„Gyvūnų veislynai yra brangus ir daug laiko reikalaujantis pomėgis, o tiesiog dauginimas ir prekyba – milžiniškas verslas“, – sako gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovė Nadezda Makusheva. Paklausa mieliems veisliniams šuniukams ir kačiukams yra didelė, o tai skatina ir pasiūlą. Yra atsakingų veisėjų, kurie perka brangius gyvūnus iš geriausių veislynų, atlieka sveikatos patikras ir, jei nustatoma rimta liga, išbraukia gyvūnus iš tolesnės veisimo programos. Tačiau yra ir daugintojų, kuriems greito pelno troškimas dažnai svarbesnis už gyvūnų gerovę, todėl jie gali nuslėpti svarbią informaciją ir nesilaikyti teisinių reikalavimų. Vis dėlto potencialus šeimininkas gali apsisaugoti, jei yra informuotas.
Jei nėra dokumentų – tai mišrūnas
Veislinis gyvūnas yra tik tas šuo ar katė, kuris turi oficialų kilmės dokumentą – kilmės sertifikatą. Tokius dokumentus gali išduoti tik Lietuvos kinologų draugija.
„Jei dokumentų nėra – tai mišrūnas. Taškas. Ir tai turėtų suprasti kiekvienas pirkėjas“, – sako N. Makusheva.
Tinkama gyvūno dokumentacija garantuoja ne tik tai, kad jis bus veislinis. Registruoti veisėjai laikosi įstatymų ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Žinoma, dokumentai nesuteikia 100 proc. garantijos, kad augintinis bus visiškai sveikas ir ilgai gyvens, nes daugelis ligų yra paveldimos. Vis dėlto atsakingi veisėjai užtikrina, kad šunys ar katės, kuriems nustatoma genetinė liga, nebus naudojami veisimui.
Kokios gali būti neapdairumo pasekmės?
Neretai pirkėjai ignoruoja įspėjančius ženklus ir yra pasirengę įsigyti „katę maiše“. Tačiau pasekmes supranta tik tada, kai atsiranda problemų. Nepatikrinto gyvūno įsigijimas yra rizika tiek šeimininkui, tiek pačiam šuniui ar katei. Pirkėjui tai gali reikšti dideles išlaidas veterinarijos paslaugoms, o gyvūnui – prastą sveikatą ir netinkamą priežiūrą.
Gyvūnų prieglaudos vadovė pasakoja apie atvejus, kai žmonės veislinius šunis įsigyja neatsižvelgdami į jų priežiūros ypatumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo bumas pirkti Sibiro haskių veislės šunis dėl jų išvaizdos, tačiau daugelis šeimininkų nesuvokė, kad šiai veislei reikia daug aktyvumo ir dresūros. Dėl to haskiai pabėgdavo arba susirgdavo, atsidurdavo prieglaudose arba jų šeimininkai jų paprasčiausiai atsisakydavo. Kitą kartą į prieglaudą buvo atvežtas taksas, kuris užaugo didesnis nei tikėtasi – su ilgomis kojomis, visai nepanašus į taksą. Ankstesni šeimininkai aiškino, kad norėjo mažo šuniuko, kurį būtų galima nešioti ant rankų. Deja, gyvūno pase buvo įrašyta „taksas“, nors jis neturėjo jokių kilmės dokumentų.
Remiantis draudimo bendrovės „If“ duomenimis, aktyvių veislių, tokių kaip Sibiro haskiai, šunys, kurie negauna pakankamai fizinės veiklos, dažniau susiduria su elgesio sutrikimais, sąnarių problemomis.
„Nepakankamas aktyvumas gali lemti ne tik destruktyvų elgesį, bet ir didesnę traumų riziką, dėl kurių veterinarinės išlaidos gali išaugti kelis kartus“, – antrina vyr. žalų specialistė Elena Subelė.
N. Makusheva viliasi, kad ateityje padėtis pagerės – Europos Sąjungoje jau svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie reikalautų pateikti išsamesnę informaciją apie gyvūnų kilmę pardavimo skelbimuose.
Kaip atpažinti patikimą veisėją?
Šuniukas ar kačiukas turi kilmės dokumentus, patvirtinančius, kad kelios jo kartos priklauso tam tikrai veislei.
Veisėjas nesislapsto, atsako į klausimus ir gali įrodyti gyvūno kilmę.
Leidžia būsimam šeimininkui apsilankyti vietoje, kur laikomi šuniukai ar kačiukai, parodyti bent jų motiną.
Prieš perduodant gyvūną naujiems šeimininkams, jis yra nukirmintas, paskiepytas, suženklintas mikroschema ir turi Europos naminių gyvūnų pasą (katės – vakcinacijos pažymėjimą).
Sandoris įforminamas sutartimi, kurioje nurodyta visa svarbi informacija apie gyvūno kilmę, sveikatą ir priežiūrą.
Veisėjas informuoja apie konkrečios veislės ypatumus.
Atsakingas turėtų būti ir pats pirkėjas. Jei veisėjas nesugebėjo atlikti visų privalomų sveikatos patikrų, tai turėtų padaryti naujas šeimininkas. Registruojant gyvūną, lankantis pas veterinarą ir pritaikant namus naujam augintiniui.
Garantuota apsauga – tinkamas įsigijimo amžius
Šuniukai pirmąsias vakcinacijas gauna 6–8 savaičių amžiaus, o pas naujus šeimininkus turėtų keliauti bent po savaitės nuo paskiepijimo. Tokiu metu gyvūnas jau pakankamai paaugęs, kad būtų galima įvertinti jo išvaizdą ir sveikatos būklę. Taip pat jis yra sveikesnis, nes būna atliktos būtinos procedūros, tokios kaip nukirminimas.
„Atsakingi veisėjai rūpinasi savo reputacija – jei jų veisiami gyvūnai yra sveiki, o šeimininkai patenkinti, ilgainiui jie pelno pasitikėjimą“, – sako prieglaudos vadovė.
Pirkėjo pareiga taip pat yra informuoti veisėją apie bet kokius rimtus genetinius sutrikimus, kad būtų galima atlikti išsamesnius tyrimus visam vadui ir užkirsti kelią tolesniam genetiškai netinkamų gyvūnų dauginimui.
