaip į nesuteikimą visos informacijos, kas gali grėsti, jeigu neatliekamas kraujo tyrimas. Man visą laiką nebuvo teikiama informacija, kas tam katinui yra ir kodėl tą tyrimą reikia daryti. Tarkime, reikia daryti, nes po to gali būti per vėlu. Argi aš nebūčiau reagavusi? Juk aš tą katiną vežiau ir mokėjau pinigų tiek, kiek jie iš manęs ėmė“, – prisimena moteris.
Po pirmojo vizito klinikoje ji pasakoja apie 3 savaites stebėjusi savo augintinį. Svoris ir toliau krito, tad moteris nusprendė vežti tolimesniam ištyrimui. Šįkart – ne apžiūrai vizualiai, o rimtesniems tyrimams.
„Buvo padarytas kraujo tyrimas, buvo paskirta kepenų, inkstų echoskopija. Kepenyse rado kalcifikatus, ko neturėtų būti, nustatė, kad gliukozė padidėjusi iki 15 vienetų, kas jau rodo, sako, diabetą. Tai nusprendė gydyti maistu, kadangi nedaug gliukozė pakilusi. Na, žinote, maistą perku pas juos, konservus perku pas juos, katinas tai ėda, tai neėda. Einu pas juos, skambinu jiems, sakau: žiūrėkite, svoris krenta, katinas tai ėda, tai ne – gal kitą maistą reikia pirkti? Žinote, katinai būna išrankūs.
Man pasako, kokį maistą dar aš kažkur galiu įsigyti, o apie tai, kad katino svoris vis tiek krenta – reakcijos jokios. Užpraeitą savaitgalį, šeštadienį, atvežu vėl kraujo tyrimams, kitą dieną, sekmadienį, vėl daroma echoskopija – jau kepenys padidėjusios, kasa pakitusi. Paskiriama lašelinė ir leidžiamas insulinas. Tris dienas aš pas juos vežiau katiną visai dienai lašinti lašelinę, leidau tą insuliną, absoliučiai niekas negerėjo. Galiausiai, užpraeitą trečiadienį pasakiau, kad vežu kitai nuomonei“, – pasakoja Klekso šeimininkė.
Nusprendusi ieškoti atsakymų kitoje klinikoje bei rasti gydymo būdą šeimos nariui, ji nuvyko į Senamiesčio veterinarijos kliniką, kurioje išgirdo tai, ko nesitikėjo.
„Nuvežiau kitam gydytojui, kartu su tais tyrimais, kuriuos jie buvo darę. Gydytojas paklausė: o kur yra bilirubino (kepenų fermento) tyrimas? Jis čia yra labai svarbus, jo gydytojas nemato. Jie net nebuvo darę, pasirodo. Jis padarė, per pusvalandį man pasakė, kad jau viskas – vilčių neduoda, bet pabandykime tris dienas gydyti. Konkrečiai parodė vaistus, ką jis ten darys. Po dviejų dienų gydymo savo sąskaita jis padarė kraujo tyrimą ir tie rezultatai buvo pagerėję, bet jie buvo tokie kritiniai, kad tas pagerėjimas… Penktadienio rytą jau matau, kad katinėlis net nebelaka, šlapinasi po savimi ir jau viskas“, – su ašaromis akyse istorijos atomazga dalijasi pašnekovė. Kritinės būklės augintinį liepos 19 d. teko užmigdyti.
Pirmadienį, po Klekso užmigdymo, nuvykus į kliniką, kurioje iš pradžių buvo gydomas jos augintinis, moteris pasakoja kalbėjusi su klinikos vadovu ir viena iš gydytojų, gydžiusių jos augintinį. Pasiteiravus, kokia buvo gydytojų reakcija, moteris sako: „Jokia.“
„Aš sakau: kodėl jūs nedarėte bilirubino tyrimo? Man žiūri į akis ir tyli, neatsako. Ir aš sakau: kokia tada čia jūsų politika tokiu atveju, kai katinas miršta dėl jūsų aplaidumo? Tyli. Aš atsakymų negavau. Tą savaitgalį, kai buvo paskirtos lašelinės, insulinas, man sakė, kad dabar savaitę leisime insuliną, nes reikia atstatyti tinkamą kiekį, ir sakė, kad po savaitės reikės daryti gliukozės svyravimų testą, iš ausytės imti kraują, sakė įsigyti gliukozės matavimo aparatą vaistinėje, bet katinas savaitės net neišgyveno“, – nuogąstauja ji.
