Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje, atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacija bėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar per pastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo ar nepasikeitė?
Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pateikia informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.
Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022–2024 m. išlieka panašus
2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) nubaustas 141 asmuo.
2024 m. daugiausia – 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą (pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.).
Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 – 136 gyvūnus nuskriaudę asmenys.
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimų tikslas – užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toks draudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktų pakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienus metus.
Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš asmens gali būti tik konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus ir juosi laikyti.
Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022–2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje gerėja.
„Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime, kai šeimininkai muša savo augintinus“, – teigia Lietuvos policijos atstovas.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus“, – teigia organizacijos vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas, gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti, kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie 60–70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia – šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17 kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.
Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnyba pateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų
Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja.
2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30 asmenų. O 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. – 63 asmenys.
Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m. nubaustas 171 asmuo.
Ką dėl gyvūnų gerovės Lietuvoje planuojama nuveikti 2025 m.?
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi.
„Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“, – būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja organizacijos vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje ČIA.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.