Kastracija ar sterilizacija?
Kastracija yra chirurginė operacija, kurios metu pašalinamos lytinės liaukos ir užkertamas kelias natūraliam apvaisinimui. Sterilizacija – tai procedūra, po kurios nutraukiamas gyvūno vaisingumas, tačiau lytinių liaukų endokrininės funkcijos ir toliau išlieka.
Tai reiškia, kad šios procedūros atliekamos tiek patinams, tiek patelėms. Didžiausias šių abiejų operacijų skirtumas yra lytinių liaukų veikla po operacijos.
Buivydiškių veterinarijos klinikos vadovas Pavelas Trusevičius geriausiu sterilizacijos pavyzdžiu įvardija patinų vazektomiją. Jos metu yra pašalinama arba ligatūruojama dalis sėklatakių. Po operacijos lytinės funkcijos išlieka, bet patinas bus nevaisingas ir negalės turėti palikuonių.
Kačių ir kalių sterilizacijos metu pašalinama gimda, bet hormoninis lygis išlieka, lytinis ciklas nesutrinka. Kastracijos metu pašalinamos ir lytinės liaukos.
Kiekviena chirurginė procedūra privalo būti aptarta su gyvūno savininku. Vis dėlto daugelis bijo operacijos komplikacijų, tad kastruoti savo augintinio neskuba. Pasak specialistų, tai viena iš didžiausių klaidų.
Komplikacijos - gydytojo klaida?
Gydytojas P. Trusevičius teigia, kad nuo komplikacijų medicinoje nėra apsaugotas nė vienas, tačiau kastracijų metu jų pasitaiko išties retai.
„Už operaciją dažniausiai gerokai svarbesnis būna pooperacinis laikotarpis. Viena iš dažniausių komplikacijų yra infekuota žaizda, kai gyvūnas tiesiog išsilaižo siūlės vietą. Tuomet prasideda pūliavimas, kartais prireikia net persiūti žaizdą“, – pasakoja P. Trusevičius.
Pasak gydytojo, jei gyvūnas yra sveikas, o operacija atlikta profesionaliai – gijimas ilgai netrunka. Nors kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau dažniausiai gyvūnas pasveiksta per 10 d. Rekomenduojama maždaug dvi savaites saugoti augintinį nuo didelio fizinio krūvio, leisti jam daugiau ilsėtis.
Taip pat daug kas priklauso ir nuo gyvūno rūšies: lengviausiai gyja katinai, o nutukusioms kalytėms prireikia daugiau laiko.
„Pats svarbiausias dalykas po operacijos – klausytis, ką sako veterinarijos gydytojas ir išgirsti visas rekomendacijas. Dažnai būna, kad šeimininkai ką nors pamiršę gėdijasi skambinti ir išsiaiškinti iškilusius klausimus. Tačiau rūpinantis savo augintinio gerove, rekomenduoju visuomet paklausti savo veterinaro patarimo, nesvarbu, kiek laiko būtų praėję nuo operacijos“, – tvirtina P. Trusevičius.
Gydytojas taip pat pabrėžia, jog būtina suduoti visus paskirtus vaistus, nepaisant to, kokia yra augintinio savijauta. Net ir tada, kai gyvūnas atrodo visiškai sveikas, privalu baigti visą vaistų kursą.
Greitas poveikis ir didelė rizika
Tiems, kurie vengia chirurginių procedūrų, siūloma išeitis – vaistiniai preparatai, kurie skirti nutolinti ar nuslopinti rują.
Pasak „Veta“ veterinarijos klinikos vedėjos Irenos Kaminskaitės, yra trys būdai stabdyti rują – injekcijos, tabletės ir kapsulės.
Tačiau kiekvienas gyvūno savininkas turėtų žinoti, kad visų šių tablečių ir injekcijų sudėtyje yra progestagenų, kurie būdami chemiškai panašūs į natūralų progesteroną (geltonkūno hormoną) keliasdešimt kartų geriau slopina ovuliaciją. Įrodyta, kad ilgalaikis sintetinių hormonų naudojimas yra pavojingas gyvūnų sveikatai.
Teigiama, kad augintiniui padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, pradedant cistomis kiaušidėse ar gimdoje, endometritu, gimdos uždegimu, pieno liaukų padidėjimu, hormonų balanso sutrikimu (skydliaukės, antinksčių), cukralige.
Tablečių poveikis dažnai būna trumpalaikis – kalei duodami vaistai tik atitolina rują. Tai reiškia, kad nustojus naudoti vaistus, ruja vėl prasidės. Injekcijų veikimo trukmė gali būti nuo šešių mėnesių.
Kapsulės, slopinančios rują, naudojamos itin retai. Kadangi jų kaina didelė, jas dažniausiai renkasi veisėjai, o ne eiliniai gyvūnų savininkai. Kapsulės organizme keičia hormonų pusiausvyrą, todėl yra tokios pačios efektyvios kaip ir kiti vaistiniai preparatai.
„Būtina suprasti, kad visi šie vaistai gali išprovokuoti gimdos uždegimus, pieno liaukų, antinksčių sutrikimus. Todėl jei gyvūnas yra laikomas kaip namų augintinis, rekomenduočiau atlikti kastraciją. Juolab, kad gyvūnus, kuriems duodami sintetiniai hormonai, galiausiai vis tiek tenka kastruoti dėl įvairiausių susirgimų. Tad išeitis – ta pati“, – tvirtina I. Kaminskaitė.
Veterinarės teigimu, žvelgiant iš finansinės pusės – kastruoti taip pat atsieina pigiau nei nuolatos naudoti vaistinius preparatus.