Iš ko galima suprasti, kad gyvūnui artimas kontaktas nepatinka?
Visų pirma, pats faktas, kodėl šeimininkams norisi bučiuoti savo augintinius, turi mokslinį pagrindą.
Pasak kalbintos veterinarijos gydytojos, prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas su žmonėmis ir keturkojais – gauti rezultatai parodė, kad žmonių, kurie bučiuoja savo augintinius, organizme išsiskiria daugiau oksitocino (o jis dar kitaip vadinamas laimės hormonu): „Tiesa, minėtame tyrime buvo ištirtas ir bučiuojamų šunų kraujas, kuris parodė taip pat gerokai didesnį oksitocino lygį nei tų augintinių, kurie yra bučiuojami rečiau arba išvis nebučiuojami.“
Visgi veterinarijos gydytojos G. Jakutytės teigimu, kontaktuojant su gyvūnu yra labai svarbu stebėti jo emociją ir jeigu pamatote bent vieną iš siunčiamų stresinių signalų, kontaktą reikėtų nedelsiant nutraukti.
„Pavyzdžiui, kates atpažinti stresinėje situacijoje galima pagal nuleistas, priplotas ausis, išsiplėtusius vyzdžius, taip pat žvilgsnį, nuolat stebintį objektą, atgal atlenktus ūsus, prispaustą prie žemės kūną, uodegos vizginimą, šnypštimą, urzgimą, brėžimą, kandimą.
O šunų patiriamą stresą išduoda šie ženklai: ausys gali būti nuleistos, prispaustos, pasuktos į šonus arba įtemptos, pakeltos, gali pasireikšti didesnis lūpų laižymas, žiovaujimas, pašiaušti keteros plaukai, pabrukta uodega, dantų šiepimas, urzgimas, lojimas, kandimas“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
Taip pat jeigu norima užmegzti santykį su svetimu gyvūnu, labai svarbu visada atsiklausti šeimininkų dėl gyvūno lietimo. Negavus teigiamo atsakymo, būtina gerbti augintinio erdvę ir nekontaktuoti.
Kokios rizikos kyla žmogui bučiuojant augintinį?
Kaip rašoma pranešime spaudai, prieš tai minėtus ženklus verta įsidėmėti kiekvieno keturkojo šeimininkui, nes nepastebėjus augintinio siunčiamų signalų apie patiriamą diskomfortą – keturkojis gali jus netgi ir sužaloti.
„Sukėlus stresinę situaciją ir peržengus gyvūno toleravimo ribas, galimas sužalojimas, įdrėskimas, įkandimas“, – pažymi veterinarijos gydytoja G. Jakutytė.
Taip pat specialistė pritaria, kad augintinių bučiavimas gali sukelti ir tam tikrus sveikatos negalavimus žmogui.
„Kyla ir zoonozių (užkrečiamų ligų, kuriomis serga ir žmonės, ir gyvūnai) rizikos, o sukėlėjus stuburiniai gyvūnai perduoda žmogui. Galimas užsikrėtimas parazitais, bakterijomis, virusais, grybeliais. Tai įvyksta per tiesioginį kontaktą, kai gyvūnai kandžioja, laižo veidą, čiaudėja, kosėja šalia žmogaus arba per netiesioginį kontaktą – per užterštą patalynę, maistą, vandenį.
Taip pat rekomenduojama gyvūnų pašaro ir vandens dubenėlius reguliariai plauti su skirtingomis kempinėlėmis nei naudojamos žmonių maisto gamybai. Gyvūnų dubenėliai yra vienas iš labiausiai bakterijomis užterštų paviršių namuose, maisto dubenėlius plauti reikėtų po kiekvieno maitinimo, vandens – kasdien. Dažniausiai sutinkamos bakterijos – Salmonella, E.Coli, Listeria“, – aiškina ji.