Moteris sako pasikonsultavusi su teisininkais, tačiau suprato tik vieną dalyką: „Šioje situacijoje esu bejėgė – Veterinarijos tarnyba geriausiu atveju galėtų skirti kelių eurų baudą ir be jokių tolimesnių pasekmių leisti nekompetentingiems veterinarams tenkinti savo interesus „gydyti“ tol, kol klientas gali pirkti iš jų produktus arba kol gyvūnas yra numarinamas.“ Vis dėlto, ji žada kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau nieko iš to nesitiki.
„Tyrimus padarė, bet turbūt ne tuos, kurių reikia“
Senamiesčio veterinarijos klinikos gydytojas Aurimas Kviklys sako, kad komentuoti kitų gydytojų darbą – neetiška ir tikina, kad visko gyvenime pasitaiko, tačiau sutinka, kad katinas išties atvyko kritinės būklės.
„Buvo kepenų nepakankamumas, jis tragiškai atrodė: kūdas, matėsi šonkauliai, stuburas, nerealiai išsekęs, labai. Atodė kaip laukinukas, beglobis gyvūnas. O jai pasakė, kad viskas gerai. Keista, bet taip yra. Mes padarėme tyrimus, išsiaiškinome priežastį, bandėme pašalinti. Aišku, kad buvo problemos. Šeimininkė sutiko, tris dienas pabandėme. Kepenų cirozė, galima sakyti. Bet katinas kankinosi, teko atsisveikinti su skaudančia širdimi“, – sako jis.
Pasiteiravus, ar tai buvo užleista, laiku negydyta būklė, gydytojas patikino, kad taip iš tiesų ir buvo bei pridūrė: „Žinote, visada taip kalbama, gydytojai sako: kur jūs buvote, laiku neatėjote. Tyrimus padarė, bet turbūt ne tuos, kurių reikia. Gal patyrimo nėra. Čia ne tik jie, čia masiškai, gal ir skaitėte, kad kitose įstaigose daug nusiskundimų, tūkstančiais moka žmonės. Buvo gi ne vienas. Dažniausiai čia yra nekompetencija, kaip ir visur – patyrimo stoka.“
Paklaustas, ką gydytojas padarė kitaip, nei klinika, kurioje pirmiausiai buvo gydomas Kleksas, trumpai situaciją jis apibūdino taip: „Padarė kraujo tyrimą, standartinį, viskas tvarkoje, ar ne? O mes padarėme kepenų bilirubiną, padarėme kasą, kitus – tą, ką gydytojai mąsto, kad reikėtų padaryti ir išsiaiškinti, tą ir padarėme. Pasirodo, ten kepenys suirusios beveik buvo. Tai žinote, dvi savaitės penkerių metų katinui yra daug. O ką jie ten darė… Taip pat gydė žmonės, bet čia gi kaip ir virėjai: vieni padaro skaniai sriubą, kiti – ne, o ingredientai yra tie patys. Panašiai ir čia. Padarė tyrimą, bet reikėjo pagalvoti, paanalizuoti, paklausinėti atidžiai šeimininkų, skirti dėmesio. Gal to trūko. Nežinau, ką daugiau ir pasakyti. Negalime smerkti, turime kolegiškai dirbti ir daryti išvadas. Visi mes žmonės.“
Paklausus, ką reikėtų daryti žmonėms, kai jų gyvūnas serga ir norisi išvengti nekompetentingų specialistų bei nepapulti į tokias situacijas, gydytojas sako, kad augintinių šeimininkai turi rinktis atsakingai – klinikų Lietuvoje apstu: „Eina ten, kur masiškai reklamuojasi. Kaip ir į autoservisus – atiduoda automobilį nežinodami. Taip ir čia. Čia užburtas ratas. Bet čia toks darbas, kuris priklauso nuo specialistų paruošimo, kaip ir kiekvienoje specialybėje. Aš pats jaunas buvau, taip pat daug ko nežinojau, net ir atėjus su patyrimu nėra lengva – gyvūnai nekalba, todėl turi kalbėti su žmogumi labai daug.
