Tam tikrų priemonių veiksmingumas priklauso nuo gyvūno amžiaus, kailio tipo bei fizinio aktyvumo
Dėl vyraujančios klimato kaitos, erkių sezonas darosi vis ilgesnis.
„Jeigu naktį ir dieną temperatūra yra virš nulio, o dienos metu yra giedra, pavojus užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis gali atsirasti net ir vasario mėnesį, ir neretu atveju, erkės aktyvios išlieka ištisus metus“, – pranešime žiniasklaidai sako „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja Jurgita Druseikaitė.
Ir nors klausimas, kaip tinkamai apsaugoti augintinį nuo erkių, yra aktualus visus metus, dauguma šeimininkų suskumba ieškoti veiksmingų apsisaugojimo nuo erkių priemonių tik temperatūros stulpeliui gerokai šoktelėjus virš nulio.
Kaip teigia veterinarijos gydytoja, visi rinkoje esantys moksliniais tyrimais pagrįsti veterinariniai preparatai yra efektyvūs ir patikimi – tiek užlašinamieji tirpalai, tiek tabletės ar antkakliai: „Visgi prieš renkantis specifinę priemonę, reikia pasitarti su savo veterinarijos gydytoju ir išsiaiškinti, ar pagal gyvūno amžių, kailio tipą, fizinį aktyvumą ir kitus gyvūno fizinius bei gyvenamosios aplinkos ypatumus priemonė yra tinkama naudoti.“
Maksimaliam poveikiui pasiekti gali būti naudojamos kelios priemonės
Kaip teigia veterinarijos gydytoja, renkantis apsaugą nuo erkių, svarbu įsivertinti, kokioje vietoje gyvenate ir mėgstate leisti laiką.
Eteriniai aliejai atbaido erkes, tačiau atbaidomoji koncentracija yra toksiška gyvūnams
Augintinių šeimininkus vienijančiose socialinių tinklų grupėse, galima rasti patarimų, jog norint apsaugoti gyvūnus nuo erkių, reikėtų naudoti įvairius stipriai kvepiančius eterinius aliejus.
Kaip teigia LSMU Veterinarijos Akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos doc. dr. Marija Ivaškienė, atliktų mokslinių tyrimų, pagrindžiančių eterinių aliejų atbaidomąjį poveikį erkėms, rasti sunku. Tiesa, šiuo metu mokslininkė kartu su studentais tyrinėja hidrolatų ir eterinių aliejų mišinių repelentinį poveikį erkėms. Tyrimo metu pavyko nustatyti efektyvią erkes atbaidančią eterinių aliejų koncentraciją, tačiau ji viršija rekomenduojamą saugią ant gyvūno kūno leistiną naudoti eterinių aliejų koncentraciją.
„Stebėdami internetinėje erdvėje dalinamus patarimus nusprendėme atlikti tyrimą su vis populiarėjančiais hidrolatais – augalų distiliavimo proceso metu gaunamais kvapiais vandeniniais augalų ekstraktais, gausiais aktyvių augalo medžiagų. Hidrolatai naudojami odai drėkinti, slopinti odos uždegimą bei niežulį, gleivinėms plauti, patalpoms drėkinti, naudoti maisto, kosmetinių priemonių, muilo gamybai. Manoma, kad hidrolatai, savo sudėtyje turintys iki 0,1 proc. eterinių aliejų bei kitų aktyvių augalo medžiagų, būdami pH 3,5-6,5 gali repelentiškai veikti blusas, erkes ir uodus.
Tyrimą vykdome apie du metus, pagal nustatytą metodiką „dirbame“ su keliasdešimtimis erkių bei visa eile įvairių mišinių. Yra žinoma, kad eteriniai aliejai pasižymi sinerginiu poveikiu, todėl tiriamuosius mišinius sudaro įvairios eterinių aliejų kombinacijos. Rezultatai rodo, kad nei hidrolatai, nei hidrolatų ir eterinių aliejų mišiniai gyvūnui leistinomis koncentracijomis neturi jokio atbaidančio poveikio erkėms, o norint pasiekti efektyvų repelentinį poveikį eterinių aliejų koncentraciją reikia padidinti iki gyvūno organizmui toksinės dozės.“
Pasak LSMU VA VF veterinarinės farmakologijos dėstytojos, nors tyrimas parodė, kad eteriniai aliejai gali turėti įtakos erkių elgesiui bei jas atbaidyti nuo gyvūno kailio, tokių eterinių aliejų koncentracijų ant augintinių odos naudoti negalima.