Gydytoja vardija ir galimas ligas, kurias gali perduoti užsikrėtę gyvūnai – tai pasiutligė, leptospirozė, listeriozė, toksoplazmozė, kriptosporidiozė, toksokarozė, echinokokozė, trichofitozė ir kt.
Itin svarbu reguliariai augintinį dehelmintizuoti (nukirminti)
Jeigu visgi augintinio mielumui atsispirti nepavyksta ir vis tiek trokštate jį bučiuoti, veterinarijos gydytoja pataria, visų pirma, pratinti keturkojį prie artimo kontakto su žmogumi ir nepulti iškart prie jo artintis: „Tą galima pasiekti su dresūra, skanėstais, žaislais.“
Taip pat norint išvengti nemalonių pasekmių, susijusių su jūsų sveikata, augintiniui reguliariai reikėtų atlikti profilaktinę dehelmintiziją (nukirminimą) bei vakcinuoti pagal sudarytas vakcinavimo schemas. Gyvūnus, kurie eina į lauką, svarbu apsaugoti ir nuo ektoparazitų.
Pasak veterinarijos gydytojos, vieni dažiausiai sutinkamų parazitų yra blusos ir erkės – šie parazitai gali pernešti patogenus ir žmonėms: „Yra daugybė priemonių apsaugoti gyvūną nuo šių parazitų infestacijos, galima naudoti antkaklius, lašiukus, tabletes. Reiktų šias priemones taikyti tol, kol lauke temperatūra yra aukštesnė nei 0°C.“
„Gyvūną rekomenduojama dehelmintizuoti nuo 6–12 savaičių amžiaus, kas 2 savaites, 3–6 mėnesių amžiaus vieną kartą per mėnesį ir vyresnius, nei 6 mėnesių amžiaus augintinius, 3–4 kartus per metus. Suaugusios katės gyvenančios tik namuose, dehelmintizuojamos gali būti 1–2 kartus per metus. Išimtys taikomos medžiokliniams ir didesnio užsikrėtimo helmintais rizikos grupėje esantiems gyvūnams, juos patariama dehelmintizuoti kartą per mėnesį visada“, – pažymi PetCity Ozas veterinarijos gydytoja.
Taip pat ji priduria, kad maksimaliai higienai užtikrinti, po kiekvieno kontakto vertėtų nusiplauti kontaktavusią vietą. Be to, pasak gydytojos labai svarbu augintiniui lauke neleisti ėsti išmesto maisto, šiukšlių, išmatų – tai padės dar labiau apsisaugoti nuo zoonozių (ligų, kuriomis gali sirgti ir gyvūnai, ir žmonės).
Ar parazitams yra didesnė tikimybė veistis šuns organizme, kuomet jis maitinamas žalia mėsa?
Šiomis dienomis nemaža dalis augintinių šeimininkų pasirenka savo keturkojus šerti žalia mėsa (ši mityba dar kitaip vadinama RAW). Pasak veterinarijos gydytojos G. Jakutytės, mėsa gali būti užteršta tiek parazitais, tiek bakterijomis.
„Visgi didžioji dalis patogenų žūsta mėsą šaldant prie -17°C laipsnių apie 3–4 savaites. Rekomenduoju pašarą, skirtą gyvūnams, laikyti atskirai nuo žmonių vartojamų produktų. Ruošiant žalią mėsą reikėtų nuvalyti, nudezinfekuoti paviršius, indelius, įrankius po gaminimo“, – pataria veterinarijos gydytoja.
G. Jakutytė priduria, kad mėsą itin svarbu pirkti iš patikimų tiekėjų, kurie reguliariai atlieka mikrobiologinius, parazitologinius patikrinimus.
„Labai svarbu gyvūnus šeriant RAW mityba juos nukirminti kartą per mėnesį. Arba reguliariai atlikti koprologinį (išmatų) tyrimą parazitų kontrolei“, – pažymi veterinarijos gydytoja.