Turbūt ateina su patyrimu visa informacija, žinios. Nors ir taip mokaisi kiekvieną dieną. Patikėkite, aš asmeniškai mokausi ir mokausi, nes kiekvienas atvejis – skirtingas. Labai graudu, kai klaidą padaro, tada kenčia žmonės, katytės, šuniukai. Todėl reikėtų labai domėtis, labai atidžiai. Per jaunas gydytojas – negerai, bet ir per senas – taip pat negerai. Kaip ir žmonių, taip ir veterinarijoje, teisingai? Vienas per jaunas – negerai, kitas per senas – jau nebegali gydyti. Kaip surasti tą vidurį? Gal toks gyvenimas. Vieną kartą gydytojai kažką suranda, kitą kartą – ne. Ir pas mus būna visokių atvejų. Kai kada negali nustatyti diagnozės pirmą dieną, kitą kartą – per savaitę.“
„Kodėl paskutinis pasakęs nesąmonę yra teisus?“
Veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas Justas Kantoravičius pasakoja, kad istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei pasakoja katino šeimininkė. Pasak jo, mėnuo iki apsilankymo klinikoje su augintiniu, moteris užsuko į kliniką ir teiravosi čia dirbusio personalo, ką daryti, jei gyvūnas lysta. Personalas, kaip teigia J. Kantoravičius, rekomendavo atvykti su gyvūnu ir atlikti kraujo tyrimus, mat nematant keturkojo sunku daryti išvadas apie jo būklę.
„Ji jau pasakoja nuo tada, kada atvyko su gyvūnu, bet dar yra priešistorė, kad ji buvo ir be gyvūno atvykusi, pasiklausti tiesiog registratūroje, be jokių apžiūrų, ką daryti tokiais atvejais. Tada atvyko gegužę, po mėnesio, su gyvūnu. Gydytoja tą gyvūną mato pirmą kartą, tai sunku įvertinti, ar jis sukūdęs, ar ne, todėl stebima pagal šonkaulius – ar jie matosi, ar nesimato. Klientei tas gydytojas, į kurį ji kreipėsi, sakė, kad negali matytis stuburo, nes jeigu matosi stuburas, ten yra kepenų problemos – tai nėra niekur nei aprašyta, nei yra tokios taisyklės. Tiesiog sugalvojo, mano akimis žiūrint, siekiant ne kolegiškai apjuodinti, nesiremiant jokiais faktais.
[...] Gyvūnas buvo apžiūrimas ir pasakyta, kad rekomenduojami kraujo tyrimai, jeigu galvoja, kad gyvūnas lysta. Pasakius kainą, klientė pasakė, kad finansinė situacija pas ją yra tokia, jog ji nenori daryti kraujo tyrimo. Mes jai tą patį priminėme ir pirmadienį, kai ji su mumis ginčijosi, sakydama, kad mes jai nieko nesakėme, vėliau, kad neakcentavome kraujo tyrimų. Vėlgi, tu negali kiekvienam akcentuoti kraujo tyrimų, nes jeigu su jais viskas gerai, tada sako, kad jūs čia plėšikai, darote kraujo tyrimus reikia ar nereikia. Bet tai buvo pasakyta, nes buvo aprašyta ir išraše, kurį aš skaičiau. Kai ateina, rėkia ir grasina, tai tu pasiskaitai, kas ten per situacija buvo ir kodėl. Tai tada kraujo tyrimai buvo neatlikti – buvo pasiūlyta ir atsisakyta“, – pirmą vizitą apžvelgia klinikos vadovas.
Vėliau, kaip sako jis, klientė po kurio laiko atvyko ir kraujo tyrimus atlikti norėjo, tą klinikos darbuotojai ir padarė. Atlikti tyrimai parodė, kad kepenų būklė buvo bloga, todėl buvo skirtas gydymas, echoskopijos. Pastarosios padėjo įtarti kepenų lipidozę, kasos lėtinį uždegimą ir kasos onkologiją, kitus degeneracinius procesus.
„Kasos onkologija yra kasos vėžys. Vadinasi, tai paprastai nėra pagydomi dalykai. Buvo skirtas gydymas, tada pasirodė, kad šiek tiek geriau gyvūnas jaučiasi. Tada ji vėl buvo atvykusi, nes gyvūnas buvo vangus ir mieguistas, nenori ėsti maisto. Bet visą laiką tai jau yra su žinia, kad tai yra onokologija. Tai nėra išgydomas dalykas. Tada šeimininkė liepos 17 dieną pasiėmė kraujo tyrimų išrašus ir išvyko į kitą kliniką pasikonsultuoti.