„2 proc. viršijanti eterinių aliejų koncentracija gyvūnui nėra saugi. Iškyla pavojus sudirginti odą, išprovokuoti alerginį atsaką. Eteriniai aliejai pasižymi puikiu transdermaliniu prasiskverbimu, lengvai patenka į sisteminę kraujotaką, taip pat jų poveikis smegenų limbinei sistemai įkvėpus yra labai reikšmingas. Eterinio aliejaus molekulės pasiekusios smegenų gumburą bei pagumburio liauką stimuliuoja įvairių neuromediatorių, įtakojančių fiziologinius organizmo procesus, gamybą. Tyrimai rodo, kad efektyvi repelentinė eterinių aliejų koncentracija viršija 5proc.“, – sako doc. dr. M. Ivaškienė.
Nėra mokslinių tyrimų ir apie gintaro poveikį erkėms
Dažnai mieste galima išvysti šunis, pasidabinusius gintariniais karoliais, tačiau pasak mokslininkų ir gydytojų, tokia priemonė gali būti nebent „pagalbinė“.
„Studentai labai dažnai klausia, ar gintaras efektyviai atbaido erkes, tačiau pagrindžiančių šaltinių šia tema nėra. Nors ir būdama holistinės terapijos šalininkė, pati asmeniškai turėdama du šunis, norėdama juos apsaugoti nuo sunkių erkių platinamų ligų, vien tik gintariniais karoliais nepasikliaučiau, kadangi stinga mokslinio pagrindimo“, – sako doc. dr. M. Ivaškienė.
Veterinarinę farmakologiją ir holistinę terapiją Veterinarijos akademijoje dėstanti doc. dr. M. Ivaškienė priduria, kad yra tik teorinė prielaida gintaro veikimui atbaidant erkes.
„Pagal savo fizikochemines savybes gintaras tarsi ir turėtų nepalankiai veikti erkes ir blusas: gintaras, veikiamas odos šilumos ir besitrindamas į kailį sukuria elektrostatinį krūvį bei išskiria gintaro rūgštį, kas neigiamai veikia parazitus. Tačiau, kaip ir minėjau, atliktų mokslinių tyrimų nėra. Tad gražieji karoliai gali būti naudojami tik kaip papildoma priemonė, tačiau ir dėl jos vertėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju“, – priduria doc. dr. M. Ivaškienė.
Jai antrina ir „PetCity“ klinikos gydytoja J. Druseikaitė: „Gintarinių karolių nereikėtų naudoti kaip pagrindinės apsisaugojimo priemonės nuo erkių pernešamų ligų. Būna labai liūdna, kai šeimininkai, įsitikinę, kad naudoja tinkamą priemonę apsaugai nuo kraujasiurbių, turi ieškoti kraujo donoro ir taip kovoti už savo augintinio gyvybę. Tegul jie, ir įvairūs pakabukai, lieka kaip aksesuaro detalė ir pagalbinė priemonė kovai nuo erkių, kuomet naudojama kartu su veterinarinėmis ir moksliniais tyrimais paremtomis priemonėmis.“
Vyraujantys klaidingi mitai apie tabletes
Pasak veterinarijos gydytojos J. Druseikaitės, dažnai žmonės yra linkę nepirkti veiksmingų priemonių nuo erkių dėl socialiniuose tinkluose gajų mitų: „Turbūt vienas populiariausių yra šis, jog tabletės sukelia kepenų nepakankamumą. Jeigu atliktumėte kepenų fermentų tyrimą prieš tabletės sudavimą ir po jo, būtų patvirtinimas, kad tai yra mitas. Nepaisant to, kokio pavidalo priemonė yra (tabletė, antkaklis ar lašiukai) visų preparatų veikliosios medžiagos patenka į organizmą – tik vienos oraliai (per skrandį yra suvirškinamos), o kitos transdermaliai (per odą).
Visgi, kaip teigia gydytoja, naudojant medicininius preparatus, labai svarbu pasitarti su veterinarijos gydytoju arba vaistininku ir juos naudoti laikantis tam tikrų taisyklių.
„Kiekvienas preparatas turi savo naudojimo instrukciją. Pavyzdžiui, gyvūno negalima maudyti tris dienas prieš lašinant lašus nuo erkių ir tris dienas po. Užlašinamąjį tirpalą labai svarbu lašinti ant odos, o ne ant kailio, kad lašai tikrai suveiktų. Renkantis antkaklius svarbu žinoti, kad jie negali būti nuimami ir visada turi būti dėvimi ant augintinio kaklo. Taip pat ir antkakliai turi turėti kontaktą su oda, kad tilptų du pirštai“, – pataria veterinarijos gydytoja.