Apsaugo nuo ligų
Gyvūnų sveikatos specialistų teigimu, keturkojo kastracija ne tik padeda kontroliuoti gyvūnų populiaciją, bet ir ženkliai prisideda prie augintinio sveikatos. Kaip aiškina PetCity Domus Pro veterinarijos gydytoja Rugilė Ivoškaitė, savalaikė ir profesionaliai atlikta kastracija naudinga ir patelėms, ir patinams.
„Patelėms laiku ir teisingai atlikta kastracija padeda išvengti piometros – pūlingo gimdos uždegimo, iki minimumo sumažinti pieno liaukos onkologijų riziką, tariamo vaikingumo išsivystymą. Patinams padeda išvengti gerybinės prostatos hiperplazijos ir sėklidžių navikų susiformavimo“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
Kitaip tariant, ši procedūra padeda ne tik apsaugoti keturkojį nuo nepageidaujamų sveikatos sutrikimų, bet ir gali ženkliai prisidėti prie gyvūno gyvenimo trukmės, šiam išvengiant rizikos susirgti gyvybei pavojų keliančiomis ligomis. Vis dėlto, šią operaciją, kaip ir daugelį kitų, augintinių šeimininkai kartais vertina skeptiškai. Tai lemia visuomenėje sklandantys įvairiausi mitai.
Vienas iš dažnai girdimų mitų teigia, kad patelėms atsivedus vadą, natūraliai sumažėja rizika susirgti minėtomis ligomis. Vis dėlto, gydytoja skuba klaidingą įsitikinimą paneigti: „Ši informacija nėra patvirtinta jokiais moksliniais tyrimais. Rizika sirgti minėtomis ligomis išlieka tokia pati.“
Deja, tačiau tai nėra vienintelis mitas, kuriuo vadovaujasi augintinių šeimininkai: „Klientai dažnai abejoja, nes baiminasi bendrosios nejautros (narkozės) rizikų, nenori žaloti jų akimis niekuo nesergančio gyvūno. Taip pat klientai yra linkę sužmoginti augintinius ir procedūrą vertina taip, lyg ji būtų atliekama jiems patiems.“
Laikas, kada geriausia atlikti kastraciją
Vis dėlto, gydytoja pabrėžia, kad „ne laiku atlikta kastracija tikrai gali turėti tiek fizinės, tiek psichologinės žalos“, todėl specialistai visuomet rekomenduoja prieš priimant sprendimą pasikonsultuoti su kompetentingu savo srities veterinarijos gydytoju. O paklausta, kada visgi geriausia atlikti šią operaciją, specialistė pabrėžia, kad laikas, kada rekomenduojama atlikti kastraciją, priklauso nuo gyvūno veislės ir dydžio.
„Miniatiūrinių ir mažų veislių šunims kastracija gali būti atliekama ir iki metų amžiaus. Vidutinių veislių augintiniams rekomenduojama visuomet sulaukti metų ar pusantrų, o didelių ir gigantinių veislių – pusantrų ar net dvejų metų amžiaus. Katėms kastracija gali būti atliekama 6–7 mėnesių amžiaus, nepriklausomai nuo lyties. Išimtis taikoma didelių veislių atstovams, tokiems kaip Meino meškėnai, – jiems taip pat rekomenduojama sulaukti 1 metų amžiaus.
Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, labai ankstyva kastracija nėra rekomenduojama dėl galimo netinkamo judėjimo – kaulų, raiščių ir sąnarių – sistemos išsivystymo bei galimų psichikos ir elgesio sutrikimų“, – pabrėžia pašnekovė.
Neretai augintinių šeimininkams, nusprendusiems pasirūpinti keturkojo kastracija, kyla klausimas, kuris metas šiai procedūrai yra tinkamiausias. Tai ypač aktualu patelių augintojams.
„Tinkamiausias laikas patelėms atlikti kastraciją – praėjus 2–4 mėnesiams po rujos, tarprujo (ramybės) periode. Kastracijos amžius priklauso nuo gyvūno dydžio, mažų veislių patelėms kastracija gali būti atliekama ir po pirmos rujos, tačiau auginant didelės veislės augintinį gali tekti laukti ir antrosios, nes kastruoti rekomenduojama gyvūnui sulaukus 1,5–2 metų amžiaus“, – aiškina R. Ivoškaitė.
Tinkama pooperacinė priežiūra – itin svarbi
Pasiteiravus, kas augintinio laukia po operacijos ir kaip tinkamai jį turėtų prižiūrėti šeimininkai, veterinarijos gydytoja aiškina, kad pagrindinis šeimininkų uždavinys yra užtikrinti, jog gyvūnas nesilaižytų operacinio pjūvio vietos.
„Tam įprastai yra naudojami specialūs rūbeliai arba plastiko apykaklės“, – sako gyvūnų sveikatos specialistė. Ji taip pat priduria, kad po operacijos gyvūnams dažniausiai skiriami ir vaistai, kurie padeda malšinti skausmą, tad šeimininkams tenka ir dar viena užduotis – užtikrinti, kad gyvūnas juos gautų.
Pasirūpinus, kad augintinis nesilaižytų operacinio pjūvio vietos ir gautų skausmui malšinti skirtų vaistų, derėtų kontroliuoti ir normuoti ir augintinio fizinį aktyvumą.
„Patino kastracija yra nesudėtinga procedūra, nes sveiko gyvūno sėklidės yra ne pilve, o išorėje, patelių – kiek sudėtingesnė, nes kiaušidės yra pilvo ertmėje. Iš esmės abi operacijos yra rutininės, atliekamos beveik kiekvieną chirurgo darbo dieną. Po operacijos gyvūnas namo išleidžiamas tą pačią dieną, gali ėsti, lakti ir keliauti į lauką.
Pilnas gyvūno grįžimas į įprastą fizinį aktyvumą patelėms priklauso nuo operacijos atlikimo būdo – ar kastracija atliekama įprastu – laparotominiu būdu, ar laparoskopu. Pastarasis būdas yra mažiau invazyvus ir gyvūnas greičiau gali grįžti prie įprasto dienos režimo. Tiek patinams, tiek patelėms pjūvio vietos gyja apie 10–14 dienų“, – akcentuoja veterinarijos gydytoja R. Ivoškaitė.
Nors, kaip teigia specialistė, operacija yra rutininė ir yra atliekama beveik kiekvieną chirurgo darbo dieną, komplikacijų išvengti nepavyksta. Tačiau tai dažniausiai lemia netinkama gyvūno priežiūra namuose, todėl po operacijos augintinių šeimininkai turi išlikti budrūs ir rūpestingi gyvūno atžvilgiu.
„Dažniausios pooperacinės komplikacijos pasitaiko dėl netinkamos priežiūros namuose – augintiniams pasiekiant laižyti pjūvio vietą ar negaunant vaistų, taip pat aktyviai šokinėjant, bėgiojant ar žaidžiant. Augintinių kastracijos yra vienos dažniausiai atliekamų operacijų daugumoje veterinarijos klinikų, komplikacijos po procedūros pasitaiko itin retai“, – augintinių šeimininkus ramina pašnekovė.