Vilniuje yra 60 klinikų, bet ji vyko ten, kur gydytojas pasakė, kad jis būtų išgydęs, nes turi vaistus, kurių kiti veterinarai neturi ir Vilniuje nenaudoja. Man taip pasakojo klientė, rėkdama ant mūsų [pirmadienį, aut. past.]. Tada mums rodė kraujo tyrimus ir sakė: va, žiūrėkit, čia jam per keletą dienų nuo gydymo buvo jau pagerėję. Bet jeigu jam pagerėjo, kodėl jį autanazavo? Išlieka toks klausimas. Vadinasi, nieko jam negerėjo, o gydytojas, sakyčiau, nekompetentingai prišnekėjo dalykų. Didžiausias man klausimas yra toks: kodėl paskutinis pasakęs nesąmonę yra teisus, o prieš tai gydę žmonės, darę tyrimus, yra neteisūs ir juos reikia juodinti?“ – klausia J. Kantoravičius.
Pasiteiravus, ar tuo atveju, jei gydymas būtų atliktas kitoje klinikoje, situacija vis tiek būtų tokia pati, gydytojas tvirtai sako: „Čia faktas. Tiktai jeigu būtų į normalią nuėjus, tai gal būtų gavusi normalią konsultaciją, o nuėjo pas žmogų, kuris pasako, kad jis turi vienintelius vaistus, kurie būtų padėję iš karto. Skamba cheesy (liet. įtartinai).“
Gydytojas taip pat priduria: „Ji rėkė, kad nebuvo padarytas bilirubinas, bet aš jai sakiau, kad mes jį darėme, jis čia, tiesiog kitaip vadinasi, nes mūsų aparatas nėra senovinis ir rašo naujais matavimo vienetais. O bilurubiną, aišku, kad padarysi, kai pas tave atneša paliegusį, geltoną katiną, nes jis jau buvo geltonas, kai jį išsinešė. Tai nieko nelemia, kai kasos fermentas pakilęs, o kad kasai buvo blogai, tai jau rodė echoskopija ir nustatyti vėžiniai susirgimai.
Tu matai tyrimus ir gydai pagal tuos tyrimus. Tai kokia kompetencija, kai yra navikas? Dėl to ir gliukozė sukilusi, dėl to ir geltonas po to pasidaro katinas. Kodėl gyvūnas lysta? Todėl, kad jo maisto medžiagas naudoja kažkas kitas, kažkas, kas auga organizme. Paprastai būna toks dalykas. Arba dėl to, kad jis blogai jaučiasi, jį pykina, užspaudžia kokius latakus kasos ir pradeda pykinti, ar neišsiskiria insulinas, arba išsiskiria per daug. Esmė tame, kad taip, galėjo ateiti anksčiau, galėjo anksčiau pasidaryti tyrimus, o argumentai, kad jūs neakcentavote kraujo tyrimų, tai vėlgi cheesy, ką reiškia jūs neakcentavote?“
Pasiteiravus, ar gydymo metu klientei buvo aiškinama visa gydymo eiga ir priežastys, kodėl gyvūnas serga, klinikos vadovas tikina, kad tokia praktika taikoma visais atvejais be išimties, todėl klientė su situacija tikrai buvo susipažinusi: „Visą laiką klientams paaiškiname, kas gydoma ir nuo ko gydoma. Ne visi klientai iš karto supranta, kas ir kaip vyksta. Gal supranta labiau tada, kai pasako, kad čia „nugydė“ ir aš būčiau leidęs stebuklingus vaistus, kurių niekas kitas neturi.“
J. Kantoravičius taip pat priduria, kad pirmadienį, kuomet užmigdžiusi katiną Klekso šeimininkė atvyko į kliniką papasakoti apie istorijos kulminaciją, gydytojai tylėji ne be reikalo: „Jeigu aš sakysiu, kad man ji meluoja, tai dar labiau užkelsiu jos pyktį, tai tiesiog žiūri ir klausaisi. [...] Ji buvo kalbą labai gerai surepetavusi, nes pasakė visus skaudžiausius veterinarijai dalykus, kad čia ant jūsų sąžinės, jūs nugydėt, jūs neturit kompetencijos, visur apskelbsiu ir t. t.“
O pinigų, sako jis, grąžinti klientei klinika nesutiko, nors ji to norėjo, dėl labai paprastos priežasties: „Jeigu neišgydysime gyvūno, mes grąžinsime, nes mes nekompetentingi? Mes atliekame tyrimus ir remiamės tyrimais, ne spėjimais kažkokiais, ne stebuklingais vaistais, kurie niekur neregistruoti pas mus. Viskas, ką darome, paremta knygomis, echoskopijomis ir panašiai.“